skaitau šią temą ir galvoju, mano mažasis labai mėgėjas lupinėti šašelius, visokias odeles apie pirštus gal tai irgi patologija, o didysis, kažkaip pradėjo mikčiot, tiksliau i tarti prieš kai kuriuos žodžius, ką pasakysit mamos su patirtim?
mano sunelis manau irgi turi tika 
nors jam dar tik 2 metukai ... pries 2 menesius pradejo dazniau mirkcioti, kartais lyg prisimerkti ir raukti kaktyte. pas gydytojus dar nebuvom, bet jau esam uzsiregistrave lapkricio gale. is pat pradziu supratau, kad reikia ieskoti priezasties, nes tikas - jau pasekme. pas mus seimoje atrodo viskas tvarkoj. na buna, kad su vyru pasipykstam, bet nemanau, kad daugiau nei kitos seimos ... jokiu ypatingu pokyciu gyvenime tikrai neivyko. as pati galvoju, kad musu senelio tiko priezastys gali buti kelios:
1- as daznai bunu pavargus, nes maziukas naktimis nelabai gerai miega ir man neleidzia issimiegoti, o be to kiekviena ryta anksti keliuosi i darba ... kai griztu namo, tikrai ne zaisti su masinytemis pirmiausia noriu .... o sunelis labai daug demesio reikalauja ir jo negaves verkia, zyzia, vaiksto is paskos, tempia mane kartu su juo zaisti ....
2- kol as bunu darbe, su suneliu namie buna vyras. o jis beveik visa laika buna ijunges TV ir kompiuteri. as galvoju, kad TV vaizdai ir garsai gali labai dirginti vaiko nervu sistema ...
3- mes labai daznai neleidziam vaikui islieti savo emociju... kai jis pradeda rekti, ka nors trankyti ar siaip spiekti, tai mes iskart stengiames ji "sutramdyti". zinoma ne fizinemis priemonemis, bet kalbedami, aiskindami ir prasydami kalbeti tyliau, o jei ko nors nori ir teveliu, tai tegul prieina ir tyliai papraso, o ne rekia visa gerkle .... gal tos uzslopintos emocijos pradeda "verztis" per dazna mirksejima ...?
na tai tiek as sumasciau ... antraja priezasti manau galima nesunkiai panaikinti, bet kaip su kitom tai neisivaizduoju .......
nors jam dar tik 2 metukai ... pries 2 menesius pradejo dazniau mirkcioti, kartais lyg prisimerkti ir raukti kaktyte. pas gydytojus dar nebuvom, bet jau esam uzsiregistrave lapkricio gale. is pat pradziu supratau, kad reikia ieskoti priezasties, nes tikas - jau pasekme. pas mus seimoje atrodo viskas tvarkoj. na buna, kad su vyru pasipykstam, bet nemanau, kad daugiau nei kitos seimos ... jokiu ypatingu pokyciu gyvenime tikrai neivyko. as pati galvoju, kad musu senelio tiko priezastys gali buti kelios:1- as daznai bunu pavargus, nes maziukas naktimis nelabai gerai miega ir man neleidzia issimiegoti, o be to kiekviena ryta anksti keliuosi i darba ... kai griztu namo, tikrai ne zaisti su masinytemis pirmiausia noriu ....
o sunelis labai daug demesio reikalauja ir jo negaves verkia, zyzia, vaiksto is paskos, tempia mane kartu su juo zaisti .... 2- kol as bunu darbe, su suneliu namie buna vyras. o jis beveik visa laika buna ijunges TV ir kompiuteri. as galvoju, kad TV vaizdai ir garsai gali labai dirginti vaiko nervu sistema ...
3- mes labai daznai neleidziam vaikui islieti savo emociju... kai jis pradeda rekti, ka nors trankyti ar siaip spiekti, tai mes iskart stengiames ji "sutramdyti". zinoma ne fizinemis priemonemis, bet kalbedami, aiskindami ir prasydami kalbeti tyliau, o jei ko nors nori ir teveliu, tai tegul prieina ir tyliai papraso, o ne rekia visa gerkle .... gal tos uzslopintos emocijos pradeda "verztis" per dazna mirksejima ...?
na tai tiek as sumasciau ... antraja priezasti manau galima nesunkiai panaikinti, bet kaip su kitom tai neisivaizduoju .......
