Ačiū, noriu knygos.
Na taip, dukters gimimas buvo pats šviesiausias ir švenčiausias dalykas. Dukters laukiau labai laiminga, nors irgi buvau vieniša. Turbūt dėl to, kad nesuvokiau kiek reikės pastangų, darbo, kantrybės įdėti į šį žmogutį. Dabar nesigailiu. Turiu labai supratingą mergaitę, kuri ir mokosi gerai, ir nesiginčija labai ir svarbiausia - mane palaiko visuomet.
Aš gyvenu Airijoje, turiu nuolatinį darbą, man priklauso visos socialinės garantijos, todėl tikrai nesibaiminu dėl to, kad nebus ko vaikui duoti valgyti ar kuo aprengti( kas buvo auginant dukrą).
Tiesiog myliu aš tą vyrą, o dabar viską sugadinau..nepataisomai..
QUOTE(TamsiMergaite @ 2011 03 02, 18:01)
Norit atsiusiu jums grazia knyga i emaila?
nesvarbu nuo kokio vyro. Vaikiukas jau yra. ir jis pats nuostabiausias , pats graziausias.
Anglijoj lengviau vaikeli auginti. Gal dabar nuskambesiu kaip valkata kokia , bet pvz as labai daug ka mazylei susipirkau is antru ranku. Lovyte , vezimeli. Gerai nusveiciau ir sutaupiau taip begale pinigu.
Zinot , man ir buvo toks metas kai nezinojau ar liksiu su vyru ar ne. penktam menesi nescia , o jis... pas grazuoles astuniolikines.

Visko buvo.
Bet tada matyt ir supratau kad dukrai reikia manes stiprios ir laimingos.
Aukstyn nosi. Smagumas tik prasideda. Ar pamenat kokia laiminga buvot kai pirma dukra gime?