Įkraunama...
Įkraunama...

Knygos, knygos, knygos... *54 Namučiai...

QUOTE(Ingėnas @ 2011 03 12, 15:17)
Kaip džiugu, kad ir tau patinka thumbup.gif  Myliu šią knygą rolleyes.gif



Nu tikrai labai faina.. taip viskas smulkiai aprasyta, perteikta kiekviena detale.. o maistas kaip aprasytas.. buvau dar nevalgius, kai skaiciau, tai doh.gif lotuliukas.gif
Atsakyti
Laba,

QUOTE(eliss @ 2011 03 12, 14:08)
Norėčiau paskaityti Papievio "Eiti",girdėjau,buvo išrinkta kūrybiškiausia metų knyga.Rašo apie Provansą,bet platesnės anotacijos taip ir neradau smile.gif


Tai perskaityk, gal susidomėsim smile.gif
Aš ją tai bibliotekoj varčiau, kažkaip nepatraukė, kažkaip jau toks apipavidalinimas mandras, raidikės mažos, galvoju, ai, kokios nors šiuolaikiškos lietuviškos fantasmagorijos...
O jau taip prisiėmusi daug knygų buvau, tai jos ir nebeėmiau.
Gal kada kitą kartą sudomins.
Atsakyti
laba.

Nepamenu, ar gyriau ar ne, bet tema labai graži wub.gif O man gerklės skausmas ir sloga užėjo doh.gif kai per visus karantinus nei slogavau, nei kosėjau

Registruojuosi su baigta ,,Pavojinga meile'' (atsiliepimas kiek žemiau mirksiukas.gif ). Ir su Silva Rerum, kurios trečdalį perskaičiusi esu.

QUOTE(aistuliaa @ 2011 03 12, 13:16)
Ot, ir aš neskaičius ir 2011  lotuliukas.gif

drinks_cheers.gif aš irgi.


Tai antroji ,,Bado žaidynių” dalis, kurios laukiau su nekantrumu. Tačiau, kaip daug kas įspėjo, ji tikrai mažiau įdomi nei pirmoji dalis.

Lietuviai, versdami pavadimą pagal save, gal mąstė, kad žodis ,,meilė” labiau suintriguos skaitytoją nei kad originalo išvertimas? Nes man ta meilė visgi ne tokia ir svarbi šioje knygų serijoje. Na, gerai, gal truputį- bet tik tiek, kiek apsiribojama Geilo ir Ketnės draugyste, mat Pitas nepatiko nei pirmojoje dalyje, nei šioje. Geilo antrojoje dalyje dar mažiau nei pirmoje, bet tikiuosi, trečioje jo bus daugiau nei ,,varžovo” Pito. Tuo labiau, kad yra atskleidžiami Ketnės tikrieji jausmai, nors, skaitant knygą, keliose vietose tą jos neapsisprendimą norėjosi lyginti, rodos, jau su primiršta Belos (,,Saulėlydžio” sagos veikėja) ,,myliu abu” nuostata. Bet Ketnė protinga, tad greitai susivokia savo jausmuose. Nors visgi ji ir toliau priversta vaidinti įsimylėjusią Pitą merginą.

Knygą galėčiau skirti į dvi dalis (nors šiaip ji perskirta į tris. Pirmoje knygos dalyje veiksmas vyksta gimtojoje 12-oje apygardoje. Rodos, viskas grįžta į savas vėžes. Bet viskas klostosi ne taip, kaip norėtų Ketnė. Geilas laikosi nuo jos atstumu, o santykiai su Pitu atšąla. Žmonės šnabždasi apie sukilimą prieš Sostinę. Neramumus, prezidento manymu, sukėlė Ketnė su Pitu. Pati to nežinodama, Ketnė tampa sukilimo simboliu. Mergina dvejoja: bėgti su artimaisiais ir draugais ar prisidėti prie sukilėlių. Viskas pastatoma ant kortos, kai Ketnė su Pitu leidžiasi į Nugalėtojų turą. Ši ,,dalis” tikrai neįtraukė, visos tos istorijos su ,,vaidiname meilę” man atrodė labai jau dirbtina. Kaip ir fotosesijos, makiažai, drabužiai- suprantu, kad buvo norima padaryti kontrastą, bet vis dėl to.. Man nepatiko.

