Kovų menai

:
Papildyta:



Todel, kad jeigu Jusu tikslas yra visapusiskas berniuko fizinis auklejimas aikido Jums netinka. Fiziniam pasirengimui demesys skiriamas labai silpnas, praktiskai neskiriamas is viso, islavinti gali nebent taisiklinga laikysena, tiesia nugara, bet visa tai duodama ir kitose sporto sakuose ir dar daug daugiau. Harmoningas berniuko fizinis tobulejimas tokiame amziuje butu optimaliausiai isgaunamas leidziant berniuka i gimnastika, vystysis ir laikysena ir lankstumas ir koordinacija ir stipres ir bus vikresnis, greitesnis. Jeigu atlankys iki paauglystes paskui praktiskai bet kurioje sporto sakoje jis bus sekmingas. O kovos menus galima pradeti lankyti velyvesniame amziuje, nes anksciau jei jau kalbeti atvirai prasmes nelebai yra, juolab paskui jau pats pasirinks ko nori turedamas baze, pagal poreikius ir pomegius, krepsinis, futbolas, aikido, dziudo, karate ... Kovos menai duoda specifini fizini parengima, tas ne visada yra gerai, ypac ankstyvame amziuje. O jeigu kalbeti isimtinai apie aikido - tai pats aikido nera blogas kovos menas, tiesiog LT mokyklos yra labai silpnos, lygmuo zemas, tikrai neverta prasideti, nes sportiniu aukstumu nepasieksi, fiziskai nesustipresi, savigynai nepritaikysi, LT mokyklu metodikos tam nepritaikytos.Apsiginti neismoks, bet zinoma - visi deklaruos kiekvienoje mokykloje priesingai. Kalbu is savo ir svetimos dideles patirties. Nereikia tiketi reklama ir is vis egzotika nederetu zavetis.Verciau atkreipti demesi pvz i skelbima auksciau ir pasirinkti ta pati daug uz aikido populiaresni dziudo, kuris is berniuko padarys vyra Jeigu domites japonija - dziudo irgi japonu tradicinis sportinis menas, olimpine saka

p.s neakcentuojamas puolimas - marketingo triukas. Tai tuscias dalykas. Kas liecia sesiamecius - niekur ju nemokins jokiu puolimu, tokiame amziuje visos treniruotes zaidimo forma vyksta. O kitos isvardintos savybes vargiai laves aikido, menkai, tieisog del metodikos (teko ja dometis asmeniskai). O vyras pasakytu ziauriau, pvz sitaip - paimkite sesiameti dziudista berniuka, patreniruokite ji kuri laika, paimkite sesiameti aikido berniuka siek tiek patreniruota ir suleiskite juos, kad ir ant tatamio paimtyniauti ...ir paprasciausiai ta aikido berniuka sulauzys, nes fizine kondicija bus VISISKAI skirtingame lygmenyje, dziudistas bus vikresnis, stipresnis ir t.t o perspektyvoje uzaugs didelis, stiprus vyras, nors dziugo irgi puolimas nera akcentuojamas.

Ir ta dziugo akcentuoju kaip viena is variantu, tinka graiku romenu imtynes, sambo....

zodziu prirasiau daug ir pavargusi, bet gal esme bus suprantama tikiuosi

pasirašau po kiekvienu žodžiu

ir dėl to, kad į kovos menus reikia vėlesniame amžiuje - taip pat.
iš tų, kuriuos jaunyvame amžiuje atveda tėvai (šešių metų ir pan.), tame sporte lieka 1-2 procentai ilgam laikui (nes įprastai kai tik jau galima tėvų neklausyt, tai yra paauglystėje - išsilaksto).
į kovos meną visų geriausia ateit SAVO NORU kokių dvylikos-penkiolikos metų, tada spėjama, jei norisi, ir varžybose padalyvaut, arba jei nesinori, užsiimt savo malonumui... ir tie, kurie ateina savo noru, iš jų lieka ilgam laikui, bent jau iki studijų (paskui kartais tiesiog nelieka tam laiko) vos ne 50 proc.
būna, kad ir dvylikmečius tėvai dar verčia kažką tokio lankyt, arba kad jie būna prastai fiziškai pasirengę, tai liaujasi gana greitai, vos sunkumai aplanko, bet vis tiek tikrai geriau yra daryt tai vėliau, jei nėra vaikui jo asmeninio noro.

aš tai savo mažę turbūt arba dabar, arba nuo penkių leisiu (dabar ketveri), nes yra didžiulis noras ir akivaizdus talentas tam, vien treniruotes stebėdama švariai atkartoja visus spyrius, smūgius ranka, kumščiu, delnu, stovėsenas - ir dar yra noras muštis, ir didelis atsparumas skausmui, o tas irgi būtina norinčiam lankyt kovos menus taip, muštis su kontaktu vaikui niekas neleis, bet net be kontakto bus atsitiktinių mėlynių etc...

