QUOTE(tumbijumbi @ 2011 03 30, 17:35)
Jūs tai atsakysite. O kiek įžeistų ir nusivylusių žmonių paliksite?
Istorija labai panaši į Jūsų. Susimylėjo du bendradarbiai, abu turintys šeimas ir vaikus. Doktorantė per lova karjerą padarė. Bendros komandiruotės į užsienį, po Lietuvą. Šeimose viskas OK, nes dulkinosi darbo metu. Laiko turi, nes vienas vadovas, o kita šiaip mokslinė bendradarbė. Taip tęsėsi ne vienerius metus, kol kažkuris užmynė ant mazolio viską žinančiam bendradarbiui. Prasidėjo žinutės jo žmonai ir jos vyrui. Viskas išaiškėjo. Sužinojo abiejų meilužiautojų tėvai, vaikai (O josios tik pradinukas). Moterytė kruvinom ašarom vyro atsiprašinėjo, prašė atleisti, ir pas kunigą buvo
Neuždirba tiek, kad didmiesty su vaiku pragyventų, tektų į kaimą pas tėvus sugrįžti.Ir ką gi, gyvena toliau, tik ar laimingai? Ar verti tie pasivoliojimai tokios kainos? Pagalvok.
Sunku suvokt kai žmonės iš paprastų dalykų tragedijas daro...
QUOTE(alter ego @ 2011 03 30, 18:36)
Zn. Gal cinko tie vyrai turi?
Neištikimybė, apgaudinėjimas tai pirmiausiai pykčius ir kelia.

Kaip šliūbas kad tėra išmyslas lygiai taip pat ir neištikimybė. Apgaudinėt be reikalo nereikia, o taip tai nematau jokios neištikimybės jei turi pagelbinių sugulovų o savo diedo visvien nepalieki. Žmonės taip sutverti kad turi mokėt dalintis.

Jokių pykčių neturėtų dėl to būti. O jei žmonės pyksta be reikalo tai čia jų blogumas pasireiškia, ir tai yra labai negerai.