Išsiliejimo skyrelis 4

Sveikos. Norejau ir as pasitarti ka manot Jus, gal ir jums panaisai buvo, kaip elgetes. tai va, gyvenu su tevais kaime. musu name nera vandens, o tai reiskia kad nera nei duso nei vonios, gyvename taip pat nepergraziausiai (pelyjancios sienos, senos grindys, ir pan. ) pinigu remontui nera. taciau niekada nesu sulaukusi is kitu kad buciau nesvari ar pan, visada esu nusimaudziusi (nusimaudau paprastai namuose, isipylusi i vonele vandens), visada kvepiu ir apsirengiu svariais drabuziais, todel turiu ir draugu ir neseniai susipazinau su vaikinu, taciau del siu priezasciu geda ji parsivesti namo, jis gyvena graziai, suremontuotame name. taciau zinau kad kazkada vistiek tai reiks padaryti. kaip manote ar jis neisjuoks tokios mano gyvenamosios aplinkos, ar neprades tyciotis? nezinau nei ka daryti, kartais net verkiu del tokios savo gyvenamosios aplinkos

Akivaizdu, kad esamu momentu jūs pati nieko nepakeisite savo namuose. Tiesiog susitvarkykit, išsišluokit, išsiplaukit... žodžiu tebūnie švaru, o tos sienos...svarbu tegu būna viskas tvarkinga. Bandykit berniuką iš anksto informuoti ir nuteikti, kad jūsų namai ne tokie prabangūs. Kai žinos esamą padėti, pamatęs neišgrius iš koto

Dirbau vienoje imoneje 2 savaites, paprase padirbti kad pamatytu kaip as dirbu, ir nepraejau, nes pasirinko kita kandidata. nezn einu nuo proto, vel be darbo, nezn ka daryti jau metus laiko be darbo sedziu

O tai dirbot be darbo sutarties?

taip, tai ten tokia sritis, kad turi pasibandyti neisidarbines. nes ka jos zino ka priima.

Net ir mokiniu dirbant, privaloma sutartis. Esu dirbusi 4 dienas po pusė dienos, taip pat rinkosi iš 4 kandidatų, tačiau sutartis buvo ir išeidama gavau keletą uždirbtų litų. Be darbo sutarties negalima dirbti nė vienos valandos!

taip si menesi nesiseka,kad jau net truksta zodziu tikiuosi bus geriau,nes taip man akys is varves nuo asaru ziaurus kartais buna tas gyvenimas

o ką jūs darot kai neturit kam išsipasakot? geriausios draugės pasirodo nesupranta manęs, atrodo imčiau išsipasakot kad ir kam nors ko nepažįstu, bet viskas skambėtų per daug kvailai, susilaukčiau nebent pašaipų ar pan, kaip ir iš "geriausių draugių".. kasdien norisi vis labiau kam nors išsipasakot, kas mane suprastų ir patartų,

Va čia visos taip ir daro.
o kitos klausom, užjaučiam, paguodžiam, patarinėjam; piktosios - priekaištauja, smerkia