Paskutinį kartą rašiau balandžio 25d.Vakar pastebėjau,kad mano mergaitė vėl mirksi,ypač išryškėja žūrint TV.Vėl man širdis nukrito į kulnus.Tiesiog nežinau,gal pavargsta?Namuose atrodo lyg ir nėra kokių tai sukrėtimų.Pakolkas bandysim pavartoti kokių nors nekaltų preparatų.Sakykim ,kad praeis savaime.
Mielos mamos, is savo patirties noriu jums pasakyti, kad tikas negydomas nepraeina. Su savo dukra vargau kone septynis metus, pastovus vaistai ,su mazomis pertraukomis. Ribotas televizoriaus ziurejimas ,dienos rezimas.
Sveikos,
Va vakar ir iš kart keli tiko požymiai išlindo ir mano sūnui (6,5 metų) - nežymiai žvairuoja akys, suka galvą, akis suka ir merkiasi sukant, o šiandien jau ir "mmm" prisidėjo prie viso "komplekso". Jis pas mus vienintelis vaikas. Stengiuosi su juo pabendrauti, pažaisti, skirti dėmesio. Bet jis pas mane labai aktyvus (gal net ir hyperaktyvus, to tiksliai pas specialistus nenustatinėjome), meilus, jautrus. Nors ir daug juda, matyt iškrovos nepakanka, vakare nors ir 21 val guldom į lovą - prasivarto iki 23-24 val. Nesvarbu ar kuris nors -aš ar vyras - bandom užmigdyti jį būnant šalia. O ir jau kelias savaites raminamųjų lašiukų girdau prieš miegą, kad nusiramintų nors kiek - neatrodo kad padeda. Nes kuo toliau tuo sunkiau užmiega, o rytais sunku į darželį prikelti.
O kas dėl TV ir kompiuterio - turim tokią bėdą... stengiamės riboti, max 1 val. per dieną, bet matyt prireiks ir tai trumpinti dar labiau. O vyras parėjęs po darbo daug prie kompiuterio ir sėdi, sunku bus sūnui visiškai prie kompiuterio neprieiti, kai mato tokį pavyzdį.
O dabar pirmiausia eisim pas šeimos gydytoją, ir prašysim nukreipimą pas specialistus.
Tik dabar klausimas: gal iš karto ir pas neurologą ir psichologus eiti? nes jau kuris laikas mąstau pas šeimos psichologus nueiti visiems kartu, nes dažnai "nesusitvarkom" su sūnaus neklausymais, o ir tarp mudviejų su vyru daug klausimų.
Ir daug visokių pasisakymų šiame forume skaičiau, tai visgi neaišku, pas ką eiti - psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą?
Papildyta:
Dar galiu pridėti, kad tiko požymiai pasireiškė žiūrint televizorių, nors jis pas mus retai įjungiamas, dažniausiai kompiuteris veikiantis būna. Kitu metu, kai jis juda, žaidžia kartais pasireiškia, kartais visai nesimato. Kas dar neįprasta pasirodė, tai jo žagsėjimas - jau kelios savaitės, kai vakarais imdavo žagsėti, tai gal tai prie tikų prisideda.
O sūnus šiaip labai komunikabilus, daržely visos auklėtojos jį pažysta, su visom jis prieina pakalba. Tik kai dabar eina į paruošiamąją klasę, iš mokymosi pusės didesnis spaudimas gaunasi, o kai jam nesiseka, tuoj pyksta, nori viską mesti. Dar namuose bandom pasimokinti raideles, palavinti ranką papildomai, nors įtariu kuriam laikui, kad jo neapkrauti per daug, teks nutraukti. Gal visa tai ir sudarė sąlygas tikams?
