QUOTE(marakeš @ 2011 03 21, 20:07)
džiaukis, kad yra tau tinkamų vadovėlių (ir dar lietuviškai)
taip, su vadovėliais LT bėda
suprantu, kad ir užsienyje reikia pirkti vadovėlius, kompendiumus, tačiau bent už mokslą nemokama arba palankios sąlygos paskolai (jei reikia
QUOTE(Ingėnas @ 2011 03 21, 23:22)
Taigi keletas mano rekomenduojamų knygų istorine tema (be abejo, tik tos, kurias pati skaičiau, ir kurios daugiau mažiau patiko):
dėkui už sąrašą
yra ir neskaitytų, nors istorinė tematika man labai artima
o prie jų reiktų pridėti visas Waltari knygas (minėjo Daugiskaita)
Labai trumpai apie knygą, nes ypatingo komentaro ir nėra
Aprašyta istorija yra ir kasdienė, deja, ir unikali, visgi
Kasdienė, nes onkologinės ligos pasiekė ribas, kurios jau nebevadinamos leistinomis, jos jau epideminės. Ir, girdėjau, skaičiau, jog įvykę neramumai Japonijoje taip pat turės labai didelės įtakos jau gyvenančių žmonių sveikatai ir jų palikuonims.
Sophie, jauna, 22 metų mergina, sužinojusi, jog serga reta rabdomiosarkoma (minkštųjų audinių vėžys). Liga reta ir pasireiškia dažniausiai vaikams, tuo tarpu Sophie jau kur kas daugiau, tad tai ir apsunkina ligos gydymą. Knygoje pasakojama apie merginos kovą su liga, su pačia savimi, kova su savo svajonėmis ir godomis. Internete radau atsiliepimų apie šią knygą, kuriuose rašoma, jog papiktino Sophie meilužių aprašymas, jos atvira intymi išpažintis. O manęs visai nepapiktino, dar labiau- aš ją 100 proc. suprantu. O ko čia piktintis? juk tai jauna mergina- argi būdama 22 metų ji turi rūpintis slenkančiais plaukais, antakiais, blakstienomis, nešioti savyje aparatus, rankose laikyti lašinių adatas...ne....juk tai jaunystė- šėliojimų, meilės, svajonių metas....žinoma, mano religingos lietuvės (
) moralė nepateisina mylėjimosi nuo 14 metų ir su kuo papuola, tačiau tai, jog serganti mergina fantazuoja seksualines fantazijas apie ją gydančius gydytojus, man atrodo normalu ir net sveikintina...tai parodė, jog ji nepasidavė ligai, išliko tokia pati. Įdomiausias epizodas man pasirodė, kad ligai beveik pasitraukus, Sophie staiga apalpo, ją vėl atvežė į ligoninę, atsibudusi virš savęs pamatė daug palinkusių baltų chalatų, kurie susirūpinę klausė, kas nutiko. Visi bijojo ligos atsinaujinimo. Daktaras K., pats Sophie mylimiausias, paklausė, ką ji veikė kai nualpo........atspėkit atsakymą?
-Aš patyriau orgazmą,- atsakė Sophie
Juokiausi iki ašarų
Daugiausia žaismingumo knygai suteikė superinis knygos viršelis. Sophie nuslikus plaukams, prisiperka perukų, jų devyni, jais puošiasi, įkūnydama devynias skirtingas herojes- Stelą, Sju, Deizę, Blondi, Platiną, Umą, Pam, Lidiją ir Bėbe. Knygos viršelyje- devynios Sophie nuotraukos su devyniais perukais. Skaitydama vis atsiversdavau ir spėliodavau- kuri Pam, kuri Bebė, kuri Uma
nepaprasto grožio mergina....
nepaprasto grožio nuotraukos
Smagu, kad gera pabaiga
Dėl stiliaus- jis toks paprastas, primityvus, bet nelabai ko ir tikėjausi, nes kaip suprantu Sophie kažkur (gal internete) rašė savo blogą, jį pastebėjo ir taip buvo išleista ši knyga...... Vertinčiau ** iš 5
Citata neypatinga, bet paprastais mergaitės žodžiais pasakyta viskas ir apie viską:
,,Man tereikia parodyti, kad ir sergant vėžiu galima toliau gyventi, džiaugtis ir juoktis. Kad vistiek mėgstu apsipirkti, puoštis, šėlti- tai nesikeičia. Kad gyvenimas su vėžiu dar nereiškia išdžiūvusio kūno, skausmo, vėmimo be paliovos. Kad perukus nešioti gali būti smagu. Ir visa tai pasakytina ne tik apie pagyvenusius, namuose, sode ar virtuvėje besisukančius vėžininkus, bet ir apie mane- jauną, nepatyrusią vėžiu sergančią mergaitę"
p.s galiu pasakyti, kad knyga nepalieka slogučio, nėra labai lūdna, nėra labai gasdinanti. Tad tie, kurie bijo, medicininių, vėžio temų, neturėtų išsigąsti ar kitaip nusiminti...knyga- optimistinė, tuo labiau- su gera pabaiga
neradau as jom jokio pateisinimo, isskyrus pirmasias dvi 
taiir pasiilgt suspeju...
