Knygos, knygos, knygos... *54 Namučiai...

Labas rytas vis paskaitinėju, bet nėra laiko kada pasireikšt Skaitau nemažai, aikšku norėtusi dar daugiau laiko tam skirt neseniai labai skaniai suskaičiau Šokolada ir poto dar filmą peržiurėjau, tie saldumynai, filmo muzika sustiprino knygos įspudį
O prieš kelias dienas baigiau skaityti Mano geriausios draugės dukra,
Paisėmusi ja nesitikėjau kažko labai įpatingo, bet likau nustebinta. Tai istorija apie meile, draugyste bei pasiaukojimą. Adelė ir Kemrina buvo geriausios draugės, tačiau jų draugystė nutruko kuomet Kemrina sužinojo jog Adelė permiegojo su jos sužadėtiniu ir Adelės dukrelė Tigana kuria ji du metus taip mylėjo ištikro yra jos sužadėtinio dukra. Po trejų metų tilos Kemrina sužino jog Adelė mirtinai serga ir tik ji vienintelė gali pasirupinti mažaja Tiga. Knygoje pasakojama apie Kemrinos bandyma tapti mama, jos baimės dėl mažosios ateities (ar ji sugebės jei atstoti mama?) kaltė kad taip ir neatleido savo draugei, kad nepasakė jog myli ją, juk galvojo kad gyvenimas dar ilgas.. blaškymasis tarp dviejų mylimųjų - buvusio sužadėtinio ir naujojo savo boso..

Man labai, labai patiko Idomi istorija, ryškus veikėjai, mažąja Tiganą išvis pamilau, tokia švelni, gera mergytė..jos samojai, mintys ir elgesys privertė šypsotis Visa istorija labai įtraukė, sukėlė nemažai emocijų, teko ir ašara nubraukt (kas retai nutinka skaitant knygas) ir juoktis balsu

Labas rytas! mačiau "Popiežę Joaną" apkalbinėjate, praleidau visus pasisakymus, nes pati dabar ją skaitau ir nenoriu nieko sužinoti, ar susidaryti kokią išankstinę nuomonę

Aš jau laukiu šilumos, greičiau tos balos išdžiūtų. Ruošiuosi pavasariui, svarstau ar pirkti šiuos kedukus ( nuoroda ) Jau įsivaizduoju, kaip vaikštinėju ir saulutė šviečia ech... kaip reikės mokytis



Man atrodo dirbant daugiau laiko lieka skaitymui, nei mokantis. Aišku čia tokia mano, ne per daugiausiai dirbusios, nuomonė
Jau turiu planų vasarą dirbti, pažiūrėsim, kaip tas darbas sus skaitymu derinsis

Mano atveju, tai tikrai taip bet čia priklauso nuo darbo labai.

Sveikos

Pervedžiau visoms pinigus, iš kurių pirkau knygas;
Argija, bet jau į tokį gražų popierių supakavai knygą, man net gaila buvo plėšti Aš jį panaudosiu knygų gaminime ir daugiau į tokį neviniok, bo per daug gražus
Vessta, vis dar laukiu tavo sąskaitos, negaliu sumokėt už knygą

Ai, o gavau kątik šįtą knygą



Beje, girdėjot, kad Latvijoje, Sabaliauskaitės "Silva rerum" kūrybą prilygo su Rushdie ir Marquez'u

Dorifore, tik jau nereikia pavasaris, reikia džiaugtis ir visus džiuginti

Man tai daugiau laiko skaitymui likdavo mokantis, o ne dirbant aišku, didžiausią korekciją laisvo laiko planavime padarė
Buvau per pietų pertrauką nubėgus iki VCupo Pegaso, eilė prie kasų per pusę knygyno nusidriekusi Ir beveik visi laukiantieji į perkamas knygas stovi įsikniaubę koks širdžiai mielas vaizdelis

O tai kodėl eilės buvo, ką ten tokio pirko jau tiek

Tai turbūt čia jau aptartas Didysis knygų išpardavimas

Labai gražiai parašei. Bet manęs vis tiek Gary netraukia. Perskaičiau "Moters šviesą" ir kol kas gana.

Ir man patiko. Buvau labai įsijautusi, skaitydama šią knygą.

Kadangi jau savaitę leidžiu beveik vien lovoj, tai nieko daugiau nedarau, tik skaitau. Tiesa, rimtesnių ar sunkesnių knygų neimu, tai visai neblogai einasi.

