QUOTE(marakeš @ 2011 03 19, 15:08)
Ups! Būsime neatleistinai apsirikę. 
QUOTE(Forget @ 2011 03 18, 20:32)
Kažkaip naivai tikiu, kad kiekvienas vėžininkas tikisi išgyti 
.
.
uj, kaip nemėgstu to žodžio, kaip ir širdininkas, plautininkas ir panašiai 
netaikau asmeniškai, bet jau per paskaitas išmokom šito žodžio niekada nesakyt, tik gaila, kad seno kirpimo medikai iki šiol taip kalba... toks jausmas, kad žmogus tėra organų savininkas, nešiotojas ir jie jį įkalina, priklijuoja sigmą visam likusiam laikui, o kartais tas laikas taip greit ištiksi 
O aš pasiėmiau Mergaitė su devyniais perukais
nežinau, kas paskatino..gal sutapimas, bet kaip tik dabar skyriuje turim jauną mergaitę su sunkia sarkomos forma 
kasdien ją matau, pasišneku.........perskaičiau bemaž puse knygos, lenda įvairios mintys...lyginu su kita Tikrosios patirtys knyga, Prieglobstis: nepaprasta vienos šeimos ir vietovės istorija. Vėliau gal aprašysiu savo išmąstymus, kam įdomu 
Sveikos
Matau diskusija šiek tiek išsiplėtė, galiu pasakyti tik tiek, kad mano nuomone tolerancija, tai ne susitaikymas ir abejingumas, o bent jau bandymas suprasti. Man, pabrėžiu, tik man asmeniškai, nesuprantama tokia Daugiskaitos pasirinkta raiškos priemonė. Kadangi "Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti", tai ta teise ir naudojuosi, o mano nuomonė, būtent šiuo konkrečiu atveju, reikalauja tokios pat pagarbos.
O dabar jeigu ne konkrečiai apie Daugiskaitą, tai "Bet tai neišvengiamai egzistuoja šalia mūsų, tarp mūsų, todėl privalome išmokti su tuo taikytis. O jei nenorime taikytis, tai bėda ne tuose nepageidaujamuose žmonėse, dalykuose, o mumyse pačiuose." nėra absoliučiai viskam galiojantis teiginys. Tolerancija neturi užgožti mūsų papročių, įsitikinimų ir versti elgtis kitaip nei norėtume. Būti "patogiu" žmogumi lengviausia, bet aš nenoriu su viskuo taikytis. Gal aš ir neteisi, bet nesižaviu taip jau garsiai ir dažnai bereikšmiškai vartojamu žodžiu "tolerancija". Daug labiau sutinku su Aristoteliu, kad "Tolerancija ir abejingumas yra pirmieji mirštančios visuomenės požymiai". Taip reikia išsilavinimo, taktiškumo, etiškumo ir t.t. kad tinkamai išsireikštume, ir nežeistume kitų savo nuomone. Gal aš dar per jauna, gal nuotaikų svyravimo pagauta per šiurkčiai išsireiškiau, tai tuomet atsiprašau. Bet atsiprašau tikrai ne už savo nuomomę.
****
O dabar į temą (jei dar bus leista man čia reikštis
)
Skaitau "Popiežę Joana", smagu, puslapiai greitai bėga pro akis, įtraukia, ganėtinai idomu, bet... Kažkotai man per daug ten sėkmingų atsitiktinumų. Pasitaiko visai ne logiškų detalių
Matau diskusija šiek tiek išsiplėtė, galiu pasakyti tik tiek, kad mano nuomone tolerancija, tai ne susitaikymas ir abejingumas, o bent jau bandymas suprasti. Man, pabrėžiu, tik man asmeniškai, nesuprantama tokia Daugiskaitos pasirinkta raiškos priemonė. Kadangi "Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti", tai ta teise ir naudojuosi, o mano nuomonė, būtent šiuo konkrečiu atveju, reikalauja tokios pat pagarbos.