Va vakar ir iš kart keli tiko požymiai išlindo ir mano sūnui (6,5 metų) - nežymiai žvairuoja akys, suka galvą, akis suka ir merkiasi sukant, o šiandien jau ir "mmm" prisidėjo prie viso "komplekso". Jis pas mus vienintelis vaikas. Stengiuosi su juo pabendrauti, pažaisti, skirti dėmesio. Bet jis pas mane labai aktyvus (gal net ir hyperaktyvus, to tiksliai pas specialistus nenustatinėjome), meilus, jautrus. Nors ir daug juda, matyt iškrovos nepakanka, vakare nors ir 21 val guldom į lovą - prasivarto iki 23-24 val. Nesvarbu ar kuris nors -aš ar vyras - bandom užmigdyti jį būnant šalia. O ir jau kelias savaites raminamųjų lašiukų girdau prieš miegą, kad nusiramintų nors kiek - neatrodo kad padeda. Nes kuo toliau tuo sunkiau užmiega, o rytais sunku į darželį prikelti.
O kas dėl TV ir kompiuterio - turim tokią bėdą... stengiamės riboti, max 1 val. per dieną, bet matyt prireiks ir tai trumpinti dar labiau. O vyras parėjęs po darbo daug prie kompiuterio ir sėdi, sunku bus sūnui visiškai prie kompiuterio neprieiti, kai mato tokį pavyzdį.
O dabar pirmiausia eisim pas šeimos gydytoją, ir prašysim nukreipimą pas specialistus.
Tik dabar klausimas: gal iš karto ir pas neurologą ir psichologus eiti? nes jau kuris laikas mąstau pas šeimos psichologus nueiti visiems kartu, nes dažnai "nesusitvarkom" su sūnaus neklausymais, o ir tarp mudviejų su vyru daug klausimų.
Ir daug visokių pasisakymų šiame forume skaičiau, tai visgi neaišku, pas ką eiti - psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą?
Papildyta:
Dar galiu pridėti, kad tiko požymiai pasireiškė žiūrint televizorių, nors jis pas mus retai įjungiamas, dažniausiai kompiuteris veikiantis būna. Kitu metu, kai jis juda, žaidžia kartais pasireiškia, kartais visai nesimato. Kas dar neįprasta pasirodė, tai jo žagsėjimas - jau kelios savaitės, kai vakarais imdavo žagsėti, tai gal tai prie tikų prisideda.
O sūnus šiaip labai komunikabilus, daržely visos auklėtojos jį pažysta, su visom jis prieina pakalba. Tik kai dabar eina į paruošiamąją klasę, iš mokymosi pusės didesnis spaudimas gaunasi, o kai jam nesiseka, tuoj pyksta, nori viską mesti. Dar namuose bandom pasimokinti raideles, palavinti ranką papildomai, nors įtariu kuriam laikui, kad jo neapkrauti per daug, teks nutraukti. Gal visa tai ir sudarė sąlygas tikams?
gėrėm įvairius vaistus,lankėmės pas psichologą 2 metus,rezultatų jokių dėl tikų.Dabar paprašiau siuntimo pas neurologus,žiūrėsim ką pasakys.
Tie tikai,labai apsunkina bendravimą su vaikais,bent jau maniškis skundžiasi,kad mokykloje ir pasijuokia iš jo, ir turėjom mokytoja kuri nelabai suprato mūsų bėdas.Tai labai didelis minusas,sunku vaikui ,nieko gero nepridėjo.Todėl kitais metais bus kiti mokytojai,tai labai tikiuosi ,kad bus geriau.
O dėl tų rusiškų vaistukų,gal jau ir pas mus kur galima įsigyti.na žinoma ne apie vaistines kalbu,bet gal žinot kas kur veža.Juk rusiškų vaistukų priveža visokių.
Tie tikai,labai apsunkina bendravimą su vaikais,bent jau maniškis skundžiasi,kad mokykloje ir pasijuokia iš jo, ir turėjom mokytoja kuri nelabai suprato mūsų bėdas.Tai labai didelis minusas,sunku vaikui ,nieko gero nepridėjo.Todėl kitais metais bus kiti mokytojai,tai labai tikiuosi ,kad bus geriau.