nežinau net nuo ko pradėt, o išsipasakot taip norisi... baigiau studijas šiemet, teko iš sostinės grįžti į gimtąjį miestely, nes neradau greit darbo ir neturėjau nuomai pinigų, na galvojau pailsėsiu, atsigausiu po diplominio, kuriam išnaudojau atrodo visas nervų ląsteles. Tačiau tik grįžus jaučiu spaudimą iš mamos susirasti darbą, tačiau ji nesupranta kad pas mus miestely nebėra jokio darbo. kaip ir susitarėm kad bent mėnesį pailsėsiu, o tada šviesesne galva kibsiu į darbo paieškas kituose miestuose. Tačiau susitarimas tęsėsi tik porą dienų... prasidėjo kasdieniniai priekaištai iki šiol kad esu tinginė, nevykėlė ir pan... o tik norėjau bent kelių savaičių atostogų po labai sunkių studijų metų. su vaikinais niekada nesisekė, jaučiuosi kaip užkeikta. tik įsimyliu kokį, atrodo viskas jau gerai, ir staiga visi išvažiuoja į užsienį, pati norėdama baigti studijas vis likdavau. atrodo išvažiuoja, viskas gerai, susirašinėjam, bet ryšys vistiek dingsta... su vienu po truputį palaikom ryšį, kuriam apie du metus jaučiu vis dar tą patį, atstumas savo nepadarė, jis atrodo jaučia tą patį. susirašinėjam ir laiškais, turiu be galo daug. tačiau atstumas nemažas, kitas pasaulio galas (apie 10 tūkst.km.) gyvenau viltim pamatyti jį, šiuo metu jis neuždirba tiek kad galėtų atvažiuoti aplankyti, ar pasiimti mane. turėjau planą, susirasti darbą užsienyje (nes Lietuvoj tektų dirbti gan ilgai kol susitaupyčiau), užsidirbti ir visą atlyginimą maximaliai atidėti, kad užtektų kelionėj pirmyn (ir atgal jei ką) bei šiek tiek nenumatytoms išlaidom. du draugai pasiūlė pagalbą įsikurt pas juos užsienį kol rasiu darbą. tačiau tą pagalba buvo iki tol, kol atėjo bilieto pirkimo diena. vienas pasiplovė anksčiau, kitas paskutinę dieną pasakė kad vis tik man nepadės. o ir diena pasitaikė - mano gimtadienis... nuo tos dienos atrodo viskas griūna... Dingo viltis pamatyti savo mylimąjį, nors jis mane palaiko tačiau to negana, pats ieško geresnio darbo, bet neranda. Su viltim jį pamatyti dingo ir visas pasitikėjimas savimi, visos svajonės tarsi apsigaubė tamsiu debesiu. Neseniai turėjau pačias nerealiausias atostogas pajūryje su drauge, bei jos draugais, kuriuos mačiau pirmą kartą. tom dienom buvau tikrai laiminga, susipažinau su nerealiu vaikinu iš draugės kompanijos, o jis yra tiesiog kopija to, kuris yra toli... pabendravus su juo, apėmė toks neapsakomas jausmas, kelias dienas turėjau daugybę energijos, atsirado vėl jėgų kažką daryti kad tik pamatyti savąjį, net susiradau butą nuo rugsėjo Vilniuj, išsiunčiau daugybę Cv, kad tik greičiau sutaupytume reikiamą sumą kelionei. tačiau po kelių dienų ir vėl esu tarsi gilioje bedugnėje, nieks nebeteikia džiaugsmo. Esu dar gan uždara, pasipasakojau tik toms draugėms, kuriomis pasitikiu, jos sako susirast kitą, o viena pati geriausia (jau buvus) draugė taip sako tik todėl kad pavydi jo man, tyčia linki nesėkmės. Aš jaučiu kad jis skirtas man. Kiekviena daina, kiekvienas kampelis, viskas primena tik jį. Stengiausi viską padaryti kad susitikčiau su juo, žinau kad jis daro tą patį. tačiau neberandu daugiau jėgų, kai nėra jokio palaikymo nei šeimoje nei iš draugų pusės. Kasdien visą mėnesį norisi tik verkti, daugiau nieko, atrodo tik alkoholis arba raminamieji padeda man nusišypsot ar atsipalaiduot bent trumpam. Nenoriu dar jauna būdama prasigerti ar tapt priklausoma nuo raminamųjų... tačiau kitaip negaliu, jau net ašaros pasibaigė
P.s. rašant viską šiek tiek palengvėjo, ir jaučiu, kad patarimai ar palaikymas tikrai padėtų, tačiau niekur jo nesulaukiu