O dabar jeigu ne konkrečiai apie Daugiskaitą, tai "Bet tai neišvengiamai egzistuoja šalia mūsų, tarp mūsų, todėl privalome išmokti su tuo taikytis. O jei nenorime taikytis, tai bėda ne tuose nepageidaujamuose žmonėse, dalykuose, o mumyse pačiuose." nėra absoliučiai viskam galiojantis teiginys. Tolerancija neturi užgožti mūsų papročių, įsitikinimų ir versti elgtis kitaip nei norėtume. Būti "patogiu" žmogumi lengviausia, bet aš nenoriu su viskuo taikytis. Gal aš ir neteisi, bet nesižaviu taip jau garsiai ir dažnai bereikšmiškai vartojamu žodžiu "tolerancija". Daug labiau sutinku su Aristoteliu, kad "Tolerancija ir abejingumas yra pirmieji mirštančios visuomenės požymiai". Taip reikia išsilavinimo, taktiškumo, etiškumo ir t.t. kad tinkamai išsireikštume, ir nežeistume kitų savo nuomone. Gal aš dar per jauna, gal nuotaikų svyravimo pagauta per šiurkčiai išsireiškiau, tai tuomet atsiprašau. Bet atsiprašau tikrai ne už savo nuomomę.
****
O dabar į temą (jei dar bus leista man čia reikštis
)Skaitau "Popiežę Joana", smagu, puslapiai greitai bėga pro akis, įtraukia, ganėtinai idomu, bet... Kažkotai man per daug ten sėkmingų atsitiktinumų. Pasitaiko visai ne logiškų detalių
QUOTE(Argija @ 2011 03 19, 15:39)
Sveikos
Matau diskusija šiek tiek išsiplėtė, galiu pasakyti tik tiek, kad mano nuomone tolerancija, tai ne susitaikymas ir abejingumas, o bent jau bandymas suprasti. Man, pabrėžiu, tik man asmeniškai, nesuprantama tokia Daugiskaitos pasirinkta raiškos priemonė. Kadangi "Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti", tai ta teise ir naudojuosi, o mano nuomonė, būtent šiuo konkrečiu atveju, reikalauja tokios pat pagarbos.
O dabar jeigu ne konkrečiai apie Daugiskaitą, tai "Bet tai neišvengiamai egzistuoja šalia mūsų, tarp mūsų, todėl privalome išmokti su tuo taikytis. O jei nenorime taikytis, tai bėda ne tuose nepageidaujamuose žmonėse, dalykuose, o mumyse pačiuose." nėra absoliučiai viskam galiojantis teiginys. Tolerancija neturi užgožti mūsų papročių, įsitikinimų ir versti elgtis kitaip nei norėtume. Būti "patogiu" žmogumi lengviausia, bet aš nenoriu su viskuo taikytis. Gal aš ir neteisi, bet nesižaviu taip jau garsiai ir dažnai bereikšmiškai vartojamu žodžiu "tolerancija". Daug labiau sutinku su Aristoteliu, kad "Tolerancija ir abejingumas yra pirmieji mirštančios visuomenės požymiai". Taip reikia išsilavinimo, taktiškumo, etiškumo ir t.t. kad tinkamai išsireikštume, ir nežeistume kitų savo nuomone. Gal aš dar per jauna, gal nuotaikų svyravimo pagauta per šiurkčiai išsireiškiau, tai tuomet atsiprašau. Bet atsiprašau tikrai ne už savo nuomomę.
Matau diskusija šiek tiek išsiplėtė, galiu pasakyti tik tiek, kad mano nuomone tolerancija, tai ne susitaikymas ir abejingumas, o bent jau bandymas suprasti. Man, pabrėžiu, tik man asmeniškai, nesuprantama tokia Daugiskaitos pasirinkta raiškos priemonė. Kadangi "Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti", tai ta teise ir naudojuosi, o mano nuomonė, būtent šiuo konkrečiu atveju, reikalauja tokios pat pagarbos.