Užtat antroji knygos dalis, kai vyko žaidynės, labai patiko. Juk laukdama antrosios ,,Bado žaidynių” dalies ir laukiau dar vienų žaidynių. Jos įtraukė mane taip, kad, kol neperskaičiau iki pabaigos, tol nepadėjau knygos į šalį. Visą laiką galvojau, kaip viskas baigsis. Be abejo, Ketnė privalėjo laimėti. Bet kaip Pitas ir kiti? Pabaigos visiškai neatspėjau, nors ir nujaučiau, kad viskas gali taip pasisukti. Su nekantrumu laukiu trečiosios dalies, kurioje turėtų viskas iki galo išaiškėti.

4u.gif
Atsakyti
Atsisėdau su kavyte rankose rašyti atsiliepimo apie "Ir padegė šiuos namus", o galų gale užsimąsčiau ir atitrūkau nuo pasaulio. Gerai, kad kaimynai nuostabūs ir šiandien jau nuo 7val. ryto neleidžia paskęsti į gilius ir ilgus apmąstymus. Vis gręžia ir kala, gręžia ir kala doh.gif
Taigi plačiau apie perskaitytą knygą (jau taip plačiau, kad atsibos skaityti doh.gif lotuliukas.gif )

William Styros "Ir padegė šiuos namus"

user posted image

Veiksmas vyksta Italijoje, egzotiškame pajūrio miestelyje Sambuke. Čia likimo vedami susiduria trijų amerikiečių gyvenimai – girtuokliaujančio dailininko Keso Kinsolvingo, Virdžinijos turtuolio Meisono Flego ir teisininko Piterio Levereto. Tai fragmentiškai perteikiamas pasakojimas apie išprievartautą ir nužudytą merginą, bei taip pat nužudytą ir į visą šią istoriją įsivėlusį amerikietį. Jau pirmuose romano puslapiuose atskleidžiama dėl kokių dramatiškų įvykių susitinka veikėjai ir vienas kitam išsipasakoja.

“Kad nebūčiau apkaltintas, jog perdedu, išsyk pasakysiu: tai buvo žmogžudystė, žmogžudyste pasibaigęs išprievartavimas, ir dar keli, ne tokie baisūs, tačiau ne mažiau niūrūs ir slogūs įvykiai. Jie nutiko – bent jau prasidėjo – Afiro rūmuose, <…>, o veikėjai buvo vietiniai gyventojai ir mažiausiai trys amerikiečiai. Vienas jų, Meisonas Flegas, žuvo. Kitas, Kesas Kinsolvingas, tebėra gyvas, ir jeigu yra šio pasakojimo svarbiausias veikėjas, geriausiai, mano manymu, šitam vaidmeniui tinka jis. Tik jau ne aš.”

Nors tai ir detektyvinis pasakojimas, tačiau veiksmo čia mažai. Nenarpliojamos nusikaltimo detalės ir nepersekiojami įtariamieji. Galima sakyti, tai psichologinis romanas, kuriame daug svarbesni veikėjų išgyvenimai. Pasakojimas nenuosekluos, istorija tarsi papasakojima vėl ir vėl išnaujo tik kitomis akimis.

Dėmesys sutelkiamas į vieną iš pagrindinių veikėjų – Kesą. Rašytojas Keso vidinias monologais, sąmonės srautu, vizijomis, sapnais bei dienoraščio ištraukomis nagrinėja kaltės, nusikaltimo ir bausmės, moralės, meilės, dvasinio nušvitimo temas. Pasakotojas neskuba, kiekviena panaroma aprašoma smulkiai, o veikėjo reakcijos į aplinką dar smulkiau.

Šviesos romane yra, tačiau labai mažai. Daug kas čia persismelke skurdo, ištvirkimo, alkocholizmo aromatais. Šalia Sambuke apsistojusių kino aktorių ir jų linksmų šėlionių, gyvena visiškame skurde paskendę kaimiečiai, kurie, vietinių policininkų nuomone, visi vienodi ir net neverti veidų įsidėmėjimo. O jų gyvenamas Tramončio slėnis – “vienintelė vieta Italijoje, kur nėra lapių, nes jos taip pasišlikštėjo vietinėmis vištomis, kad susikrovė mantą ir išsikraustė.”.

