Daržininkavimas ,sodininkavimas kitaip :)

tai žmonėms skirtingi dalykai yra juokingi. Nepiktai, bet taip pat šypsnį sukelia, kai vienas žmogus vagoja, o kitas įkinkomas vietoj arklio.
Gyvą arklį nevisada yra galimybė prisišaukti, o ir pinigus kainuoja, vat ir galima netyčia tokių vaizdų pamatyti. Švelnūs patarimai neveikia

Gal but, nuo saves pradeti - taip. Sau galima issiauginti, bet vat su ismaitinimu... nzn nzn. Pagal GZ issaugintas derlius nebus pigus - tikrai toli grazu ne visi ji ipirks. Tai viena. Antra - mulciavimui reikalingi didziuliai kiekiai zaliavos. Is kur jos paimti simtatukstantiniams hektarams? Is kur bepaimsi, ten sugriausi pusiausvyra, nes nebeliks naturalaus mulco. O kur dar ranku darbas? - nelabai mechanizuosi visus "mulciavimus" ir serenciu pilnus laukus neprisodinsi. O rizika del prazuvusio derliaus?? Asmeniskai gali rizikuot - nues visus kopustus viksrai ar ne, o kai rizikuojama simtais tukstanciu? Todel manau, kad GZ yra grazi teorija asmeniniam ukiui, bet ne verslinei zemdirbystei.
O del saves... kodel gi ne?

Čia kur taip? Man reikia šiaudų kokio rulončiko, niekur aplink nerandu, mielai priglobčiau


aš irgi prikaišioju lai auga ir žydi manau, kad jie - gėris ir nekreipiu labai dėmesio į tai, kas ką sako ar apkalba

Sveiki

Esu pirmametė "ūkininkė", tad su mamos pamokymais pradėjau vesti savo mažą darželį. Aišku, mama tradicinės žemdirbystės šalininkė, tad ir lysvės sukastos, ir perpuvęs mėšlas su trąšom įkasti. Bet vakar visai netyčiom atradau šią temą ir pasijutau kaip grįžusi namo Man, kaip užkietėjusiai pacifistei, širdis skaudėjo ir karkvabalių lervas traiškyt, ir žemę su kastuvu plėšyt. Driežiukus nuo šuns apginu, sraiges atokiau nuo vaikų kojų išnešioju, varlytes pakalbinu. Toks keistas ir neapsakomas jausmas apėmė girdint kaip plyšta šaknys velėną nuimant, matant kastuvu nukirstą besiraitantį slieką.. Jaučiausi kažką naikinanti ir besikišanti ten, kur nederėtų Tai toks palengvėjimas atėjo perskaičius Jūsų patirtį ir patarimus

Taigi, bandysiu ištaisyti tai, ką nuo pat pradžių padariau negerai.

1. Jau užsodintas lysves pradėsiu mulčiuoti. Klausimas - jei žemė buvo tręšta ir įkastas perpuvęs mėšlas, ar reikia po mulčiu dėti šviežio mėšlo? Ką daryti su lysvėmis, kurių tarpueiliai siauri ir nebeišeina mulčiuoti?
2. Turiu vietą dar vienai lysvei (kad darželis gražios stačiakampės formos būtų ), bet nebeturiu, ką ten sodinti. Toje vietoje auga laukinės žolės ir gėlės. Ką patartumėtė ten sodinti, kad kitiems metams žemelė geriau pasiruoštų? Pabandysiu sodinti visiškai pagal GŽ. Nerausiu velėnos, kartono rasiu, komposto ir pelenų turiu. Straipsniuose randu, kad siūloma pasodinti bulves, bet ar ne per sudėtinga pirmam kartui? Ir ar ne per vėlu?

Būsiu labai dėkinga ir atsakymus

P.S. Papasakojau mamai, kad "keisiu kryptį", tai išklausiusi ji sako: "Man kaip tik draugas Kordiumovo knygą "Protingas daržas" parnešė, bet kai paskaičiau apie žmogišką š... lysvėse, mečiau knygą lauk " O aš su ta idėja iš dalies sutinku - pas mus žaliausia ir tankiausia žolė būtent virš kanalizacijos duobės

O aš tarsi "ne į temą", bet kartu į temą psakysiu ką misliju apie ūkius ir ūkelius.
Įsikalbėjom su viena moterimi, gyvenančia kažkur Molėtų rajone. Ji laiko dvi karvutes, melžia rankomis. Klausiu - tai pokiek superka litrą pienelio? Na kiek mokame prekybcentriuose už nugriebtą, žinome. Pasirodo ūkininkai už 4,7 riebumo pieno litrą gauna tik 31 cnt.
Ji sako - anksčiau per mėnesį iš supirkėjo gaudavau iki 120 lt, o dabar pradėjau pati slėgti naminius sūrius, mušti sviestą, daryti varškę, nes susidarė tokia "valgytojų" grupelė, kuriai sūnus, važiuodamas į darbą, atveža dukert savaitėje iki Vilniaus, ir dienai jau gaunasi 70 lt. Bet - ekologiškos, žviežutėlės produkcijos, už prisotintą sintetika mokėtume pardėse virš šimtuko...
Va ir paradoksai...