O dėl tų rusiškų vaistukų,gal jau ir pas mus kur galima įsigyti.na žinoma ne apie vaistines kalbu,bet gal žinot kas kur veža.Juk rusiškų vaistukų priveža visokių.
Mūsų sūnui irgi tikas - mirksėjimas, kosėjimas, raumenų trūkčiojimas - aišku, ne pastoviai, o prie to ir mikčiojimas prasidėjo................ Ir pasidarė vaikui sunku bendrauti, pradėjo draugų neturėti, nes tie, su kuriais draugavo, jau nebenori su juo draugauti................ 
O jis vaikas užsidaręs, mažai šneka, tai ir be draugų sėdi - nežinau, kaip jam padėti.............
Buvom Vaiko raidos centre psichiatro konsultacijai - tai leido tą Fenibunit pabandyti - šiandien parvežė iš Baltarusijos - pradėsiu nuo ketvirčio tabletės per dieną [taip sakė gydytoja] - pažiūrėsim kaip bus
Ir pasidarė vaikui sunku bendrauti, pradėjo draugų neturėti, nes tie, su kuriais draugavo, jau nebenori su juo draugauti................ O jis vaikas užsidaręs, mažai šneka, tai ir be draugų sėdi - nežinau, kaip jam padėti............. Buvom Vaiko raidos centre psichiatro konsultacijai - tai leido tą Fenibunit pabandyti - šiandien parvežė iš Baltarusijos - pradėsiu nuo ketvirčio tabletės per dieną [taip sakė gydytoja] - pažiūrėsim kaip bus
QUOTE(RimaBUr7323 @ 2009 08 23, 11:50)
Sveika, Dira. Ar geriat Fenibutą? Mes irgi pradėjom gerti fenibutą, geriam trečia diena. Kol kas nesimato jokio pagerėjimo.Pradėjom irgi nuo 1/4 dalies tabletytės. O kaip jūsų rezultatai? Ar matosi kažkoks poveikis?
Ryt bus savaitė - poveikio kol kas jokio, bet sakė, kad 3 mėnesius gerti reikia. O nuo ryt duosiu po 1\4 ryte ir vakare. Žiūrėsim, kas bus
[quote=RimaBUr7323,2009 08 25, 12:58]
[quote=dira,2009 08 25, 11:07]
Mūsų gal dozė šiek tiek didesnė. Bet kol kas jokio poveikio. Kiek metų vaikui? O kaip patekot į tą raidos centrą? Ten visus priima ar reikia kokio siuntimo? Ten nemokamos konsultacijos?
[/quote]
Vaikui 8. Gavom siuntimą pas psichiatrą iš savo gydytojos - tai laukėm mėnesį nemokamos konsultacijos.
Šiaip psichiatrė pasiūlė grupinius užsiėmimus nemokamus, bet ten renkami visokie vaikai ir visokio amžiaus, o laukti dar gerą pusmetį reikia - tai atsisakėme.
O paskui pati įgrūdo savo vizitinę savo privataus kabineto, kur konsultacijos ir užsiėmimai virš 100 litų gerokai kainuoja
[quote=dira,2009 08 25, 11:07]
Mūsų gal dozė šiek tiek didesnė. Bet kol kas jokio poveikio. Kiek metų vaikui? O kaip patekot į tą raidos centrą? Ten visus priima ar reikia kokio siuntimo? Ten nemokamos konsultacijos?
[/quote]
Vaikui 8. Gavom siuntimą pas psichiatrą iš savo gydytojos - tai laukėm mėnesį nemokamos konsultacijos.
Šiaip psichiatrė pasiūlė grupinius užsiėmimus nemokamus, bet ten renkami visokie vaikai ir visokio amžiaus, o laukti dar gerą pusmetį reikia - tai atsisakėme.
O paskui pati įgrūdo savo vizitinę savo privataus kabineto, kur konsultacijos ir užsiėmimai virš 100 litų gerokai kainuoja
