QUOTE(martux @ 2011 03 24, 17:40)
QUOTE(klopedija @ 2011 03 24, 18:59)
[color=green][size=7][font=Geneva][i][b]Fatimaallaa, su Gimtadieniu!
dėkui labai
dėkui labai
Fatimaallaa, su tortadieniu! geru knyginiu metu 
Fatimaallaa, su gimtadieniu
Fati,sveikinu!
QUOTE(Gemma @ 2011 03 24, 19:45)
QUOTE(Dolitlė @ 2011 03 24, 19:51)
QUOTE(luiziana @ 2011 03 24, 22:40)
dėkui dėkui
Fatimaallaa, sveikinu
skirias požiūriai į vaikų auklėjimą, apskritai, į žmogų. Vaikai jau darželyje mokomi apsigint nuo patyčių, ir tai nėra kokia iš viršaus nuleista programa ar kas, bet tiesiog natūralu. Konfliktus padeda spręsti suaugusieji. O pasiskaičius SM dažnai randu pamąstymų, kaip mokyti dvimetį trimetį patį apsiginti kumščiais. Tokie dalykai Norgėj nesuprantami būtų. Galiu klysti dėl Lietuvos, gerai, jei taip būtų, bet tai, ką girdžiu iš pažįstamų, neramina
aš skandinavais daugmaž visais pasidomiu
Perskaičiau K. Alvtegen Gėda. Atsiliepimus SM knygų klube pasiskaičiau ir nežinau, kažkokia nejautri aš šitai knygai. Man gal tik keista, kaip taip žmonės gali save kaltinti, skriausti. Labai neužkabino, bet parašyta gerai.
QUOTE(martux @ 2011 03 23, 20:51)
Kodėl taip manai?
skirias požiūriai į vaikų auklėjimą, apskritai, į žmogų. Vaikai jau darželyje mokomi apsigint nuo patyčių, ir tai nėra kokia iš viršaus nuleista programa ar kas, bet tiesiog natūralu. Konfliktus padeda spręsti suaugusieji. O pasiskaičius SM dažnai randu pamąstymų, kaip mokyti dvimetį trimetį patį apsiginti kumščiais. Tokie dalykai Norgėj nesuprantami būtų. Galiu klysti dėl Lietuvos, gerai, jei taip būtų, bet tai, ką girdžiu iš pažįstamų, neramina
QUOTE(Kirkė @ 2011 03 24, 11:33)
niekada nesidomiu rašytoju, prieš pradėdama skaityti vieną ar kitą knygą. Tik, jei užkabina, sudomina, tada ir pasižiūriu atsiliepimus ar papildomą info. bet šiaip, darau tą labai retai.
aš skandinavais daugmaž visais pasidomiu
Perskaičiau K. Alvtegen Gėda. Atsiliepimus SM knygų klube pasiskaičiau ir nežinau, kažkokia nejautri aš šitai knygai. Man gal tik keista, kaip taip žmonės gali save kaltinti, skriausti. Labai neužkabino, bet parašyta gerai.
Fatimaallaa, sveikinu tortadienio proga!
Pagaliau issikasiau is po mokslu
Beveik. Liko egzaminai...
Bevazinedama perklausiau Г.Щербакова "Косточка авокадо", patinka man si rasytoja.
Taip pat isklausiau Д. Рубина "Последний кабан из лесов Понтеведра", pirma mano klausyta sios rasytojos knyga man patiko labiau, bet ir si nebloga.
Siuo metu klausausi rinktines Л.Улицкая "Искусство жить". Kadangi tai apsakymu rinktine, o jau ne karta buvo mineta, kad L.Ulickaja - apsakymo meistre, jauciu malonuma.
Rekomenduoju visas tris moteriskes
Pagaliau issikasiau is po mokslu
Beveik. Liko egzaminai...Bevazinedama perklausiau Г.Щербакова "Косточка авокадо", patinka man si rasytoja.
Taip pat isklausiau Д. Рубина "Последний кабан из лесов Понтеведра", pirma mano klausyta sios rasytojos knyga man patiko labiau, bet ir si nebloga.
Siuo metu klausausi rinktines Л.Улицкая "Искусство жить". Kadangi tai apsakymu rinktine, o jau ne karta buvo mineta, kad L.Ulickaja - apsakymo meistre, jauciu malonuma.
