PIRMIAUSIA, tai kiekvienos moters individualus sprendimas ir ka benusprestum, bus sunku.
Abortas yra medicinine procedura, kuri legaliai atliekama iki nestumas pasiekia tam tikra stadija. Kaip ir visos medicinines proceduros abortas siejamas su rizika, galimomis komplikacijomis. Taip pat daznai moteriai tai yra ir psichologine trauma. Daznai tenka susidurti su visuomenes poziuriu, kad abortas yra zmogzudyste, neplanuotas nestumas buves kazkokia paleistuvystes ir neatsakingumo forma. Taciau ne visi smerkia abortus, yra nemazai zmoniu palaikanciu individualiu zmoniu pasirinkimo teise.
Is kitos puses, gyvybe yra turtas. Verta labai atidziai apmastyti ka ASMENISKAI reikia gemalas pilve. Jei turite sunkumu, pamastykite ar jie ilgalaikiai, ar pakankamai rimti, kad darytis aborta, ar issprendziami esant noro ir nestumas/gimdymas/vaiko auginimas tam nekliudy. Daznai atrodo nera paramos, net moralines, bet paieskojus paaiskeja, kad ir tevai ne taip kreivai ziuri ir antra puse ne taip griezta nenori vaiko, galiausiai SM galima rast moteru, kurios patars, parems moraliskai, galbut ir smulkmenelem kaipo zaisliukai ir drabuzeliai. Visgi vaiko auginimas yra asmenine atsakomybe ir niekam kitam jos uzkrauti nevalia. Gausu istoriju kaip ir nelabai pasiturincios moterys pasigimdo ir uzaugina ir labai dziaugiasi nepasidariusios aborto. Yra ir priesingu atveju. Jums zinoti ar esate pakankamai stipri vidumi, kad pakovot gyvenime uz save ir vaika, kad nereiketu vaikui klausytis repliku, kad ji reikejo abortuot.
Galiausiai nei smerkiantys, nei palaikantys kazkuri sprendima negyvena JUSU gyvenimo, ne jiems taikytis su faktu apie pasidaryta aborta, ne jiems rupintis vaiku, o JUMS. Svarbiausia viska pasverti ir laikytis priimto sprendimo. Niekam nebus geriau jei pastoviai save grausite del vienokio ar kitokio sprendimo. Kaip sakant sauksta po pietu, laiko atgal neatsuksi ir sprendimo nepakeisi. Ziurekit i prieki ir darykit viska kas imanoma, kad tas sprendimas ASMENISKAI JUMS butu teisingas. O zmones visad kalbejo ir kalbes