Perskaicius issipasakojima tikrai dvelkia nusivylimu ir liudesiu. Puikiai suprantu, kaip sirdis kankinasi, budama toli nuo mylimo zmogaus.
Pirmiausia noretusi patarti, jog neleistumei savo nusivylimui sugadinti bent jau to, ka turite su tuo vaikinu - grazius laiskus, vienas kito parama ir ateities planus. Kartais buna taip sunku laukti, taip sunku siekti tikslo, kai tas tikslas atrodo taip toli.
Del tu "draugu", kurie zadejo padeti uzsienyje isidarbinti ir isikurti tai is viso nesistebeciau - girdejusi esu n istoriju, kai butent taip ir nutinka. Dziaukis dar, kad draugai pasiplove nespejus tau ten nuvaziuoti ir iklimpti i skolas.
Visgi, mano manymu, papildomo sudetingumo tavo busenai prideda dar ir tai, kad neturi mamos (seimos) palaikymo. Zinau, kaip zmogus gali buti pazeidziamas, neturedamas artimuju ar bent jau draugu (jeigu seima tam netinkama) paramos.
Ka gi, kaip suprantu, esi neseniai baigusi studijas, esi dar jauno amziaus, todel turetumei savyje tureti dar to jaunatvisko optimizmo. Uzsiregistruok i darbo birza, siuntinek ir toliau CV. Galbut ne vien tik sostineje galetum bandyt ieskoti darbo. Jeigu prie gyvenamos vietos prisiristi nera butina, juk gali bet kur. Aisku, jeigu tikslas tik toks, kad reikia pinigu bilietui pas vaikina, tai........na nezinau, jis ten dirba jau ne viena menesi, ar ne? Nejaugi nesusitaupe nei kiek pinigeliu, kad savo mergina atsiskraidintu pas save? Galbut jis ten galetu pasidairyti darbelio ir tau? Ar tiesiog duoti nuorodas, kontaktus kazkokiu imoniu, pati CV issiustum
Ka noriu pasakyti, tai - stenkis visomis isgalemis neuzsisklesti savyje ir nepasiduoti apatijai bei liudesiui, kad viskas vien tik blogai.
O draugiu reiketu pasieskoti nauju....aisku, tikrieji draugai gatvese nesimeto, bet juk turejai studiju metais susibendrauti bent su viena kokia nors mergina, kuri butu patikima ir nuosirdi i tavo puse?

Galvoju, kad turėtum registruotis darbo biržoje, po 6 mėn., jei nerastum darbelio, gautum socialinę pašalpą. Įdomu ar studijuodama negavai socialinės stipendijos???
Vėlgi, ieškodama darbo nekelk savo kartelės labai aukštai, nes neturi darbo patirties, ko darbdaviui labai reikia. Susitaikyk, kad atlyginimas prasidės nuo minimumo. Taigi teks taupyti taupyti, taupyti.
Darbo Skelbimų tikrai netrūksta, tačiau nežinau, ką ten siūlo, bet paieškojus yra, bent jau pardavėjų, barmenų tai apstu.
Dėl kelionės į užsienį (įdomu kur?) tai būna paskutinės minutės pasiūlymai, bilietai išties pigūs, tačiau + oro uosto mokesčiai, tai vistiek susidaro suma. Jei moki tos šalies kalbą, žiūrėk darbo pasiūlymų pati toje šalyje. Vokietijoje labai dažnai ieško slaugių seneliams, ten ir algą gauna, ir maitinimą, ir gyvenamą plotą. Kaip tau tai idealus variantas....
Dėl vaikino, jei dar yra jausmai abipusiai, tai laikykitės, nes atstumas žmones labai nutolina, net ir stiprios šeimos išyra.
Draugėm nebūtina visada išlieti savo sopulius, žinau kas yra pavydas.
O mama ir lieka mama, gal ir jai nelengva. Vadovaukis tokiais dainos žodžiais "močiutės klausau, bet savo darau". Nepamiršk, tu jau suaugusi.
Nereikia depresuoti, gerti vaistus ar psichotropinius preparatus. Tu dar per jauna jiems, žinok gyvenime tokių dienų būna, kad nori gyvas sulysti į žemę, deja, reikia gyventi ir išgyventi.