QUOTE(bite @ 2011 05 11, 01:45)
Dabar, manau, aišku.
Fonas, mano skoniu, nelabai, bet iš principo juk gėlės tik įsiliejo į foną.
_Iš principo_ tai įmanomas sprendimas. Kitas klausimas-skonio dalykai...
Savo skoniu nesirinkčiau tokio rėkiančio fono, o paveikslėlio taip pat reikia nepatingėti paieškoti kuo puikesnio...(visada geriausia rinktis gerai atlikto tapybos darbo reprodukciją, o tokių tikrai nemažai galima rasti ir ant servetėlių).
Bet juk mes ne apie tai, ar ne? Pačią, kaip supratau, erzina tie "pakibę" rožių lopinėliai. Taip gaunasi tada, kai klijuojama ant kontrastingo fono neskiestais klijais. Tos vietos, kurios gerai nepermirksta klijais ir, kas svarbiausia, neprispaudžiamos prie pagrindo, išžiūvus baltuoja, nes tarsi "pakimba" ore.
Ir čia visai ne klijai kalti. Tokiais atvejais klijus tikslinga skiesti vandeniu ir labai kruopščiai klijuoti, kad viskas būtų idealiai pertepta klijais ir labai gerai prispausta. Klijuojant plokščias sintetinis teptukas turi būti spaudžiamas visu plotu, klijai tepami keletą kartų kartojant.
Čia matau dar vieną defektą. Kaip suprantu, paveikslėlis kirptas? Jei renkamės kirpimą, reikia kirpti griežtai pagal piešinio kontūrą, jau geriau kiek paveikslėlio nukirpti, nei fono palikti. Dažnai inete, žurnaluose, o ir knygose randame pavyzdžių, kai kerpant paveikslėlį paliekami keli milimetrai. Nepritariu tam, nesuprantu, kam reikalinga ta naujoji briauna...
Vadinasi, kruopštumas kiekvienoj stadijoj: tiek parenkant dekoravimo planą, tiek renkantis paveikslėlius, klijuojant ir t.t.
Viskas ne taip baisu, kaip atrodo.
Tereikia nenuleisti rankų ir bandyti toliau.
Sėkmės
Fonas, mano skoniu, nelabai, bet iš principo juk gėlės tik įsiliejo į foną.
_Iš principo_ tai įmanomas sprendimas. Kitas klausimas-skonio dalykai...
Savo skoniu nesirinkčiau tokio rėkiančio fono, o paveikslėlio taip pat reikia nepatingėti paieškoti kuo puikesnio...(visada geriausia rinktis gerai atlikto tapybos darbo reprodukciją, o tokių tikrai nemažai galima rasti ir ant servetėlių).
Bet juk mes ne apie tai, ar ne? Pačią, kaip supratau, erzina tie "pakibę" rožių lopinėliai. Taip gaunasi tada, kai klijuojama ant kontrastingo fono neskiestais klijais. Tos vietos, kurios gerai nepermirksta klijais ir, kas svarbiausia, neprispaudžiamos prie pagrindo, išžiūvus baltuoja, nes tarsi "pakimba" ore.
Ir čia visai ne klijai kalti. Tokiais atvejais klijus tikslinga skiesti vandeniu ir labai kruopščiai klijuoti, kad viskas būtų idealiai pertepta klijais ir labai gerai prispausta. Klijuojant plokščias sintetinis teptukas turi būti spaudžiamas visu plotu, klijai tepami keletą kartų kartojant.
Čia matau dar vieną defektą. Kaip suprantu, paveikslėlis kirptas? Jei renkamės kirpimą, reikia kirpti griežtai pagal piešinio kontūrą, jau geriau kiek paveikslėlio nukirpti, nei fono palikti. Dažnai inete, žurnaluose, o ir knygose randame pavyzdžių, kai kerpant paveikslėlį paliekami keli milimetrai. Nepritariu tam, nesuprantu, kam reikalinga ta naujoji briauna...
Vadinasi, kruopštumas kiekvienoj stadijoj: tiek parenkant dekoravimo planą, tiek renkantis paveikslėlius, klijuojant ir t.t.
Viskas ne taip baisu, kaip atrodo.
Tereikia nenuleisti rankų ir bandyti toliau.
Sėkmės
Aciu jums visoms uz patarimus ir pagalba
bandysiu dar... ir pasirodysiu kaip sekas tobuleti 
jau net ir susirupinus buvau, kad galbut ne i ta tema parasiau del patarimu