Vakar pabaigiau Jorge Molist "Žiedas. Paskutiniojo tamplieriaus palikimas".
Niujorke gyvenanti advokatė Kristina 27-ojo gimtadienio proga gauna žiedą nuo seniai mirusio krikštatėvio ir yra pakviečiama antrajam jo testamento skaitymui Barselonoje. Pasirodo, kad šis žiedas priklausęs aukšto rango tamplieriui (tamplieriai- toks senovės religinis ordinas), kuris prieš žlungant ordinui paslėpė didelius jo lobius, kurie neatrasti iki šiol. Savo testamentu krikštatėvis Kristinai ir dar dviem jos vaikystės laikų draugams pasiūlo, remiantis tam tikromis užuominomis, tą lobį surasti. Jie, aišku, su džiaugsmu to imasi, ir prasideda ne tik sudėtingas, bet pavojingas ieškojimas.

Mėgstu knygas, kuriose dabartis susijusi su praeitimi, kur pilna istorinių paslapčių ir netikėtų atradimų, bet ši knyga manęs nesužavėjo. Tiesa, skaitėsi labai lengvai ir greit, tačiau nebuvo itin įdomi. Ypač nepatiko tai, kad beveik visa senovės istorija atskleista per Kristinos sapnus- nešiodama tą žiedą, ji sapnuodavo, ką teko patirti ankstesniems žiedo nešiotojams. Man tai pasirodė per daug lengvas kelias, kurį pasirinko autorius. Kartais nesu nusiteikusi prieš truputį fantastikos ar magijos, bet tai, kad kažkoks senas žiedas suteiktų tam tikrų galių, manęs neįtikino ir tik priminė "Žiedų valdovą".

Tiesa, nepasakyčiau, kad ypatingai daug apie tamplierius sužinojau ar buvau jais labai sudominta. Palyginti su panašiomis šios tematikos knygomis (kad ir Eco "Fuko švytuoklė), ši knyga pasirodė visiškai popsinio pobūdžio. Statyčiau ją į vieną eilę su kokia nors Tracy Chevalier. Pats tas, kai nori trupučio istorijos ir nuotykių, į kuriuos įpinta ir šiek tiek meilės, bet nieko labai sudėtingo.

Ir dar- nors skaitydama niekad specialiai neieškau klaidų, bet šį kartą man labai norėjosi pasiimti pieštuką ir sudėti visus trūkstamus kablelius ar pataisyti ne visada taisyklingai išverstus sakinius. Akivaizdu, kad redaktorė nepersidirbo.

Ir man ji patiko



Mat kaip
Reiks jau kažkada ir man ją skaityt.

Labas,



Aš, jei ką, mielai. Ar būtų norinčių trumpam susitikti Doriforės atvykimo proga?

Pabaigiau Dai Sijie. Balzakas ir kinė Siuvėjėlė. Tikrai miela knyga, kaip niekada labai atitinka visas anotacijas ir užrašus ant viršelio. Tikrai labai geras skaitinys savaitgaliui, tiesiog atgaivina, o ir jaunatviško entuziazmo pasisemti visada gerai. Atsimenu, ką reiškia žodis cenzūra, bet kad taip būtų viskas draudžiama, man buvo tiesiog neįtikėtina... Nepatiko tik pabaiga, tokia tarsi filme, visiškai netinkanti knygai, bet yra taip, kaip yra.

Toliau skaitau dar vieną knygelę (iki 200 psl. man knygos tokios neknygiškos. Nespėju įsiskaityti, o jau pasibaigia...) James M. Cain. Laiškanešys skambina du kartus. Jau seniai norėjau perskaityti - visgi savo laiku buvo garsus, detektyvinio žanro šedevras. Man patinka, labai smagiai skaitosi, trumpam teužteks.
Parašyta labai gyvai, daug dialogų, nėra jokių nuobodžių išvedžiojimų. Tiesa, ji buvo uždrausta dėl sekso ir smurto scenų, bet palyginti su kai kuriomis dabartinėmis knygomis, tos scenos negąsdina net manęs.

skaičiau šitą.Prisimenu,kai buvau maža,tėvai varė mane iš kambario,nes žiūrėjo tą filmą Bet man,rodos,nieko ten jau ypatingo nebuvo

O aš visgi nusipirkau Gary "Moters šviesa" Blaškiausi tarp jos ir "Aušros pažadas".Kaip tik kažkuriam žurnale skaičiau kad,berods, Galkontaitė skaitė ir jai patiko.Nu žiūrėsim...