Vyro neistikimybe ir pasekmes...

ne visi nori pragyventi graziausius metus trindamiesi su meiluziais,neaisku kur ir kada.. dauguma nori seimos,ramybes,ir akimirku su savo zmogum...

Bet juk tas savas žmogus, kaip su supratau vartosi su kitomis? Ji skirtis nesiruošia. Vadinasi belieka laukt, kol Jis išsilakstys. Ar tai išeitis? Žinot, kad tavo vyras dulkina kitas, parneša tau ligas ir vis tiek būt jam ištikimai? Nafik toks gyvenimas. Jeigu nenori meilužio, tuomet gal reikėtų pasidaryt kito vyro, kuris gal būt tikrai gerbs ir mylės.

cia jau kita kalba.. jei jai gerai toks zmogus-tai ir gyvens toliau..
man butu negerai,labai..bet su kitu dulkintis neskubeciau...

Aš prieš tai nerašiau, kad reikia būtinai dulkintis. Galima ir šiaip prasmingai leist laiką, o jeigu tai išsivystys į lovos reikalus, vadinasi Ji pati to norės.

Tame ir reikalas, kad svarstau, nes panasu, kad man dasilo, jog toliau taip gyvent nebenoriu ir prie nieko gero tas neveda. Gali buti, kad tos neais kios draugyste ir yra pagrindine mano nenuotaiku priezastis. Tiesiog prisiminiau begales situaciju ir tiesa sakant bloga darosi. Kai laukiausi pirmojo, jis susitikinejo su kitomis pasikalbeti (cia dabar isaiskejo, nors itardavau ir nervindavausi, kad kazkur vazineja). Pries tai buvo didele santykiu krize net neinua kodel. Ir siaip buvo daug daug dalyku susijusiu su tom jo "draugystem".
Su vyru gyventi noriu, bet, ir toliau kesti tuos jo bendravimus - nebe. Plius dar turint minti, kad jis labai uzimtas ir savo vaika kartais mato vos 3 vakarus per savaite, o pasiroido pabendravimams laiko vistiek randa...
Siaip jau seniai reikejo jam duoti rinktis, bet gal geriau veliau nei niekada...

O mano nuomone - mylėtis su ne mylimu, nėra labai gerai, bet tai ir nėra kančia ar vargas . Mylėtis bet kuriuo atveju yra smagu ir mylėtis reikia . Tai visgi geriau, nei sėdėt SM ir save vest iš proto begalvojant, ką brangusis ir su kuo dabar daro .

prasmingai laika leidi su zmonemis kurie tau brangus... joberiai atlieka savo funkcijas...
Papildyta:


sakot-zinot.. as cia nebegaliu pasisakyt

dabar dar keli neaiškumai:

Su tokiu vyru koks jis yra dabar tu gyventi nenori?

Ar tiki, kad jis dėl tavęs sugebėtų pasikeisti ir nutraukti visas draugystes?

Jei nesugebės, tada kas? Susitaikysi ir priimsi tokį koks yra ar skirsies?
Jei nežinai atsakymo į paskutinį klausimą, gerai apgalvok ultimatumo kėlimą. ne sjei nesiskirsi, tai kokia prasmė?

Nu dievazi koks izulumas, is tiesu, kaip mes dristam reiksti pretenzijas?


Cia biski ne i tema, bet butu verta duoti savo vyrui pasiskaityti. Kaip atsvara teorijai apie oro zenklus O gal ir jums paciai verta paskaityti, kad per daug tolerantiska nepasidarytumet ir liktumete istikima savo pacios poreikiams Lai vyras pripazista savo bedas ir kapstosi po savo vidini mesla, o jus jau uztektinai savyje kaltes prieieskojot, uzsiimkite malonesniais dalykais
Žmonai nepatinka mano draugės

Del tu visu "elgtis kaip jis", "susirasti meiluzi", na neveda tai prie to ko as noriu.
Siaip iki tapau nescia budavo visko, na bet as tada namie nesedejau, aisku nelaksciau i visas puses, bet budavo ir baliu ir siaip laiko leidimo ne su vyru. O po to mano gyvenimas labai pasikeite, o vyras nieko nepakeite... Netgi dazniau kazkur pradejo dingineti veinas (na cia matyt ta situacija, kai zmona namie ir niekur ji nedings). O nestumas nebuvo lengvas, kartais iki lovos rezimu, po to mazas vaikas irgi labai ribotos galimybes kazkur iseiti... Net gi buvo kad jis kazkur ruosiasi as prasau pasiimti ir mus, o jis isvaziuoja vienas!
O kadangi, jei gyvent kartu, as noresiu dar vieno vaiko, bet tikrai nebenoresiu, kad vel kartotusi kas buvo, tai iseitys dvi: arba vyras pradeda elgtis kitaip (bet kokiu atveju nera garantiju kaip ilgai ir ar tikrai) arba skirtis ir gyventi atskirai, bet tai velgi ne tas ko man is tiesu norisi.
Reiskia reikia pasirinkti tarp dvieju blogybiu: gyventi toliau kartu su tikimybe, kad vel viskas bus kaip buvo ir toliau kraustytis is proto arba nebegyventi kartu ir nezinau ko tiketis... ieskoti kito vyro? Bet cia velgi problema, nes as nelabai tikiu, kad buna kitokiu... Ir tikrai zinau, kad buna dar blogesniu (geria, i seima pinigu neparnesa, nesirupinai vaikais ir pan.). Gyventi vienai su vaiku? Niekada taip nenorejau ir dabar nenoriu. Matyt nera pakankamai blogai taip kaip yra Gyventi su tevais..? Na, gyvenau 20 metu ir manau uztektinai jau, bet vistiek, jei ne su vyru, tai geresnis variantas negu veinai su vaiku (vaikui patinka, kai namie daugiau zmoniu, paprasciau, jei kokios problemos ir pan.)

Tai likit su vyru ir gyvenkit, kaip gyvenus - su tikimybe, kad Jis išsilakstys pagaliau. Taip tikrai būna - tik nesitikėkit, kad atsitiks greitai . Vyrai pasikeičia kartais, bet kai praranda mylimas moteris .
Rašau iš patirties savo .

Nu ir ką aš galiu pasakyt, neteik tu jokio ultimatumo, ne snesvarbu ką jis pasirinks vis tiek tu su juo gyvensi, gi nemuša ir pinigų parneša O ir be vyro tu gyventi nenori. Ir kodėl jis turėtų keistis? Nes tu užsimanei? Tu jį išsirinkai jį tokį, jis lygiai tokjs ir yra kokį tu jį išsirinkai.

Ir šiaip klausimas, tu pati žinai ko nori? nes taip nebūna, kad vat pasiimu tą vyriškį, anas man nepatinka, tai pagal savo norą imu jį ir pakeičiu, nes noriu...