Nemėgstamas darbas

kas tiesa tai ne melas.. ieskau darbo neintensyviai mazdaug pusmeti... esu issiuntus apie 60 cv ... zinot ka? man arba nepaskambino ar paskambino pasakyti kad mamu su vaikais nepriima, arba pasitikslinti kiek turiu vaiku ir kaip supratau du mazi vaikai - didziausias mano trukumas darbdaviui.. ka gi teks juos istrinti is cv ko gero kad bent tureciau galimybe buti pakviesta pokalbiui.. o siaip tu skelbimu atitinkanciu mano lukescius irgi ne tiek ir daug kiek buvo pries pora metu kai darba radau iskart nusprendus kad noriu dirbti.

man patiko jusu mintys o pvz man mano darbas patinka, turiu netgi labai ka veikti, kartais noriu ilisti i interneta, bet neturiu kada, bet ir alga nebloga. bet.. viskas patinka, bet yra mano netiesioginis vadovas, kuriam as ne pavaldi, tiesa sakant net nesuprantu ka jis daro ir kokios jo pareigybes. "ale" skyriaus vadovas. kadangi as esu pavaldi kitam zmogui, tai jo uzduotis ir vykdau, taip buvo aptarta per pokalbius, paaiskinos mano pareigos ir uzduotys. o sis vadovas, kuris man kaip ir niekas, pradejo kraut uzduotis savo, pvz paskambinti kazkam, nunesti dokumentus kazkam, viena karta net kavos isvirti is pradziu nesupratau, padariau. ziuriu ir dabar kartas nuo karto ka sugalvoja. mano tiesioginis vadovas sako, kad as neprivalau to atlikti, bet jis neuzgina pries ta, nes pats bijo, kadangi anas prieina prie virsesniu zmoniu ir del ko nors jo nepaskustu. tai dabar gaunasi, kad mano tiesioginis duoda man uzduotis ir leidzia netiesioginiam ant mano galvos lipti del savo baimiu, va ir nezinau kaip elgtis, kadangi irgi bandomasis vyksta, pradesiu priesgyniaut, ismes gal iskarto (gi prieina prie tu virsesniu, pasakys ka nors, kad mato, jog blogai dirbu ir panasiai).. nors siaip vidine atmosfera nebloga, bet va tos uzduotys, kur man nepriklauso. kaip padaryt, kaip paciai elgits, kad jis net nenoretu man lipti ant galvos? kad bendrautu vienam lygmeni, nes jis toks siek tiek arogantiskas

aysel,
pagal jusu vaiko amziu, jums ne sesiolika, bet visgi ar ne pernelyg idealiai i viska ziurite, maskuojate problemas, taip sakant? ar jus kokia darbdave, niekad nebuvusi darbuotoja, niekad neapkaukta, niekad uz 600lt nedirbusi?
jusu patarimai visai nieko, yra juose tiesos, bet yra bet. apklausos ir beje daznos, rodo, kad 40proc ir dar maziau dirba megstama darba. galbut tik 20-30proc. pagal jusu mastyma, jie visi vistiek turi LIKTI tam darbe, nors juos ir pradeda kamuoti sutrikimai ir pan. siaip, man rodos, reikia atskirti eilini islepima, "nezinojima ko noriu" nuo busenos, kai pvz net vemiama nuo itampos pries einant i darba.anot jusu, psichologija yra niekas, anot jusu, vemiama is ispaikimo?anot jusu, tie 70proc zmoniu lai ir toliau dirba nemegiama darba?
jus pvz visai nepakomentavote to, kad darbdavys liepe valgyti ofise ir 5minutes. aisku, jei autore paprasytu normalios pertraukos, jai teisetai priklausancios pagal DK, ir darbdavys nesutiktu, jus, zinoma, vel kaltintumet autore, neva ji "ne tokiu tonu" paprase. zodziu, jei problema- darbuotojau, kaltink save. todel ir klausiu:
ar jus tik nebusite ta nuolatine darbdave? labai lengva darbuotojams rodyt i ju netikusi elgesi, ta jie, vargsiukai pavaldiniai, turi keisti nuostatas ir santykius, o ne darbdavys? kaip idomu. o as kaip tik maniau, kad darbdavys ir yra tas, kuris turi ne vien profesines, bet ir apskritai kompetencijos pastebeti dvasini mikroklimata savo imonej ir rupintis visos imones nasumu, kuris labai priklauso nuo geru emociju,jais paramto konstruktyvaus bendradarbiavimo, ar bent jau tarkim, nedestruktyvaus.
kaip vadovas pagerina atmosfera ir santykius LIEPDAMAS valgyti zmogui ofise ir 5min. atsiprasau, net sumustinio per tiek laiko nesuvalgyciau.
o gal jis net nusikalsta pries darbuotoja...ir ne vien tik del 5min. kaip biteparazite minejo, zyzzdamas laiks nuo laiko "ar jau pardavei". ir apskritai su poziuriu i darbuotoja: tu man niekas. uz taves laukia MARIOS kitu... ar tia ne nusikaltimas? apie kokius ABIpusius santykius galima galvoti??
anyway, toks jau mentalitetas pas jumis: darbdavys visad teisus, o jei jis neteisus, ziurek i sakinio pradzia.

