labas visoms naujoje temoje
QUOTE(Dorifore @ 2011 03 19, 23:12)
O citatą
"Didysis brolis tave stebi" net gyvenime dažnai naudoju
visam gyvenimui šitą citatą įsiminiau
O kas neskaitėt, tikrai skaitykit (aš apie 1984-ieji)
Tiksliai nepamenu, kada paskutinį kartą knygą perskaičiau vienu prisėdimu. O šiandien nusprendžiau taip padaryti, nes visai nenorėjau laukti kito savaitgalio, kada vėl galėsiu prie jos prisėsti. Tuo labiau, kad knyga ne taip jau sunkiai ir skaitėsi, o kuo puslapių mažėjo, tuo viskas ėjo įdomyn.
Tai- antroji George Orwello knyga, kurią perskaičiau. Pirmoji buvo ,,Gyvulių ūkis- po šios knygos net nežinojau, ko dar galėčiau tikėtis iš šio rašytojo. Bet ši nustebino žymiai labiau nei kad minėtoji.
Knyga ,,1984-ieji - antiutopinis romanas, kurio pagrindinis veikėjas Vinstonas Smitas, intelektualus Teisybės ministerijos biurokratas, gyvena diktatūroje 1984-aisiais. Diktatorius- Didysis Brolis, kuris stebi visus nuo visų sienų metro dydžio plakatais, kuriuose- jo portretas. ,,Didysis Brolis stebi tave.- ši frazė dažnai kartojama knygoje ir tas stebėjimas nėra išsigalvojimas- visur, net namuose, yra teleekranai, kuriuose ne tik pranešama valdžios informacija, bet ir kurių pagalba yra stebimi visi gyventojai. Vienas netoks žvilgsnis, neapgalvotai ir dviprasmiškai skambantys žodžiai- ir tave vidury nakties išsiveš pareigūnai.
Pats Vinstonas dirba Registrų skyriuje, kuriame perrašinėja praeitį taip, kad niekam nekiltų abejonių, kad buvo taip, o ne kitaip. Toks žmonių mulkinimas vieną dieną palaužia Vinstoną. Jis trokšta pasipriešinti santvarkai, paragauja uždraustos meilės, kurios tiesiog neturi būti šiame diktatūriniame pasaulyje: negalima šypsotis, juoktis, jausti meilės, dėkingumo ar kito jausmo. Tad kaipgi išgyventi šiame negailestingame pasaulyje??
Knyga, kuri nepalieka vilties, bet parodo, kad vis dėl to esama žmonių, kurie mąsto kitaip, kurie trokšta šviesios ateities.
Iš pradžių knyga nelabai įtraukė, nors buvo įdomu skaityti apie visą politiką, kuri iš žmonių pavogia visą asmeninį gyvenimą, nustato tai, ką turi daryti ir kuo turi tikėti. Bet vėliau labai įtraukė. Pasirodžius Džulijai pamažu supratau link ko prives ši draugystė- iš dalies atspėjau. Nors visgi dalis ir buvo kiek netikėta. Trečioji dalis- pati įdomiausia, nors kartu ir absurdiškiausia. Absurdiškiausia ne todėl, kad viskas buvo neįtikima (nes taip nebuvo). Absurdiškiausia- nes negalėjau suprasti visų tų priemonių, viso valdžios mąstymo. Pačios valdžios žmonės man atrodė labiau išprotėję nei sveiko proto. Ką galima padaryti dėl valdžios- tai parodoma trečiojoje dalyje. Žmogaus sužlugdymas, kuris pagrindžiamas tuo, kad turi mąstyti taip kaip valdžia. Tuomet tik pagalvoju- kaip gerai, kad neteko paragauti diktatūrinio gyvenimo
Įdomus faktas: George Orwellas šią knygą parašė 1849-aisiais.
Rekomenduoju visiems. Tikrai gera knyga, kurią turite perskaityti
Nors visgi priklauso ir nuo konkretaus leidimo, rinkčiausi tarp to, kuris skoningesnis, dailesnis akiai. Ir bent man pagrindinis kriterijus - knygos būklė. Jei ketinant pasilikti savo bibliotekėlėje, norėčiau tikrai gerai išlaikytos knygos.
