Labas rytas moterys
Vakar vakare perskaičiau
Karin Alvtegen "Kaltė". Skaičiau, skaičiau ir galvojau "Nu va, dar vienas banalokas manjakinio persekiojimo variantas", paskui pradėjau galvoti, kad visai tai nejuokinga ir nebenalu, baisu kai tavo gyvenimas sujaukiamas ir kontroliuojamas trenktos galvelės žmogaus, vedino savų iškreiptų fantazijų. Na, o su pabaiga Alvtegen mane nepaprastai nustebino, visiškai nesitikėjau, kad atomazga bus tokia. Kiek netikroviška ir nenatūrali atrodė dviejų visai nepažįstamų vyrų staigi ir nuoširdi draugystė, tačiau vėliau pradėjau mąstyti "O kodėl gi ne". Jau perskaičiau dvi Alvtegen knygas, šią ir "Šešėlis", abi labai patiko, Alvtegen tikrai dedu pliusą ir skaitysiu kitas jos knygas. Beje, pastebėjau šiokį tokį dėsningumą: pasakodama istorją, autorė labai gražiai ir prasmingai įpina ir kelis kartus pamini patį knygos pavadinimą" "Šešėlyje" net kelis kartus pabrėžiama, kad vienas ar kitas žmogus yra kažkieno šešėlyje ir ne toks reikšmingas bei užmirštas; "Kaltėje" vėlgi porą kartų paminimas kaltės jausmas. Žiūrėsiu ar šis dėsningumas kartosis ir kitose jos knygose. Ir, man taip pat labai patinka Alvtegen sukurti personažai ir jų charakteriai, tai, kad jie nėra paviršutiniški, šabloniški ir banalūs, nes Alvtegen pasikapsto ir jų galvose ir dūšioje, pakeliauja jų jausmų vingiais. Jos knygos - tai tikrai kitokios ir išskirtinės detektyvinės istorijos, džiaugiuos, kad pagaliau susipažinau su jomis.
QUOTE(ylksis @ 2011 03 18, 21:54)
Reikia per šį savaitgalį perskaityti "Tristaną ir Izoldą"
Kūrinio neskaičiau, bet mačiau filmą ir man jis nepaprastai patiko, nuostabus filmas ir dar nuostabesnis pagrindinis garso takelis lietuviškuose filmo anonsuose, atliekamas Aistės Smilgevičiūtės ir grupės "Skylė", va ši daina
My Webpage
Skaitymas - atgaiva sielai.