Rekomenduoju visas tris moteriskes
tautai pareikalavus, trumpas atsiliepimas apie Millenium trilogiją
Suskaičiau visas knygas per rekordiškai (man) trumpą laiką, vienai knygai teko maždaug pusantros paros. Visiškai pasidaviau knygos Larssono įtakai, jaučiausi (ir vis dar iš dalies jaučiuosi, nes skaityti baigiau tik paryčiais) persikėlusi į Švediją. Atsibudusi pajutau lengvą asmenybės susidvejinimą, prisiminiau sapnavusi lyg ir kažkokius košmarus - vnž, ne iš karto susivokiau, kad aš ne Salander
šiaip, trilerius skaitau nedažnai, bet jų nebrokiju tiesiog dažnai juose visas dėmesys orientuotas į veiksmą (šaudo-gaudo), na, dar kokios nors Sandros Brown atveju į meilės istoriją. Pas Larssoną viskas kiek kitaip. Jis erzina skaitytoją, ištisus skyrius niekur "nepajudėdamas" iš mirties taško, aprašinėja sau ramiai amazonių istoriją ar Švedijos nacius, tarsi pamiršdamas kodėl čia susirinkome. Galima tas knygas skaityti greituoju būdu, bet tuose nukrypimuose yra razinka matosi, kad rašytojas nepėsčias, ir knygoms parašyti turėjo įdėti nemažai (tiriamojo) darbo.
kažkuriuo metu skaitant prisiminiau neseniai baigtą "Prancūzišką siuitą - jos pabaigoje buvo Irene Nemirofsky dienoraštis, kuriame ji rašė apie savo romaną papunkčiui, ką turėtų sužinoti ir išsiaiškinti (pvz. "[Man reikės] Birželio mėnesį giedančių paukščių vardyno ir kaip jie čiulba"). įvertinus Millenium trilogiją pagal šią prizmę, pajutau begalinę pagarbą jos autoriui sąrašas dalykų, kuriuos jis turėjo išsiaiškinti rašant šias knygas, tikrai ilgas ir be to, ne visada lengvai prieinamas (kad ir su hakeriais susiję techniniai dalykai).
Apie lietuvišką vertimą nieko naujo nepasakysiu ypač antra dalis suerzino. Tradiciškos "Obuolio" klaidos praleistos raidės, supainioti žodžiai, prisikėlę numirėliai... Sakykit ką norit, tai elementariausia nepagarba rašytojo darbui. LLVS šūkis (Saramago citata) "Rašytojai kuria nacionalinę literatūrą, o pasaulio literatūrą kuria vertėjai dažnai verčia mane pamąstyti apie tai, kokios dalies tos pasaulio literatūros netenkame dėl vertėjų nekompetencijos.
pabaigai, šaukštas deguto Nežinai, kaip ten ką toliau Larssonas planavo, bet trijose pirmose knygose Bliumkvistui/Salander per daug gerai sekėsi. Man pritrūko šaukštelio pesimizmo/nihilizmo/whatever, užaugau žiūrėdama serialą apie komisarą Katani. Larrsonas, man atrodo, per daug tiki gėriu/teisingumu.
ai, dar.norėčiau visų Salander marškinėlių ("been there, done that, got the t-shirt")
Suskaičiau visas knygas per rekordiškai (man) trumpą laiką, vienai knygai teko maždaug pusantros paros. Visiškai pasidaviau knygos Larssono įtakai, jaučiausi (ir vis dar iš dalies jaučiuosi, nes skaityti baigiau tik paryčiais) persikėlusi į Švediją. Atsibudusi pajutau lengvą asmenybės susidvejinimą, prisiminiau sapnavusi lyg ir kažkokius košmarus - vnž, ne iš karto susivokiau, kad aš ne Salander
šiaip, trilerius skaitau nedažnai, bet jų nebrokiju tiesiog dažnai juose visas dėmesys orientuotas į veiksmą (šaudo-gaudo), na, dar kokios nors Sandros Brown atveju į meilės istoriją. Pas Larssoną viskas kiek kitaip. Jis erzina skaitytoją, ištisus skyrius niekur "nepajudėdamas" iš mirties taško, aprašinėja sau ramiai amazonių istoriją ar Švedijos nacius, tarsi pamiršdamas kodėl čia susirinkome. Galima tas knygas skaityti greituoju būdu, bet tuose nukrypimuose yra razinka matosi, kad rašytojas nepėsčias, ir knygoms parašyti turėjo įdėti nemažai (tiriamojo) darbo.
kažkuriuo metu skaitant prisiminiau neseniai baigtą "Prancūzišką siuitą - jos pabaigoje buvo Irene Nemirofsky dienoraštis, kuriame ji rašė apie savo romaną papunkčiui, ką turėtų sužinoti ir išsiaiškinti (pvz. "[Man reikės] Birželio mėnesį giedančių paukščių vardyno ir kaip jie čiulba"). įvertinus Millenium trilogiją pagal šią prizmę, pajutau begalinę pagarbą jos autoriui sąrašas dalykų, kuriuos jis turėjo išsiaiškinti rašant šias knygas, tikrai ilgas ir be to, ne visada lengvai prieinamas (kad ir su hakeriais susiję techniniai dalykai).