Draugiška, brūkštelkit man į AŽ savo istoriją, aš pabandysiu pasakyti, kaip aš elgčiausi jūsų vietoj, gal kai kuo pasinaudotumėte.


zuzu, man ne šešiolika, man trisdešimt šešeri
nežiūriu idealistiškai, esu samdoma darbuotoja (beje, darbo ieškojau kurį laiką, gavau šį mėnesį), nors yra tekę dirbti sau, žinau, ką reiškia uždirbti pinigus, ką reiškia atsakomybė už savo darbuotojus, todėl dažnai pasistengiu į situaciją pažiūrėti darbdavio akimis. aš jokiu būdu nesutinku su 5 min pietų pertrauka, nemanau, kad darbdavys yra visada teisus, kad vadovas turi kas 5 min zysti "ar jau pardavei" ir kad gali nemandagiai elgtis su darbuotoju. taip pat nemanau, kad darbuotojai turi su viskuo susitaikyti.
tiesiog dabar yra tikrai sunki ekonominė situacija, manau, kad reikia iš naujo įvertinti savo ambicijas ir kiek įmanoma susimažinti lūkesčius. taip pat manau, kad reikia mokytis bendrauti ir pabandyti su darbdaviu susitarti. nors svarbiausia čia reikia norėti dirbti, o ne siekti tempti laiką iki darbo biržos pašalpų.
žinoma, gali kaltinti darbdavį (sutinku, yra blogų žmonių ir blogų darbdavių), tik ką tai pakeis??? keisti galima situaciją (pvz., streikuoti, tikintis, gal darbdavys pasikeis; arba mesti darbą ir ieškoti kito, tikintis, kad ten nebus "meška"; kiek tai išspręs problemas - nežinau) arba keičiant savo požiūrį ir tobulinant asmenines profesines savybes. man antrasis variantas visada labiau pasiteisina.
o "pykinti", "vemti", "stresuoti" ir "varytis ligas"... na nežinau... kam iki tokios būklės prieiti, nesuprantu. darbas yra tik darbas, kam taip sureikšminti jo įtaką?
kitu metu prisidėčiau prie patarimų "mesti" darbą ir ieškoti kito, bet dabar pati esu patyrusi, kaip tai nelengva padaryti; o su "darbo biržos mentalitetu" tai geresnio darbo nei autorės aprašytas tikrai vargu ar galima tikėtis.

Aš manau, kad temos autorė stengiasi dirbti ir ieško tame darbe žavesio ir pan., stengiasi suprasti darbdavį ir jam įtikti.
Esmė tame - baimė...kurią skleidžia gal darbdavys.. nebent reikia būti drąsiai ir būti patyrusiai santykiams su tavimi nepasitikinčiu ir nuolat kontroliuojančiu šefu.O gal, tikrai, pamėginti įsivaizduotį šefą žmogišką, paklausinėti, kas jam patinka, t.y. užmegzti teigiamus emocinius ryšius. Juk jis toks kontroliuojantis taip pat iš nesaugumo jausmo...

Tiek vienąkart teko nelaimė dirbti nemėgstamą darbą. Ilgai nelaukiau - pradėjau kuo greičiau ir aktyviau ieškot kito, bet nemėgstamojo nemečiau, nes darbą daug lengviau rasti jau turint darbą. Patikrinta taisyklė.
Po poros mėnesių gavau savo svajonių darbą, beje viena iš priežasčių buvo būtent patirtis nemėgstamame darbe.

o kaip jus ieskojote, turint darba?
-----------------------------------------------------------
Pas mane darbe irgi nera pietu pertraukos, pasidarau, kai darbdavys iseina pietaut, taip, kad nera kada isbegt i darbo pokalbi .

na va, as ryt einu i viena pokalbi, ketvirtadieni i kita.. kazkaip suspesiu.. ketvirtadieni per pietu pertrauka, bet labai supratingas darbdavys, kai pasakiau, kad dirbu, ieskojom kaip cia ta laika isderint..
Duok Dieve, kad tik pasisektu..

Kaip sekesi?

po dvieju savaiciu palieku savo nemegstama darba!!!!!!!!!!!

sveiki, as kol kas tik karta dirbau nemegstama darba, teisingiau darba gal ir buciau pamegusi, taciau vadovas buvo be galo slykstus. dirbau universitete, su studentais, daug bendravimo, tas man labai patiko, nes megstu bendrauti, patinka zmones, taciau nuo vadovo isakymu ir noru tiesiog galedavai apsivemti. pradejau ieskoti kito darbelio, tai po triju menesiu isejau kitur.

Sveikos.
Vyrauja nuomonė, geriau pelningas darbas nei mylimas. Jokiu būdu ne. Geriau jau sveiki nervai, nei nemylimas darbas. Sveikų nervų už jokius pinigus nenusipirksi