O dabar jeigu ne konkrečiai apie Daugiskaitą, tai "Bet tai neišvengiamai egzistuoja šalia mūsų, tarp mūsų, todėl privalome išmokti su tuo taikytis. O jei nenorime taikytis, tai bėda ne tuose nepageidaujamuose žmonėse, dalykuose, o mumyse pačiuose." nėra absoliučiai viskam galiojantis teiginys. Tolerancija neturi užgožti mūsų papročių, įsitikinimų ir versti elgtis kitaip nei norėtume. Būti "patogiu" žmogumi lengviausia, bet aš nenoriu su viskuo taikytis. Gal aš ir neteisi, bet nesižaviu taip jau garsiai ir dažnai bereikšmiškai vartojamu žodžiu "tolerancija". Daug labiau sutinku su Aristoteliu, kad "Tolerancija ir abejingumas yra pirmieji mirštančios visuomenės požymiai". Taip reikia išsilavinimo, taktiškumo, etiškumo ir t.t. kad tinkamai išsireikštume, ir nežeistume kitų savo nuomone. Gal aš dar per jauna, gal nuotaikų svyravimo pagauta per šiurkčiai išsireiškiau, tai tuomet atsiprašau. Bet atsiprašau tikrai ne už savo nuomomę.
O vat tavo pozicijos šiuo klausimu aš kažkaip visgi nesuprantu. Bandau toleruoti, bet suprasti visgi neišeina. Nematau objektyvių priežasčių, kodėl gali nei iš šio nei iš to kliūti kitokia raiškos forma (kad ir nelabai "patogi" , bet argi ji kažką įžeidžia, o jei įžeidžia, tai tada gal galima paaiškinimo kuo). Ar pats žmogus jau vien dėl to blogas ir nurašytinas, kad jis yra kitoks, kitaip, nei dauguma galvoja?
Aš priimu ir toleruoju kitokį nei įprasta, mąstymą,požiūrį, žmogų, formą ne todėl, kad lengviau yra susitaikyti ir būti abejingiems, kaip tu rašei. Aš manau, kad aš tiesiog neturiu teisės smerkti kitokio už tą kitoniškumą, jei jis savo elgesiu ar mąstumu nedaro kažko kitam bloga, nenusižengia žmogiškosioms vertybėms. Ir apskritai manau, kad visuomenė dažnai prisigalvoja kažkokių keistų rėmų, nesuvokiamų taisyklių. Aš jas turiu gerbti, bet nebūtinai privalau pagal jas elgtis (jei tik tas mano "kitoks" elgesys neprieštarauja žmoniškumui).
Aš tikrai nieko prieš , kad rašytumėt abi, ir tu , ir Daugiskaita. Vietos visoms užteks.
QUOTE(Dorifore @ 2011 03 19, 16:25)
vat įsisiūbavo diskusija
ir kodėl man tokia mintis kyla, kad Daugiskaita to ir siekia, dar daugiau, mane pagavo įtarimas, kad čia kažkas iš ,,savų" tik kitu niku bet argi tai svarbu 
O į tema, dar paklausiu, kas ką žinot- knygas medicinine tema- galima ir visiškai grožines, ir biografines ir pan
kai ką rašau ir reiktų man sąrašiuką susidaryt...jau turiu apie 10 pririnkusi, reikia daugiau. Ačiū
Stikliuk, parodyk savo medicininių sąrašą, kad nesikartotų siūlymai 
QUOTE(Stikliukas @ 2011 03 19, 17:35)
vat įsisiūbavo diskusija
ir kodėl man tokia mintis kyla, kad Daugiskaita to ir siekia, dar daugiau, mane pagavo įtarimas, kad čia kažkas iš ,,savų" tik kitu niku bet argi tai svarbu O į tema, dar paklausiu, kas ką žinot- knygas medicinine tema- galima ir visiškai grožines, ir biografines ir pan
kai ką rašau ir reiktų man sąrašiuką susidaryt...jau turiu apie 10 pririnkusi, reikia daugiau. Ačiū Pirmos šovę į galvą
Samuel Shem "Dievo namai"
Ken McClure "Veidmainių sala"
Mary Roach "Negyvėliai"
QUOTE(Stikliukas @ 2011 03 19, 16:35)
O į tema, dar paklausiu, kas ką žinot- knygas medicinine tema- galima ir visiškai grožines, ir biografines ir pan kai ką rašau ir reiktų man sąrašiuką susidaryt...jau turiu apie 10 pririnkusi, reikia daugiau. Ačiū
