Aš iš nevilties irgi ėjau pas tokį asilą dirbti (kad jį šikantį sutrauktų), aferistas visiškas, negalima žmonėms blogo linkėti, bet kai kurie tikrai to blogo nusipelno. Tai jau po keleto dienų pradėjau naujo darbo aktyviai ieškotis, o į pokalbį ėjau naudodamasi pietų pertrauka. Kaip gali nebūti pietų pertraukos? Kokia čia dabar vergystė? Galų gale galima pasakyti, kad reikia pas gydytoją ar dar kur nors? Pati irgi turite ginti savo teises, už jus to niekas nepadarys, jis neturi teisės liepti būti darbo vietoje be jokių absoliučiai pertraukų.
Notme, o ka jusu vyras i tai, kad iseitumete?
jei turite dirbanti vyra, gal geriau kazkuri laika truputi taupiau pagyventi, bet ramiai?
jeigu jau dabar akis tvinkcioja, vidurius leidzia, tai galima dasivaryti iki ligu..
jei turite dirbanti vyra, gal geriau kazkuri laika truputi taupiau pagyventi, bet ramiai?
jeigu jau dabar akis tvinkcioja, vidurius leidzia, tai galima dasivaryti iki ligu..
jeigu jau taip blogai tai man butu dzin kad biliutenio imt negalima... aisku tai reikstu isejima is darbo, bet bent islostumet 2-3 savaites kol butumet biliutenyje
QUOTE(Notme @ 2011 03 09, 20:27)
BiteParazite, vyras prieš. Jam atrodo nesąmonė išeiti po tokio trumpo laiko. Jis pats dirba ne itin mėgstamą darbą jau keletą metų ir nesiskundžia..
o is jo algos butu labai sunku isgyventi?
QUOTE(BitėParazitė @ 2011 03 09, 19:41)
o is jo algos butu labai sunku isgyventi?
Vien jo algos neužtektų mėnesio išlaidoms. Reikalas dar ir tas, kad jau 1,5 metų mes ir taip labai taupom, labai spaudžiames, vyras nekantriai laukė, kada aš pagaliau susirasiu darbą ir galėsim finansine prasme atsipūsti. (Prieš šį darbą aš buvau vaiko priežiūros atostogose).
Šiaip finansinė situacija nėra kritinė. Mes planavom maždaug taip: per pirmus 3 mėn mes atiduodam skolas, vėliau iš mano algos galėsim pirkti kažkokius daiktus, kuriems neturėjome pinigų paskutinius 1,5 metų. Vyras turi tam tikrų svajonių.. Jeigu aš išeičiau iš darbo ir ilgesnį laiką negalėčiau susirasti kito - na, tai reikštų, kad vėl reikėtų spaustis, vėl kažkuriam laikui atidėtume kažkokius pirkinius namams, pramogas, keliones, naujus rūbus ir pan Žinoma, vyras to nenori
Gal as pasirodysiu bjauri, bet mane sueme piktumas skaitant sia tema... Cia jau kaip zaidimas gaunasi "taip, bet...". Mergaites duoda patarimus, o temeles paskelbeja iesko priezasciu, kaip tu patarimu nesilaikyt...
Jei jau tikrai blogai, tai zmogus bando kazka keisti, kad pageretu. O jei tik skundziasi ir nieko nekeicia, vadinasi nera taip blogai ir yra patogu taip gyventi, kaip gyvena.
Notme, kiek CV isisuntei per ta laika? Ar bandei tartis nueiti i pokalbi pries 8?
Sprendimas visada yra, tik reikia veikti, o ne laukti, akd kazkas problemas ispres uz tave...
Jei jau tikrai blogai, tai zmogus bando kazka keisti, kad pageretu. O jei tik skundziasi ir nieko nekeicia, vadinasi nera taip blogai ir yra patogu taip gyventi, kaip gyvena.
Notme, kiek CV isisuntei per ta laika? Ar bandei tartis nueiti i pokalbi pries 8?
Sprendimas visada yra, tik reikia veikti, o ne laukti, akd kazkas problemas ispres uz tave...
QUOTE(Notme @ 2011 03 09, 21:49)
Vien jo algos neužtektų mėnesio išlaidoms. Reikalas dar ir tas, kad jau 1,5 metų mes ir taip labai taupom, labai spaudžiames, vyras nekantriai laukė, kada aš pagaliau susirasiu darbą ir galėsim finansine prasme atsipūsti. (Prieš šį darbą aš buvau vaiko priežiūros atostogose).
