Banali istorija

Mano meilės istorija, kurią jums noriu papasakoti, prasidėjo iš vienatvės, persikrausčius gyvent į svečią šalį. Man 38, esu 13 metų mergaitės mama. Kažkodėl visuomet maniau, kad mano kelias-vienišo vilko kelias ir jame yra vietos tik man ir dukrai. Kol ieškojau darbo svetimoj šaly, dukra liko su mama, Lietuvoje.
Darbą radau labai greitai. Radau ir gerą būstą. Tačiau jaučiausi vieniša-svetima šalis, draugų nėra. Parduotuvės nusibodo greitai, be to niekada nebuvau parduotuvių mėgėja. Pasiskolintus filmus irgi peržiūrėjau greitai. Man trūko paprasto žmogiško bendravimo.
Darbo vietoje man asistuoti pradėjo juodaodis vyras. Ne jauniklis, o subrendęs vyras. Iš pradžių nė minties neturėjau, kad galėčiau turėti kažkokių santykių su juodaodžiu-man atrodė, kad tik žemos savigarbos baltos moterys prasideda su juoda rase.
Bet vienatvė mane žudė. Vakarais pradėjau gert vyną. Padaugindavau. Po mėnesio supratau, kad nusivažiuosiu, o nuslysti negalėjau, nes turėjau dukterį ir turėjau ją pasiimti gyventi su savimi. Pagaliau sutikau su tuo vyru susitikti tiesiog kavos. Jis pasirodė labai neblogas. Sisitikinėjome vis dažniau. Jis manęs į lovą nevertė. Tiesiog pasakė, kad lauks, kiek reikės. Buvau sužavėta. Mintyse laužiau stereotipus ir net pradėjau įsivaizduot mus kaip porą. Po pusmečio suartėjom. Įsimylėjau. Sapnuose regėjau mūsų busimus vaikus. Norėjau antro vaiko. O tuomet kolega man pašnibždėjo, kad jis vedęs. Tik jo žmona negyvena kartu.
Pykau. Prašiau neskambinti ir manęs neieškoti. Bet dirbome kartu ir aistra niekur nedingo. Pykomės. Taikėmės. Mylėjomės.
Artėjo Kalėdos ir jis pasakė, kad išvažiuoja atostogų namo.
Meilužės dalia-visos šventės vienai. Man buvo skaudu. Nutariau susirasti kitą vyrą. Skubiai. Žinojau, kad tik kita aistra gali nuslopinti šitą.
Taip mano gyvenime atsirado kitas vyras. Irgi juodaodis. Jis buvo nevedęs. Ir jaunesnis. Su juo buvo linksma. Kurį laiką tikrai pamiršau savo meilužį. Bet atsitiko nenumatytas dalykas - aš pastojau. Nuo vyro, kurio nemylėjau, su kuriu tik bėgau nuo liūdesio.
Po atostogų grįžo mano kolega. Visa jo kūno kalba tiesiog rėkė, kaip manęs pasiilgęs. Be žodžių skaičiau aistrą akyse.
Paskiau apie savo nėštumą. Supyko. Nekalbėjo. Mėnesį. Po mėnesio neištvėrė. Atvažiavęs į namus, pasakė, kad mane myli. Pirmą kartą.
O aš pasakiau, kad turėsiu juodaodį kūdikį. Jis suprato, kad tėvas yra jis( o aš speciailiai to nepaneigiau, tiesiog norėjau jo reakcijos) ir tuomet man atrėžė - AŠ ESU VEDĘS VYRAS!!!
Vaiko tėvo neieškojau - jis nežino apie būsimą tėvystę. Be to - jis buvo tik žaisliukas. Su juo nenorėčiau gyventi. Ir vaiko auginti. Jis man skambina ir kartais siūlo susitikti, bes aš jo vengiu, be to rytinis pykinimas ir bloga savijauta..
Rugsėjo mėnesį gims kūdikis. Mano dukra žinią priėmė gerai ir su nekantrumu laukia sesers. Mano nuotaikos - jeigu tik galėčiau atsukti laiką atgal...
Nenoriu šito vaiko. Jau dabar.