kai ką rašau ir reiktų man sąrašiuką susidaryt...jau turiu apie 10 pririnkusi, reikia daugiau. Ačiū Turbūt jas ir pati žinojai, bet paminėsiu:
Akselis Miuntė "Knyga apie San Mikelę"
Ken Kesey "Skrydis virš gegutės lizdo"
John Katzenbach "Pamišėlio istorija"
Samuel Shem "Dievo namai"
Samuel Shem "Vargo kalnas"
Ami McKay "Gimdymo namai"
Jodi Picoult "Trapumas"
Jodi Picoult "Mano sesers globėjas"
Petras Burgaila "Ginekologo užrašai" (I, II knygos)
Neperskaičiau iki galo , tai nežinau, ar tinka į šią temą , bet pradžioje buvo ginekologo darbo patirties- John Irving "Sidro namų taisyklės"
QUOTE(Stikliukas @ 2011 03 19, 17:35)
vat įsisiūbavo diskusija
ir kodėl man tokia mintis kyla, kad Daugiskaita to ir siekia, dar daugiau, mane pagavo įtarimas, kad čia kažkas iš ,,savų" tik kitu niku bet argi tai svarbu O į tema, dar paklausiu, kas ką žinot- knygas medicinine tema- galima ir visiškai grožines, ir biografines ir pan
kai ką rašau ir reiktų man sąrašiuką susidaryt...jau turiu apie 10 pririnkusi, reikia daugiau. Ačiū ir aš tokių įtarimų turiu..
O dėl medicininės temos, tai labiausiai įsiminė Ken Kesey "Skrydis virš gegutės lizdo" psichiatrinė ligoninė, medicininiai ekspermentai.
Stikliuk, tikrai įdėk sąrašą, kad nesikartotume. Aš iškart prisiminiau tik "Alzheimeris. Mano tėvo istorija", "Skrydis be sparnų"
QUOTE(Ingėnas @ 2011 03 19, 17:24)
O vat tavo pozicijos šiuo klausimu aš kažkaip visgi nesuprantu. Bandau toleruoti, bet suprasti visgi neišeina. Nematau objektyvių priežasčių, kodėl gali nei iš šio nei iš to kliūti kitokia raiškos forma (kad ir nelabai "patogi" , bet argi ji kažką įžeidžia, o jei įžeidžia, tai tada gal galima paaiškinimo kuo). Ar pats žmogus jau vien dėl to blogas ir nurašytinas, kad jis yra kitoks, kitaip, nei dauguma galvoja? Aš priimu ir toleruoju kitokį nei įprasta, mąstymą,požiūrį, žmogų, formą ne todėl, kad lengviau yra susitaikyti ir būti abejingiems, kaip tu rašei. Aš manau, kad aš tiesiog neturiu teisės smerkti kitokio už tą kitoniškumą, jei jis savo elgesiu ar mąstumu nedaro kažko kitam bloga, nenusižengia žmogiškosioms vertybėms. Ir apskritai manau, kad visuomenė dažnai prisigalvoja kažkokių keistų rėmų, nesuvokiamų taisyklių. Aš jas turiu gerbti, bet nebūtinai privalau pagal jas elgtis (jei tik tas mano "kitoks" elgesys neprieštarauja žmoniškumui).
Aš tikrai nieko prieš , kad rašytumėt abi, ir tu , ir Daugiskaita. Vietos visoms užteks.
Aš tikrai nieko prieš , kad rašytumėt abi, ir tu , ir Daugiskaita. Vietos visoms užteks.
Nei blogesnis, nei nurasytas, bet as taip is tu kurie nesupranta tokio issidirbinejimo prasmes. Ir kam to reik, ar nuomone svaresne, kai knyga perskaiciau ne as, o mes?
Bet matosi, kad jau i SM buvo uzsiregistruota tokiu tikslu, tai sekmes varant toliau
Ir laukim daugiau 'linksmintoju'.Beje pritariu Stikliukui, kad cia zaidzia kazkuri SM senbuve. Ir ne siandien gimusi knygu skaitytoja.
Papildyta:
QUOTE(Argija @ 2011 03 19, 17:48)
O dėl medicininės temos, tai labiausiai įsiminė Ken Kesey "Skrydis virš gegutės lizdo" psichiatrinė ligoninė, medicininiai ekspermentai.
Dar 'Posukyje- neislek"
O geriausia dek ka jau turi