Vaikus reikia vest sportuot kiek galima anksčiau
Šešiamečiai pats tas, nes ikii 12-os jie pripras prie tokio režimo, ir nesvarbu ką sportuos, svarbu, kad jau bus pripratę savo laiką planuot taip, kad dienotvarkėje būtų laikas numatytas treniruotei. Jei iki 12-os metų turės daug laisvo laiko ir lauksit, kol vaikas pats nuspręs, ką sportuot, tai 99 procentai tokių 12-amečių niekur nebeeis sportuot, nes laikas jau bus paskirstytas kompiuteriui ir draugams. Na, nebent atsiras nauji draugai tokiuose metuose, kurie sportuoja, tada gal ir atsiras noras būt kaip geriausias draugas..
O dėl likimo sportuot pradėjus nuo 6 metų tai procentas tikrai didesnis nei 50. Bent jau mano treniruojamose grupėse, gal čia tik man sekasi, kad tokie imlūs ir atsidavę vaikai ateina Trenere dirbu jau 25 metus, tad tikrai galiu patvirtint, kad nė vienas ikimokyklinukas nemokinamas muštis, pirmieji keleri metai skiriami visapusiškam fizinių ypatybių ugdymui, nes šiame amžiuje yra tarpsniai, kad galima stipriai pagerint greičio, lankstumo ir koordinacijos savybes. Technikos veiksmų tokie sportininkai gauna minimaliai, tačiau varžybose jau dalyvauja.
Todėl nelaikykit vaikų ilgai namie ir nelaukit kol jie patys paprašys kur nors nuvedami sportuot, nes to gali ir nebūti.. Tokiame amžiuje viskas priklauso nuo tėvų iniciatyvos O vėliau, kai jau grafikas ir režimas bus išdirbti vaiko dienotvarkėje, sporto šaką galės ir pakeist

O aš ir nesakiau, kad sportuot nebūtina, aišku būtina, tik nebūtinai kovos menus
nes kovos menam vis tik reikia tam tikrų būdo ypatybių, kurių tikrai neturi šimtu procentų visi vaikai.
o ar jie turi tų ypatybių, ar ne, ĮPRASTAI pasimato vėliau nei šešerių. Tiem, kuriem pasimato anksčiau, dažniausiai abu ar bent vienas tėvų aktyviai užsiima kovos menais (pas mus mes abu su vyru užsiimam, tai mažė jau nuo aštuonių mėn. treniruotes ir seminarus stebi... ir net nėštumo metu "treniravosi", nes iš pradžių nepastebėjau, kad nėščia, o paskui pamažinus krūvį dar iki penkto mėn. karatistinausi...)

Labai daug savybių vaikai įgauna sportuodami, kai kada tokių, kurių tėvai net neįtarė vaikus turėsiant ar kad pas juos pačius tokių būtų (nes nesportavo patys)
O kovos menams tinkami visi be išimties, nes ne visų tikslai vienodi. Iš vieno vaiko išauga Pasaulio čempionas, o kitas yra puikus komandos draugas ir kovų partneris, bet varžybose niekada nedalyvauja. Vieni ateina bailūs ir užguiti mokyklos draugų, o po pusmečio įgavę pasitikėjimo sulaukia pripažinimo tarp savo bendraamžių (dažnai vien dėl pavadinimo, kad sportuoja dziudo, karate, imtynes ar dar kažkokį "kietai" skambantį sportą).
Per savo ilgametį darbą pakeičiau nuomonę apie išankstinį nusistatymą - kai prieš 25 metus atrinkinėjau vaikus savo pirmai grupei kai kuriuos nurašiau mintyse iš anksto vien dėl to, kad bijojo žodį pasakyt ir nepadarė nė vieno atsispaudimo, ką jau ten apie prisitraukimus kalbėt.. Tačiau kai kurie iš tų nurašytų po kelių metų parodė tokį charakterį ir rezultatus, o dar po kelių metų pateko į nacionalines savo amžiaus grupės rinktines ir dalyvavo Europos čempionate, tad nuo to laiko niekada daugiau neprognozuoju kam tinka, o kam ne..

