Labutis aš pasidalinsiu sava patirtimi. Kai aš buvau 3-4 metukų amžiaus man tėvai nupirko mažą šuniuką. Manau tėvai patys labai jo norėjo, bet motyvavo, kad išmokčiau viskuom dalintis (aš vienturtė), rūpintis, na kad būčiau gera mergaitė. Ir manau tai suveikė
Aš tą šunelį tikrai be galo mylėjau, jis buvo pats geriausias mano draugas

aš su juo ir žaisdavau ir tuo pačiu turėdavau pasirūpinti, pašerti pavedžioti. Žinoma buvo visko, kai šuneliui trūkdavo kantrybė būti vystomam ir su vėžimėliu vežiojamam,

bet vis tiek manau kad mum kartu buvo tikrai smagu
taigi aš už naminius gyvunėlius