Šiaip finansinė situacija nėra kritinė. Mes planavom maždaug taip: per pirmus 3 mėn mes atiduodam skolas, vėliau iš mano algos galėsim pirkti kažkokius daiktus, kuriems neturėjome pinigų paskutinius 1,5 metų. Vyras turi tam tikrų svajonių.. Jeigu aš išeičiau iš darbo ir ilgesnį laiką negalėčiau susirasti kito - na, tai reikštų, kad vėl reikėtų spaustis, vėl kažkuriam laikui atidėtume kažkokius pirkinius namams, pramogas, keliones, naujus rūbus ir pan Žinoma, vyras to nenori
Šiaip finansinė situacija nėra kritinė. Mes planavom maždaug taip: per pirmus 3 mėn mes atiduodam skolas, vėliau iš mano algos galėsim pirkti kažkokius daiktus, kuriems neturėjome pinigų paskutinius 1,5 metų. Vyras turi tam tikrų svajonių.. Jeigu aš išeičiau iš darbo ir ilgesnį laiką negalėčiau susirasti kito - na, tai reikštų, kad vėl reikėtų spaustis, vėl kažkuriam laikui atidėtume kažkokius pirkinius namams, pramogas, keliones, naujus rūbus ir pan Žinoma, vyras to nenori
laikantis seimyninio solidarumo reiktu dar iskesti tuos menesius, kol birza mokes, jeigu vyras yra pries.. aisku, butu galima visa situacija vynioti vata, bet jus susede turit aptarti savo seimo prioritetus..
as va asmeniskai esu nusprendusi taip, kad siuo metu intensyviai ieskausi kito darbo, jei ilgeliau nesusirasiu ir matysiu, kad man negera ir vel galiu grizti i blogaja busena, grisiu prie vaistu.. siai dienai neturiu kito pasirinkimo tik kaip eiti i darba, kuris man absoliuciai nepriimtinas.. bet lipu per save del savo vaiko ir saves..
as susideliojau savo prioritetus.. savo reikiamybes.. daznai norai prasilenkia su realybe.. daznai turim su ja susitaikyti ir nesti savo kryzeli..
Aš tai dvejus metus atidirbau nemėgstamą darbą - sekretorė buvau. Šiaip kolektyvas buvo super, vadovės irgi, mane mėgo ir mylėjo, aš jas irgi. Bet darbe kentėjau dėl visiškai man netinkamo darbo pobūdžio. Antrais metais visokios psichologinės problemos prasidėjo, nusivažiavau iki nerimo sutrikimų, su kuriais vis dar tvarkausi, nors nebedirbu jau daugiau kaip pusmetį. O iš darbo išėjau per atostogas išvažiavus į Angliją - atostogos buvo mėnesiui duotos, aš angluose darbą radau po dviejų savaičių tik, tai man labiau apsimokėjo ten likti padirbėt, taip ir išėjau. Dabar nedirbu ir net neieškau Lietuvoje - laukiu vasaros, gal pasiseks išvažiuot kur vėl. Na, o sukaupus kiek pinigėlių, tiesiog pradėsiu savo verslu užsiimti
Autorei, jei jau nebegali kentėt, ir gali sau leisti išeiti kuriam laikui - tai ir išeik. Patikėk, psichologines įgytas problemas išgydyti kainuoja daug daugiau. Laiko ir pinigų. Ir nervų. Aš vis dar bandau su jomis susitvarkyti. Jei namie skirsi tikrai daug laiko darbo paieškoms, tai manau, kad rasi.
Autorei, jei jau nebegali kentėt, ir gali sau leisti išeiti kuriam laikui - tai ir išeik. Patikėk, psichologines įgytas problemas išgydyti kainuoja daug daugiau. Laiko ir pinigų. Ir nervų. Aš vis dar bandau su jomis susitvarkyti. Jei namie skirsi tikrai daug laiko darbo paieškoms, tai manau, kad rasi.
QUOTE(Bitch_Intriguer @ 2011 03 09, 22:42)
Aš tai dvejus metus atidirbau nemėgstamą darbą - sekretorė buvau. Šiaip kolektyvas buvo super, vadovės irgi, mane mėgo ir mylėjo, aš jas irgi. Bet darbe kentėjau dėl visiškai man netinkamo darbo pobūdžio. Antrais metais visokios psichologinės problemos prasidėjo, nusivažiavau iki nerimo sutrikimų, su kuriais vis dar tvarkausi, nors nebedirbu jau daugiau kaip pusmetį. O iš darbo išėjau per atostogas išvažiavus į Angliją - atostogos buvo mėnesiui duotos, aš angluose darbą radau po dviejų savaičių tik, tai man labiau apsimokėjo ten likti padirbėt, taip ir išėjau. Dabar nedirbu ir net neieškau Lietuvoje - laukiu vasaros, gal pasiseks išvažiuot kur vėl. Na, o sukaupus kiek pinigėlių, tiesiog pradėsiu savo verslu užsiimti
Autorei, jei jau nebegali kentėt, ir gali sau leisti išeiti kuriam laikui - tai ir išeik. Patikėk, psichologines įgytas problemas išgydyti kainuoja daug daugiau. Laiko ir pinigų. Ir nervų. Aš vis dar bandau su jomis susitvarkyti. Jei namie skirsi tikrai daug laiko darbo paieškoms, tai manau, kad rasi.