Mano abi dukros irgi sportavo dar negimusios, beje, abi iki 6 mėnesio Ir sėkmingai sportuoja dabar

svarbu ne ka sportuoti, bet aplamai sportuoti tai labai aktualu ir jaunam, ir senam

sudetinga kai pats neisivaizduoji situacijos kovos menu mokyklose, kai pats nesi susidures, kai galu gale mazai apie pati kovos mena netgi zinai, tik is lankstinuku arba tam tikru mokyklu atstovu persamos reklamines idealogijos.Labai sunku. Todel ir siulau teveliams nesirinkti nieko specifinio, paruosti vaika fiziskai lankant kazka tokio klasikinio ir iki skausmo pazystamo kaip pvz sportine gimnastika (gimnastai berniukai tikrai ne liurbiskas reikalas kaip beskambetu, jie stiprus ir tvirti ) ir tik tada tas stiprus ir lankstus vaikas paauges lai renkasi kazka specifinio Del paskutinio teiginio irgi sutinku, bet velgi, nes yra supratimas is tevu puses, nes gali patarti, padeti, pamokyti, galu gale isrinkti mokykla ir treneri

musu visu keliai irgi nebuvo lygus, atrodydavo vienaip, su laiku ir ismintimi imdavo aisketi, kad kazkas yra kitaip, tekdavo ir mokyklas keisti ir poziuri ir bunant jau velyvoje paauglysteje/jaunysteje ....o kai vaikas tik formuojasi juolabiau reikia rinktis kazka patikrinto, kad nepakenkti, kad veltui laiko neleisti.

vaikam gana svarbu, nes teko matyti visokiu dalyku. Tikrai specifinis sportas atidirbineja specifines kuno dalis, ypac jeigu ruosia varzybom ir nori rezultatu.... o kai tevai turi nedaug ziniu apie bendra fizini pasiruosima vaiko, vaikas juolab neturi....Na, teko matyti pvz is manimi labai mylimo muay thai ateinanciu ne berniuku, o jau bernu, kurie paauglyste kai augi ir formuojies praleido ruosdamiesi varzyboms, nes velgi pabreziu tai specifika,atidirbineja smugius, pastoviai dirba viena puse... peciai, rankos ir krutines stiprios - nugara jokia (ja treniruoti reikia atskirai visada, bet beveik niekur niekas to nedaro, nugara is vis daug kam opi problema)...ateidavo sportuoti i kita mokykla ir treneris kuriam labiau truputi rupi turedavo didziuli galvos skausma - raumenu disbalansa. Kai paskui nugaras skauda jaunysteje jau....ir sarasas ilgas ir isvarzu ir ko tik nori atsiranda... nuo ''sveika sportuoti, bet ka'' ....jeigu jau sportuoji kazka specifinio, ar tikrai turesi laiko skirti papildomoms viso kuno treniruotems? ar bent zinosi, kad to reikia vaikui? nes jis nezinos.Nes tikrai , tikrai ne visi treneriai apie tai snekes is vis, juk ju treniruotes tai viskas ko reikia ir jums ir jusu atzaloms nes mokate uz tai pinigus todel dar karta sutikime su isvada, kovos menai reikalauja siek tiek isminties ir teisingo priejimo.

Apie Lysiciną tai kaip pirštu į akį

O kas liečia Jiu Jitsu - tai su vaikais iš pradžių yra mokomasi lengvų technikų, ir vaikams dažniausiai tai patinka, nes pradžia yra nesudėtinga, įdomi, per treniruotes gauna ir judrumo žaidimų, ir ir technikos, ir kai kur pamastyti pačiam reikia

O kada jiu jitsu prasideda jau kažkiek realesnės kovos? man regis kyokushine iš nuogirdų sako esą nuo 12-os... tos kur jau kontaktinės...

arba bent ar vaikam yra kokios nors varžybos?

kai kada anos vaikus visai "sumotyvuoja" tęst arba anksti paaiškėja, kad gal ir nereik eit...

'
Pritariu ir dar kartą pritariu
Vaiką reikia leisti sportuoti kuo anksčiau, nes dabar (bent jau pas mane) 80 procentų sportuojančių vaikų yra iki 12 metų, tada pas juos dar noras yra didelis, nežiūri ką lanko draugai ir t.t.


Papildyta:


Jiu Jitsu kovos su kontaktu įvedamos nuo žalio diržo (suaugusiems) arba nuo 12 - 13 metų (iki 16 metų su pilnu apsaugų komplektu).
Varžybos yra - vaikams panašiai kaip judo - imtynės arba bunkai (inscenizuota kova), o suaugusiems dar prisideda semi contact araba full contact.
Visada vaikai turi pasirinkimą kurioje rungtyje nori ir gali dalyvauti

O apie kovos sistema Liubki kas nors ką nors girdėjo??????