Jeigu jau dabar nenorit vaiko-reikejo darytis aborta.Kam leist dar viena nemylima/nereikalinga zmogu i pasauli.Nenoriu moralizuot,pati save nusibaudet...Tik vaiko neskriauskit...Ir vaiko tevui praneskit apie nestuma,jeigu nenoresit augint,gal jis sutiks paimt vaika.

Jei negali pakeisti situacijos, keisk poziuri i situacija Pradek dziaugtis vaikuciu ir pasistenk rasti normaliu draugu. Nezinau , kaip kitaip galetum labiau sau pagelbeti.

Mano supratimu, turėtumėt informuoti vaiko tėvą.
Stiprybės Jums

jei jau pasaket dukrai tai jau kelio atgal nera.NEnorit jus vaiko,na butumet atidavusi i vaiku namus, nes pagalvokit,ka jusu vaikas galvos apie jus,kai jau dabar nekenciat savo kudikio.38m ir taip vaikiskai elgtis? ech... jei jau vaziuoja stogas, gal tiesiog reikejo atsigabenti dukra,o ne su 2 vyrais zaisti

Ar cia ne ta pati istorija, tik kitu rakursu?
http://www.supermama...howtopic=706156

viret viret ir prisiviret koses ir metu ne 18 ir kaip cia taip,kad viena vaika mylet,o kito jau nebe ?

hm, kazkodel manau, kad viskas pasikeis gimus vaikui

O aš sakau, kad VISKAS BUS GERAI. Aš skeptikė motinystės atžvilgiu, netikiu tomis pasakomis, kad vos pagimdai vaiką ir iškart užsidegi begaline meile tam mažučiui. Ne. Vaiką pamilsti pamažu, jį augindama, rūpindamasi, pykdama, keikdama save, jį, gyvenimą, ir vėl glausdama ir myluodama. Dabar jums yra pasimetimo laikotarpis. Dabartinė savijauta rodo baimę, blaškymąsi, galbūt gėdą ir kaltės jausmą. Tačiau turite artimų žmonių - dukra jūsų neatstūmė, nepasmerkė. Priešingai - džiaugiasi būsima sesute, o tai reiškia, kad rūpinsis mažyle kartu su jumis, o tai jau nemaža paguoda.

Kitas reikalas dėl vaiko tėvo. Anksčiau ar vėliau yla išlenda iš maišo. Mano nuomone reikia pranešti vaiko tėvui, o toliau jau jo sąžinės reikalas, ar jis norės dalyvauti vaiko gyvenime. Bet žinoti jis turi teisę.

Galiu jus užtikrinti, kad tikrai ne šita. Aš ne Anglijoje ir egzotikos neieškojau..Beje, skaitant tą temą (ieškojau sau panašių istorijų google ir bandžiau žiūrėti ką galvoja kitos moterys panašioje situacijoje) radau supermamos forumą, todėl ir prisiregistravau čia..

Papildyta:
Tiesiog noriu paklausti-negi jūs manote, kad bendravimas su vaiku yra tolygu bendravimui su suaugusiu žmogumi?

Baikit. Pirmus tris menesius aisku kad visokios mintys lenda i galva. Jauciates blogai , vienisa , pasimetus nuo tokios zinios. Pikinimai nepadeda visai. Nurimkit. sakiau ir sakysiu: vyrai nera gyvenimo prasme ir tikslas. Kudikelis pasirinko jus , jau dabar jis tiki jumis. Negasdinkite jo tokiomis mintymis. Jis dar toks mazas , o jau turi kovoti del savo gyvybes.
Esate suaugusi tvirta moteris. Patikekit , jus susikursit nuostabu gyvenima. Pajuskit maziuka , supraskit ka jis jums sako. Jei notesite pakalbesi , as cia. rasykit man diena ar nakti.

Ačiū Jums.
Žinau, kad gimdysiu tą vaikelį ir prižiūrėsiu. Tiesą pasakius apie abortą minčių neturėjau. Yra kaip yra.Žinau, kad bus nelengva, bet man ne 18 ir turiu patirties.
Tiesiog savęs tūkstantį kartą klausiu-kodėl būtent nuo to vyro? Kodėl ne nuo mylimo vyro? Ką pasakysiu, kai vaikas užaugs?