Apie lietuvišką vertimą nieko naujo nepasakysiu ypač antra dalis suerzino. Tradiciškos "Obuolio" klaidos praleistos raidės, supainioti žodžiai, prisikėlę numirėliai... Sakykit ką norit, tai elementariausia nepagarba rašytojo darbui. LLVS šūkis (Saramago citata) "Rašytojai kuria nacionalinę literatūrą, o pasaulio literatūrą kuria vertėjai dažnai verčia mane pamąstyti apie tai, kokios dalies tos pasaulio literatūros netenkame dėl vertėjų nekompetencijos.
pabaigai, šaukštas deguto
Nežinai, kaip ten ką toliau Larssonas planavo, bet trijose pirmose knygose Bliumkvistui/Salander per daug gerai sekėsi. Man pritrūko šaukštelio pesimizmo/nihilizmo/whatever, užaugau žiūrėdama serialą apie komisarą Katani. Larrsonas, man atrodo, per daug tiki gėriu/teisingumu.ai, dar.norėčiau visų Salander marškinėlių
("been there, done that, got the t-shirt")
QUOTE(marakeš @ 2011 03 26, 21:30)
tautai pareikalavus, trumpas atsiliepimas apie Millenium trilogiją
Aciu. Puikus atsiliepimas
QUOTE(marakeš @ 2011 03 26, 21:30)
šiaip, trilerius skaitau nedažnai, bet jų nebrokiju tiesiog dažnai juose visas dėmesys orientuotas į veiksmą (šaudo-gaudo), na, dar kokios nors Sandros Brown atveju į meilės istoriją. Pas Larssoną viskas kiek kitaip. Jis erzina skaitytoją, ištisus skyrius niekur "nepajudėdamas" iš mirties taško, aprašinėja sau ramiai amazonių istoriją ar Švedijos nacius, tarsi pamiršdamas kodėl čia susirinkome. Galima tas knygas skaityti greituoju būdu, bet tuose nukrypimuose yra razinka matosi, kad rašytojas nepėsčias, ir knygoms parašyti turėjo įdėti nemažai (tiriamojo) darbo.
Nuostabiai aprasei,nerasciau tokiu graziu sakiniu apibudinimui,turi talenta rasyti atsiliepimus
marakeš, koks šaunus atsiliepimas...
O aš vis tarpais paskaitau Gabaldon Svetimšalę. Kažkas buvo minejęs, kad ši knyga priskirta fantastikai, ar aš painioju Tai va, fanatstikos ten nė su žiburiu nerasi, išskyrus tą faktą, kad moteriškė atsiduria aštuonioliktajame amžiuje iš dvidešimto (ir paskui dar grįžta). Daugiau nėra nei antroje dalyje, nei antroje knygoje. O šiaip, neblogas, įtraukiantis meilės-istorinis romanas. Kaip Jūržole buvo minėjusi, pakankamai kokybiškas chiklitas.
O aš vis tarpais paskaitau Gabaldon Svetimšalę. Kažkas buvo minejęs, kad ši knyga priskirta fantastikai, ar aš painioju
Tai va, fanatstikos ten nė su žiburiu nerasi, išskyrus tą faktą, kad moteriškė atsiduria aštuonioliktajame amžiuje iš dvidešimto (ir paskui dar grįžta). Daugiau nėra nei antroje dalyje, nei antroje knygoje. O šiaip, neblogas, įtraukiantis meilės-istorinis romanas. Kaip Jūržole buvo minėjusi, pakankamai kokybiškas chiklitas.
QUOTE(SOFIJA5 @ 2011 03 20, 21:10)
2. Suintrigavai
Greitai išduok kokia... arba skaityk greičiau QUOTE(luiziana @ 2011 03 21, 20:34)
Ir ilgai dar tokia busi? Greit sakyk pavadinima,noriu gero detektyvo,gal kartais turiu ja tai griebciau skaityti 
Greit sakyk pavadinima,noriu gero detektyvo,gal kartais turiu ja tai griebciau skaityti Na va, tik siandien ja baigiau, todel pagaliau parasysiu, kokia tai knyga - Tana French "Miskuose".
Neitiketinai itaigi, puikaus stiliaus, daug kur paneigtomis detektyvinemis klise, prikaustanciu itampa siuzetu, kai pirma syki vis magejo atsiversti paskutini knygos puslapi, kad suzinoti, o kas gi ivyko is tiesu... Neskubrus pasakojimas su vaikais susijusiu bylu fone, jokio dirbtinumo ar neitikinamu personazu, veikeju charakteriu aprasymai leido naturaliai susigyventi su herojais tarsi jie butu salia ir ju zmogiski "nuopuoliai" ar pasiekimai butu tokie artimi... Manau, stipriausia siuzeto linija yra patys Miskai ir butent jie neleidzia atsikvepti iki galo...***
Fatimaallaa - su praejusiu.