Autorei, jei jau nebegali kentėt, ir gali sau leisti išeiti kuriam laikui - tai ir išeik. Patikėk, psichologines įgytas problemas išgydyti kainuoja daug daugiau. Laiko ir pinigų. Ir nervų. Aš vis dar bandau su jomis susitvarkyti. Jei namie skirsi tikrai daug laiko darbo paieškoms, tai manau, kad rasi.
juolabiau pasukus galva galima sumastyt kaip prisidet prie seimos bliudzeto ir namie ... geriau maziau nei nieko...
o man asmeniskai jei darbas visai nepatiktu ir galvociau iseit tai pradeciau nuo to jog :
"mielas darbdavi, man priklauso pietu pertrauka ir jei as dirbu iki 17 valandos tai valandele turiu pietauti ir ilsetis.."
kaip ir minejau paslaugyciau susirgusi vaika , neskubedama jo leisti i darzeli vel....
ir pan
as irgi ieskojaus darbo per pietu pertraukas
karta net su taxi lekiau kad suspeciau nes tolokai reikejo o auto tada dalinomes su vyru ir jis buvo pasiemes...
na nezinau... bet pirmiausiai reikia vyro palaikymo, bet kai prisimenu kaip grizdavau namo ir nebegalejau galvot apie rytdiena, kai akyse kaupdavosi asaros, kaip pradejau krupcioti nuo telefono skambucio
man irgi buvo dvi priezastys : 1) netiko darbo pobudis, 2) netiko mano artimiausia kolege su kuria sedejom prie vieno stalo..
geriau maziau nei nieko...o man asmeniskai jei darbas visai nepatiktu ir galvociau iseit tai pradeciau nuo to jog :
"mielas darbdavi, man priklauso pietu pertrauka ir jei as dirbu iki 17 valandos tai valandele turiu pietauti ir ilsetis.."
kaip ir minejau paslaugyciau susirgusi vaika , neskubedama jo leisti i darzeli vel....
ir pan
as irgi ieskojaus darbo per pietu pertraukas
karta net su taxi lekiau kad suspeciau nes tolokai reikejo o auto tada dalinomes su vyru ir jis buvo pasiemes...na nezinau... bet pirmiausiai reikia vyro palaikymo, bet kai prisimenu kaip grizdavau namo ir nebegalejau galvot apie rytdiena, kai akyse kaupdavosi asaros, kaip pradejau krupcioti nuo telefono skambucio
man irgi buvo dvi priezastys : 1) netiko darbo pobudis, 2) netiko mano artimiausia kolege su kuria sedejom prie vieno stalo..
Pirmiausia noriu padėkoti visom, nelikusiom abejingom mano problemai Man jau lengviau vien dėl išsikalbėjimo
Aš šiuo metu nesvarstau, kaip ieškotis kito darbo dirbant šiame. Esu tikra, kad šiuo atveju tai neišeitų. Svarstau tarp dviejų variantų - dar kentėti keletą mėnesių ar išeiti jau rytoj...
Aš pradėjau mąstyt apie išėjimą prieš porą dienų. Prieš tai dar turėjau vilčių, kad gal priprasiu... Pirmas žingsnis pokyčių link buvo šios temos sukurimas. Man reikėjo ir reikia nuomonės iš šalies. Be abejo, spręsiu aš pati, bet komentarai ir daugiau įvairių nuomonių nepamaišytų.
Prieš 8 man nėra kur dėti vaiko
Be abejo
Man jau lengviau vien dėl išsikalbėjimo QUOTE(nomeda.b @ 2011 03 09, 20:54)
Mergaites duoda patarimus, o temeles paskelbeja iesko priezasciu, kaip tu patarimu nesilaikyt...
Jei jau tikrai blogai, tai zmogus bando kazka keisti, kad pageretu. O jei tik skundziasi ir nieko nekeicia, vadinasi nera taip blogai ir yra patogu taip gyventi, kaip gyvena.
Ar bandei tartis nueiti i pokalbi pries 8?
Sprendimas visada yra, tik reikia veikti, o ne laukti, akd kazkas problemas ispres uz tave...
Jei jau tikrai blogai, tai zmogus bando kazka keisti, kad pageretu. O jei tik skundziasi ir nieko nekeicia, vadinasi nera taip blogai ir yra patogu taip gyventi, kaip gyvena.
Ar bandei tartis nueiti i pokalbi pries 8?
Sprendimas visada yra, tik reikia veikti, o ne laukti, akd kazkas problemas ispres uz tave...
Aš šiuo metu nesvarstau, kaip ieškotis kito darbo dirbant šiame. Esu tikra, kad šiuo atveju tai neišeitų. Svarstau tarp dviejų variantų - dar kentėti keletą mėnesių ar išeiti jau rytoj...
Aš pradėjau mąstyt apie išėjimą prieš porą dienų. Prieš tai dar turėjau vilčių, kad gal priprasiu... Pirmas žingsnis pokyčių link buvo šios temos sukurimas. Man reikėjo ir reikia nuomonės iš šalies. Be abejo, spręsiu aš pati, bet komentarai ir daugiau įvairių nuomonių nepamaišytų.
Prieš 8 man nėra kur dėti vaiko
Be abejo
