Fotografijos pradžiamokslis

As nesiuliau liudesi, Yvette siule Man labai patiko su pirstais prie lupu.

Labai ačiū už tokius vertingus pasisakymus
O kiek reikia kad būtų fotike ISO daugiausia?

Tiesa, aš pradėjau sukt galvą dėl blico. Gal kuri gali patart kokį geriausia būtų įsigyt?

Spėjai perskaityt Bet mano pirštai negražūs

Grazus.

neileidzia į tavo albumą koks tavo nikas flikre?

O kaip rast tave?

Kelk kelk. Man labai idomu!

Dėkui, kitą kart aš tavo pagirsiu kas bus negražaus

norim pamatyt nors vieną foto







o koks tavo nikas?

Aš nesiūliau liūdesio.

Liūdesys - užduotis tiems, kas vėluoja su koliažais, jei dar tokių yra.

Alabama siūlė apskritai visas emocijas. Tai jas galim ruošti, o paraleliai kokį kitą žaidimą. Neprisimenu kas siūlė pasikeisti žaidim7, rateli7 pavadinimais ir paskui ruošti foto

Nikas - maijaz

Dėkui, kas pakomentavo tą mano šunių Demoną, norėč kritikos daugiau

Truputis komentarų, paskutinius kelis psl pervertus...

Rita Gude, manau labai vykę tavo auto bandymai šaunuolė

Joreta, man truputį makalynė ta pavasarinė foto, norėtųsi kad būtų daugiau akcentuojamas vienas dalykas, o kiti nublanktų/išsilietų

o la la la, patiko koliažas, o sakai, kad sunki foto. Liuks mintį sugaudei vaikas kaip pūkas


Kad aš pradėjau anglišką abėcėlę, tai jau nebemaišysiu...Bet dėkui už pasiūlymą...šiaip mintį K raidei turiu, tik įgyvendint reikia.

Dėkui Loretai už pamokymus krikštynų klausimais tikrai buvo įdomu išgirsti patyrusio žmogaus nuomonės. Man ta tema irgi aktuali, nes teta vasarą ketina krikštyti savo trečią vaikiuką - sūnelį ir tuo pačiu su vyru daro mini vestuves. Tai paprašė, kad pafotografuočiau. Žmonės jie nekapryzingi, man artimi ir mieli, tad visai nebijau. Bus, žinoma nemenkas iššūkis, ypač foto bažnyčioje, nes nežinau, kaip paveš mano kuklus fotoaparatas ir kukli patirtis tas erdves ir apšvietimus. O viso kito - na tų ceremonijų, svarbių momentų aš nebijau... Jaudinsiuos kas be ko... bet kažkaip išsisuksiu gal... Tik bėdelė, kad man bus likę koks pora savaičių iki gimdymo
Šiaip tokių fotografavimų metu aš labiausiai bijau, kad neapsigaučiau/manęs nepevestų technika. Va tos pačios tetos vaikutį fotografavau kai buvau svečiuose. Tai lyg ir nustatymus gerus parinkau, lyg ir tame mažame ekranėlyje foto normaliai atrodė, per per PS pamačiau, kad žiauriai tamsu, nepadėjo net RAW failų tvarkymas lindo grūdas paskui žiūriu, kad ISO buvo labai mažas, tai matyt dėl to...va taip ir apsižioplinau
Čia beveik tas pats, kaip grįžti iš interviu su tuščiu diktofonu yra buvę porą kartų darbe geriausiai, kai kalbėjom su vienu chirurgu čiut ne dvi valandas apie pomėgį žvejoti užsienio šalyse ir įspūdingus laimikius, išejau visa laiminga, kad toks charizmatiškas žmogus pasitaikė, grįžtu į redakciją, kavos pasidarisu sėdu prie kompo šifruoti, o kasetėje - kažkoks neaiškus girgždesys. Rankos ima drebėti, aš nerviškai pasuku juostelę į priekį - tas pats girgždesys, dar kartą į priekį - tas pats Mistika buvo, įrašo taip ir neišgelbėjau, teko girdėti, kad nuo operacinės aparatūros kažkas gali būti diktofonui...žodžiu, gerai, kad žmogus supratingas pasitaikė, tai suderinom antrą pokalbį mes...tik jsi jau nebus TOKS "stiprus"

Oj pripliurpiau aš čia arba nekalbadieniai, arba pliurpadieniai

o manau cia tu labai klysti, matyt todel taip galvoji, kad netikinti esi, neisigilinus i paprocius ir ju svarba pacio kriksto esminis momentas ir yra ceremonija, pylimas svento vandenelio bei patepimai:) net Loretoidas parase, kad fotografuoja tai, kas svarbiausia - ceremonija ir maza fotosesija po jos.

O del Rumsiskiu, mano drauge pernai krikstijo mergyte, as nebuvau toje ceremonijoje Rumsiskese, bet nuotraukose matyti, kad fotografas lyg ir blica naudojo