Atsiprašysiu, kad neperskaičiau visų pasisakymų, tai galbūt savo mintimis pasikartosiu. O aš manau taip, kad jeigu visos paisytume vyro norų (ypač kalbant apie vaikus), tai šiame pasaulyje kažin ar nors pora milijonų žmogelių gyventų. Retas vyras vaiko nori, taigi baisiai nepraktiška: kiek išlaidų - ir praktiškai visam gyvenimui, kiek rūpesčių, žmona/draugė bus pavargus, gal ne tokia dėmesinga, ne tokia graži ir t.t., ir pan. Galvok ko tu pati nori, o ne vaiko tėvas. Pinigų, kur davė neva abortui, negrąžink - jie pravers vaikui kraitelį suruošti. Ką gali žinoti, apsigalvos gal tas tavo ex, gal bent turės sąžinės prisidėti prie vaiko išlaikymo. Neskatinu nei gimdyti, nei negimdyti. Šito dalyko niekas už tave nenuspręs. O džiaugsiesi ar gailėsiesi savo sprendimo - irgi iš anksto žinoti negali. Turiu pažįstamą, kuri pastojo nuo savo vaikino, tasai iškėlė sąlygą, kad ves ją tik tokiu atveju, jeigu ji abortą pasidarys

Matyt, jinai labai jį mylėjo, kad ir kaip absurdiška būtų, ji atsisakė vaiko. Susituokė. Po pusmečio išsiskyrė. Dabar jis vedęs kitą ir augina 2 vaikus. O ji - netekėjusi, be vaikų ir su didžiule graužatim. Tai čia vienoks pavyzdys, o gali būti ir visiškai priešingas. Auginti vaiką vienai - didžiulis išbandymas, ne kiekviena pasiryžtų. Gerai, jei bent į artimuosius atsiremti gali, o jeigu ir jie pasmerks...Oi, net nežinau, sudėtinga situacija. Linkiu greičiau apsispręsti ir nesikankinti.