Mano Šviesios atminties močiutė sakydavo, kad karvutė ir pati save išsilaiko, ir šeimininkų šeimą maitina (čia sovietmečiu taip buvo, todėl įstatymiškai neleisdavo antros karvės laikyti, kad kolchozninkai nepralobtų).

O Gamtinė žemdirbystė irgi tik smulkių ūkininkų darbo rezultatas gali būti, nes dideliuose ūkiuose ūkininkai manau PRIVALO pirkti trąšas... Kitaip valdžiai biznio nebus.
Todėl GŽ taip ir puolama, nes žmonės darosi nepriklausomi nuo chemijos.
Nusiteikim, kad puls, tyčiosis, replikuos, bet... O skonis taigi kitoks Ir jis į mūūūūsų šeimų pilvelius keliauja O kad mulčiui neužtenka žolės - taigi reikia galvą pasukti ir sumąstyti kad ir pasisėti kažką tokio galima, kas pjaunama kelis kartus (raudonieji dobilai kaip pvz.)

(o gal verta pasekti tos moteriškės takeliu, ir ne pienuką parduoti, o savo auginto derliaus perteklių? Juk jau nemažai kas domisi, ir supranta, kad ekologinis ūkis ir GŽ - ne tas pats...)

tu geriau mulčiavimo temoje paskaitinėk http://www.supermama...howtopic=732046

Baigiau darbus,tad parašysiu.Kelios lysvės pernai buvo užmulčiuotos storu šiaudų sluoksniu,žole ir tt.Velėnos nelikę.Žemė tokia puri,kad sulenda iki alkūnės .Neradau nei vienos grambuolio lervos.Su tokia žeme malonumas dirbti .

ką patartumėt? Garstyčios tuoj žydės. Noriu jas kaip mulčią panaudoti. Tai jas išrauti ir kloti prie daržovių su šaknimis, ar nupjauti?

Nu ir šaunuolė Visko pas tave yra Aš taip kvietrugius auginu, tai tik pjaunu Želmenimis mulčiuoju, o ant likusių stabariukų vėl ką turiu kraunu. Mažu kastuvėliu padarau duobutę, ir sodinu ką reikia arba sėju:ax: Gal kas ką dar patars

Su tom kainom tai tikrai nesamones siais laikais. Zmones nori pigios kokybes(ir as tarp ju ). Pati parduodu ekologiska(na,svaru.Nes ekologijau jau igauna kitokia prasme) produkta(nesireklamuosiu).Visiskai uz savikaina(darbo neskaiciuojant) ir zmones burba,kad labai brangu,nes yra parduodanciu uz puse tiek,kiek as. Tai kokia ten tada gali buti kokybe pas juos
O GZ vienas is principu yra tas,kad negalima tureti samdomu darbuotoju. Viska turi pats suziureti. Taip,kad daug ir neuzauginsi,kad dar ir is to pragyventum. Pertekliu,sutinku,realizuot galima.

pjauti

Labutis keliu temą į viršų kažkaip apmirė. ir turiu klausimą. Pasodinau braškes tiesiai į pievą, liko tik šienu apdėti. Ir dabar galvoju ar nekenktų jeigu jaunus daigus, dar ir dilgėlėm palaistyčiau, kad geriau įsišaknytų, nes žinau, kad senas braškes po derliaus galima laistyti dilgėlėm, o kaip su naujom?

Žemę kitiems metams pievoje ir aš po truputį ruošiu. Vienoj vietoj pridėjau ant nupjautos pievos kartono, ant jo kroviau storu sluoksniu žolę, šieną, ir po gero mėnesio dar palaisčiau prarūgusiom uogienėm, kad greičiau veiskmas vyktų. Kiek kartono neužteko be jo kroviau šieną.
Iš šono kas matė, tai jaučiu nelabai suprato ką aš ten darau. Viena pasikraunu šieną i priekabukę, kuri prikabinta prie džipo, nes karučiu man per daug lakstymo. Tada su džipu vežu į kitą pievos galą ir išsikraunu tą šieną. MB atsisakė padėt mano šitam ekperimentui, pirštu nesuka prie smilkinio, bet tyliai juokiasi.