Knygos, knygos, knygos... *55 Namučiai...

Man kažkaip tokių naivuolių nelabai būna gaila, reikia galva galvoti...
Aš vis pykau ant jos knygoje.

Daugelis prikaišioja tą naivumą, bet aš pagalvojau, kažin ką būčiau darius 15metų tokioj situacijoj, gal būčiau dar naivesnė ir kvailesnė nei ji. Šiuo metu ir vyresnes išveža iš Lietuvos, prikūrę įvairių istorijų. Bet nemanau, kad naivumu galima pateisinti tokius poelgius.

Nematėm Bet vis tiek jaučiu nepirksiu. Kažkada buvau pradėjus,bet mečiau.
O aš šiandien iš pašto parsinešiau.

Laba dienelė,

Pirmiausia pavėluoti sveikinimai Fatimaallaai ir Amber.
O, sveikinu! Aš dar neskaičiau jos, bet turiu nuojautą (supraskit, moteriška intuicija ), kad man turėtų patikt.

Perskaičiau J. G. Ballardo "Saulės imperiją". Knyga apie Antrojo Pasaulinio karo žiaurumus ir baisybes. Pagrindinis veikėjas - vienuolikmetis vaikas (na, gerai, vienuolikmetis tai jau ir paauglys), vienos anglų kolonistų šeimos sūnus, kuriam lemta būti karo sūkuryje. Svarbu paminėti, kad knyga yra autobiografinė ir autorius joje aprašo tai, ką pats, būdamas jaunas, patyrė. Būdvardis, labiausiai tinkantis apibūdinti kūrinį - šiurpus. Man apskritai sunku skaityti knygas, kuriose paliesta karo tematika, o "Saulės imperija" dar išsiskiria tuo, kad čia pagrindinė figūra - vaikas, turintis išgyventi košmariškąjį laikotarpį, kai aplink žalojami, žudomi žmonės, tuo tarpu mindomos ir jų sielos (be kita ko, išardomos ir šeimos). Romane nemažai šiurpą keliančių epizodų (tarkime, nusilupusi visa žmogaus rankos oda), daug veiksmų, per kuriuos man, skaitytojai, nėjo atsikratyti įtempties būsenos. Autorius gilinosi į žmogaus psichikos niuansus, kuriuos nulemia aplinka. Sakiniai lakoniški, pasakojimo stilius nėra sunkus, bet tema... Velniškai skaudi. Būtent tokios problematikos - karo, sąlygojančio žmogaus jausenas - analizė ir apsunkino skaitymą. Galvoju, kad autoriui sėkmingai pavyko supinti dvi plotmes: subjektyvų istorijos patyrimą ir gabalėlį fantazijos, neleidžiant nukrypti į nesąmoningumą, nevientisumą. Ballardas skaitytoją nuvedė į baisius praeities brūzgynus, kurių atbalsis girdimas ir šiandien.
Rekomenduočiau tik toks, kurios nepabijos žengti į brūzgynus. Išlipti, beje, visada galima, tačiau taip padarius gali pamatyti, kad susibraižei kojas. Taigi prieš lipdamos pagalvokite.

Labuks

Kažkaip nėr kū labai pasakyt, tai aš trumpai: skaitau knygą "Paslapčių slėnis" ir mėgaujuosi absoliučiai viskuo - nuostabiomis iliustracijomis, pačia istorija ir labai skaniais bei neįprastais žodžiais. Labai patinka, pataikiau tiesiai į dešimtuką su šia knyga, tip top tai, ko ir norėjau šiuo metu.

Va būtent



Manau, kad man turėtų patikti. Bent iš to, kaip ją aprašei, tokio tipo knygos mane domina. .



Aha, mačiau, kad perleido (knygynuose dar nemačiau naujojo leidimo). Senojo tai jau tikrai nebeturėtų būti knygynuose , kad jau ir prieš metus jo nebematydavau.



Na aš nemanau, kad tu ar dar kuri kita normali 15-metė buvo (ar yra) tokio naivumo. Greičiau tokios naivumo apraiškos yra pavienės ir knygoje, aišku, labai jau sutirštintos. Iki tiek, kad aš asmeniškai šia istorija nepatikėjau ir mane skaitant erzino neatitikimas su realybe. Nagi ne akmens amžiuje ir ne kokioje gūdynėje knygoje aprašomas veiksmas juk vyksta. Tos mergaitės mąstymas mano nuomone prilygo daugiausia 12-metės proteliui, ne daugiau.


Įdomu, ar tau patiks. Aš pati tai nusivyliau šia knyga (nors kritikai ją ir labai giria).
Papildyta:



Labai įdomiai aprašei Nieko nebuvau girdėjusi apie šią knygą, sudominai.
Aišku, tokioms knygoms reikia atitinkamos nuotaikos.
Beje, iš knygų panašia tema man labai įstrigo "Berniukas dryžuota pižama". Atrodo, ir aprašytų žiaurumų joje lyg ir nėra (kaip tik naudota užuominos, nutylėjimai), bet taip įtaigiai pasakojama naivaus mažo berniuko lūpomis, ir dar tokia liūdna, skaudi pabaiga Net ašaras man įšspaudė, labai stipriai mane paveikė. Dar ilgai ilgai apie šią knygą galvojau.

Nesenai tik supratau, o gal paprasčiausiai prisiminiau kad man labai patinka knygos su visokiais papaišytais dalykiukais - smagiomis ir neįprastomis iliustracijomis, tokiomis, kokias radau knygose "Paslapčių slėnis" ir "Pono Zomerio istorija"; arba kokiais simboliais, pasikartojančiais kiekvieno skyriaus/dalies pabaigoje arba pradžioje, pvz. gėlės žiedu "Paslaptingame slėnyje", plunksna "Apsivalymo rituale", ilgakaklėmis gėlėmis "Tūkstantyje saulių skaisčių" Man nepaprastai žavūs tie visi piešinėliai ir visada minutėlei stabteliu juos suradusi, kad akys ir dūšelė pasimėgautų Čia toks lyrinis nukrypimas

Mat kaip O aš nei "Apsivalymo rituale", nei "Tūkstantyje saulių skaisčių" į tokius simbolius net dėmesio neatkreipiau Man labiau įstringa prasmingi pavadinimai, frazės, mintys. O piešinukai dažniausiai praslysta pro akis.

Nerinha su uogienės diena Linkiu, kad šią dieną tave suptų tik patys mylimiausi ir brangiausi žmonės, kad susilauktum nuoširdžių linkėjimų ir labai smagiai sutiktum šią gimimo dieną Gražių tau šventiškų akimirkų

Nerinha, su tortadieniu!

Matai, tokiai plunksnų manjakei kaip aš jos jau niekaip negalėjo pro akis praslyst O šiaip, įstringa ir man ne tik piešinukai, bet, kaip ir tau, mintys ar frazės, kurios užkabino kokią jautresnę stygelę ar aktualesnį klausimą.

Na jau gimtadieniai pavasrį pasipylė kaip grybai po lietaus

Nerinha, su pavasarišku gimtadieniu