Šiai knygai reikia laiko ir kantrybės. Begalė kvailų girtuoklio poelgių ir pamąstymų. (pati nesugebu tokių žmonių pateisinti, sakyčiau nesugebu netgi jų užjausti…) Kai kurios scenos ištęstos iki begalybės, nors tas ištęsimas tarsi ir savotiškas rašytojo pasakojimo stilius. Nustebino pabaiga. Vaizdingiau pasakius, pasijaučiau tarsi perskaičiusi šešių šimtų puslapių preliudiją ir gavusi trumpą atsakymą - “viskas baigėsi laimingai, nebėra ko pasakoti.” Visgi rašau šiai knygai 8 iš 10, nes smagiai praleidau laika su knyga ir žinoma už vaizdingą pasakojimo kalbą.


P.s. Ir dar, jeigu neatsibodau, pasigirsiu biggrin.gif Susikūriau blogą :
http://argija.wordpress.com
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Argija: 12 kovo 2011 - 15:46
QUOTE(Ingėnas @ 2011 03 12, 10:45)
Toliau skaitau Eko "Rožės vardas". Vis dar patinka. Tik bėda - tokių knygų negaliu skaityti prie pašalinio triukšmo (kitame kambaryje veikiantis televizorius ar pan.). Jai reikia susikaupimo. Visgi  šioje knygoje daug visokios informacijos, reikia į ją įsiskaityti, įsigilinti. Tokių knygų skaitymui man reikalinga absoliuti tyla.

Kadangi turėjau laiko skaityti, bet namuose nebuvo tylos, paraleliai paėmiau į rankas Vienuolio "Viešnia iš Šiaurės". Specialiai rinkausi lengvai skaitomą knygą. Patinka rolleyes.gif  Jau ne pirmą kartą ją skaitau, esu skaičiusi paauglystėje, tik kad jau absoliučiia viską buvau užmiršusi.

Na šiaip jo visos knygos pilnos informacijos ir reikšmių. Labai turiningos. Dėl to man labai ir patinka.

Dar mokyklos laikais esu skaičiusi šią Vienuolio knygą, labai patiko.

QUOTE(Ingėnas @ 2011 03 12, 12:33)
Su ta "Toros" trilogija tai ir mane labai suintrigavot. Jau įsinorėjau ją perskaityti.

Na jei įsigeisi perskaityti ją, tai žinok, kad aš ją turiu visą biggrin.gif

Na o aš registruojuosi su:
1. Iris Mudoch 'Jūra, jūra...'
2. Sarah Waters 'Tipping the Velvet'
('Aksominės kojytės' - bent jau taip rusai šį pavadinimą iįvertė). Ir kaip tik atradau, kad yra filmas tuo pačiu pavadinimu. bigsmile.gif

Abi knygos laaaaabai patinka, tai turiu bėdą, nes nežinau kurios griebtis doh.gif

Šiandien ryte pabaigiau John Fowles 'The magus' (Magas), bet komentaras vėliau blush2.gif Dabar nekantrauju eiti skaityti, nes vaikas aprimo ir leidžia atsipalaiduoti trumpam.

O taip pat šiandiena parsinešiau Johanna Sinisalo 'Trolis' ir irgi noriu kuo greičiau ją pradėti doh.gif Vienu žodžiu norų begalės, net susitvarkyti neina biggrin.gif
Atsakyti

Hali halo biggrin.gif

Džiugu, kad visoms patiko pavasariška tema ir to pavasario proga šiandien pirmą kartą kulniavau prižiūrėt vaikučio su kedasais, žieminių batų nebreik jau, kol kas biggrin.gif

Registruojuos ir aš naujuos namuos, be knygos, nes net neįsivaizduoju kokią šiandien arba ryt paimsiu į rankas.

QUOTE(muminukas @ 2011 03 12, 07:31)
dar parodžiau luizianos kolekciją - numirė ir prisikėlė pamačiusi
lotuliukas.gif

QUOTE(Irmuliux @ 2011 03 12, 10:13)
Sveikutės. Ar priimsit naują žmogeliuką į savo būrį?
Sveika atvykus 4u.gif

QUOTE(muminukas @ 2011 03 12, 10:14)
oi, pas mus Che Kuolio gerbėjų daaaug
esat mačiusios?  biggrin.gif
user posted image
Galvoju, kudie daba tu taip fainuolio dėdės pavardę taip mandrai rašai, o čia jau ant maikės kažkas pasidarbavo, geras bajeriuks lotuliukas.gif

QUOTE(Ingėnas @ 2011 03 12, 11:45)
Tokių knygų skaitymui man reikalinga absoliuti tyla.
O man visų knygų skaitymui norisi absoliučius tylos, tik tada iki galo atsipalaiduoju ir visiškai panyru į knyga. Todėl idealiausia man skaityti naktį arba dieną va tokiu metu kaip dabar. Išimtis būna tik skaitymas gamtoje, tada nemaišo nei paukščiukų čiulbėjimas, nei kokio šuniuko amtelėjimas kur toli, nei visokių vabaliukų skleidžiami garsai ir rėpliojimai per kojas, rankas (jeigu tas vabaliukas nėra voras žinoma biggrin.gif ).

QUOTE(muminukas @ 2011 03 12, 12:15)
nes maniau, kad 2007 aš vienintelė buvau neskaičiusi šios knygos - kam pasakydavau, akis išpūsdavo Neskaitei?!
"Viešnia iš šiaurės" neskaičiau ir aš dar. Laukia lentynoje.

QUOTE(Indra666 @ 2011 03 12, 12:41)
Registracija su Maeve Binchy "Mokslo draugai"
Ir kaip tau skaitosi ši knyga? Patinka?

QUOTE(Argija @ 2011 03 12, 15:44)
Atsisėdau su kavyte rankose rašyti atsiliepimo apie "Ir padegė šiuos namus", o galų gale užsimąsčiau ir atitrūkau nuo pasaulio.
lotuliukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sielos Sparnai: 12 kovo 2011 - 16:40
QUOTE(Sielos Sparnai @ 2011 03 12, 17:37)
O man visų knygų skaitymui norisi absoliučius tylos, tik tada iki galo atsipalaiduoju ir visiškai panyru į knyga. Todėl idealiausia man skaityti naktį arba dieną va tokiu metu kaip dabar. Išimtis būna tik skaitymas gamtoje, tada nemaišo nei paukščiukų čiulbėjimas, nei kokio šuniuko amtelėjimas kur toli, nei visokių vabaliukų skleidžiami garsai ir rėpliojimai per kojas, rankas (jeigu tas vabaliukas nėra voras žinoma).

lotuliukas.gif aš gamtoj vien dėl visų tų vabalėlių negalėčiau laugh.gif apie vorus net nešneku.

O šiaip tai ir man patinka labiausiai tyloje skaityti. na, ne visuomet galiu, tai kaip išeina taip. Ką jau ką, bet įsijausti į knygą mėgstu. Tuomet reikia pašaliniams kartoti kelissyk tą patį klausimą, kol išgirstu ir atsakau.
Atsakyti
QUOTE(laTulipe @ 2011 03 12, 17:43)
Tuomet reikia pašaliniams kartoti kelissyk tą patį klausimą, kol išgirstu ir atsakau.

Man dažnai su kompu taip būna,tai ,,noulaifere" vadina. doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo adžani: 12 kovo 2011 - 17:05
Che Kuolio nuomonė apie marškinėlius
Atsakyti
QUOTE(Sielos Sparnai @ 2011 03 12, 18:37)

Ir kaip tau skaitosi ši knyga? Patinka?
 


Skaitosi ir patinka biggrin.gif Net nesinori kitų darbų imtis, bet teks atidėt knygą iki kito savaitgalio, nes išvažiuosiu mokytis ir ten nelabai paskaityt pavyks verysad.gif
Atsakyti
Registras su J.-M. Thibaux Kleopatra. Patinka, skaitosi, dar tik pradėjau, bet patinka smile.gif
Atsakyti
Sveikos, kol radau temą karsta.gif
regsitruojuosi su Pamuko Stambulu ir Metai provanse
beje Sielos sparnai tema nuostabi wub.gif 4u.gif
Atsakyti