o ir isvaziuot neturiu kur 
matyt reiks paplanuot kada ziema 
Nezinau kada tam pasirysiu... o ir isvaziuot neturiu kur matyt reiks paplanuot kada ziema
o ir isvaziuot neturiu kur matyt reiks paplanuot kada ziema
As savo mazuli maitinu nakti ir darsavo pienu.Diena neduodu nes jau noriu baigti maitinima.O noriu baig del to kad jo kraujas blogas, o misiniuose yra gelezies.Dar ka noreciau pasakyt.As savo didesni nakti maitindavau karves pienu iki pusantru metu, paskui pats neprase ir taip atsipratino.
Gal Taure arba baltic*girl galetu daugiau papasakoti apie ta 5 dienu procesa - kaip vaikuti ipratint uzmigti pati? Tai ka, paguldai vakare i lovyte, nuramini paglostai ir palieki kad uzmigtu? ar tai imanoma? ji gi po minutes pas mane atsistoja lovytej, tai stovedama tikrai neuzmigs?? Bet labai noreciau pasinaudot sia metodika, jei daugiau apie ja suzinociau 
| QUOTE (morgana @ 2004 08 15, 20:04) |
nesupykit visos mamos  cia tik mano subjektyvi nuomone, bet manilgas maitinimas (virs metu) atrodo kaip savotiskas egoizmas, noras priristi vaika prie saves, nenorejimas "nutraukti bambagysles"... |
Jei tik būtų taip paprasta...
Man keista, kad kitos mamos galvoja, kad vaikas krūtimi žindomas vos ne per prievartą - maždaug todėl, kad vaiko mama taip nori
Jei tik sugebėčiau tai jau dabar nebeduočiau, bet... Gal mano nervai per silpni, negaliu klausyti vaiko žviegimo. Dieną dar gali nubovyti, jei tik netingi, bet ką daryt naktį? Klykdyt? Maniškė, kaip ir Taurės, berods, kai tėtis naktį paima supti - dar daugiau spardosi ir žviegia
Ir daryk tu jai ką nori, nieks nepadės - būtinai reikia papo Ir taip per naktį kokius 7 kartus ir aplamai lovytėj nebemiega, o miega prisispaudus prie manęs
Savo dukrelę maitinau iki metu 10 mėnesių, kol pajutau, kad vėl laukiuosi. Teko nutraukti neabejojant. Naktį nedaviau papo, vis siūliau arbatėlės. Tačiau mergaitė atkakliai bandė mamos kantrybę savais metodais: rėkė, nemiegojo. Tada atnešiau karvės pieno puodelį. Buvo panašiai 4 val. ryto. Paragavusi pasakė:" Fu, kaka." ir užmigo. Tokia baisi naktis buvo viena. Nebariau mergaitės, vis stengiausi pamyluoti, pabūti šalia. Ir sekančią naktį problemų nebuvo. Maitindavau tik tada, kai pradėdavo veržti ir skaudėti. Per savaitę atpratom visai. Su sūneliu metų ir 9 mėnesių, naudojau tą pačią metodiką. Jis net naktį nebeverkė. Norint atpratinti reikia pačiai pasiryžti ir nepasiduoti.
Vis laukiau kada galėsiu parašyt į šitą temą - viskas, baigiau maitint. Ir sulaukiau
Palaipsniui mažinau maitinimus. Kai suėjo metukai, maniškė pieno begaudavo tik vakare ir naktį po kokius 2-3-4 kartus. Teko kelias savaites mokytis užmigt be papuko. Paskui nebeduodavau vakare tik naktį. Pajutau, kad krūtys labai sumažėjo - nuo reto maitinimo sumažėjo pieno gamyba ko gero. Kai 1,2 m. dukrytė išmiegojo vieną naktį visai neatsikėlus, nusprendžiau, kad tai bus gera proga pabandyt išmiegot dar vieną naktį be pieno. Ir nebedaviau. Kėlėsi dar naktį iš įpratimo. Duodavau arbatos, kurią pasiruošdavau iš vakaro. O dabar išmiega visą naktį, tik kartais tenka įsikelt pas save į lovą... Ir kartais kiša savo rankutę man už pižamos lovoj ir radus savo "žaislą" išsišiepus sako "ce". Suprask, "čia" geras daiktas
Pridursiu. Kol dar maitinau, atrodė, kad maitinimo nutraukimas tai kažkas baisaus neįmanomo traumuojančio. Nieko panašaus - reikia į viską paprasčiau žiūrėt. Reikia sulaukt to momento, kai pajusi, kad vaikas lyg pats abejoja - valgyt pienuką ar ne. O tai, patikėkit, pasijaučia - skiriasi, kai vaikas godžiai girdimais gurkšniais ryja pienuką, ir kai šiaip patraukia lyg iš neturėjimo ką veikt. Žodžiu, kai auginsiu antrą, žinosiu, kad nėra ko iš anksto nervuotis.
Palaipsniui mažinau maitinimus. Kai suėjo metukai, maniškė pieno begaudavo tik vakare ir naktį po kokius 2-3-4 kartus. Teko kelias savaites mokytis užmigt be papuko. Paskui nebeduodavau vakare tik naktį. Pajutau, kad krūtys labai sumažėjo - nuo reto maitinimo sumažėjo pieno gamyba ko gero. Kai 1,2 m. dukrytė išmiegojo vieną naktį visai neatsikėlus, nusprendžiau, kad tai bus gera proga pabandyt išmiegot dar vieną naktį be pieno. Ir nebedaviau. Kėlėsi dar naktį iš įpratimo. Duodavau arbatos, kurią pasiruošdavau iš vakaro. O dabar išmiega visą naktį, tik kartais tenka įsikelt pas save į lovą...
Ir kartais kiša savo rankutę man už pižamos lovoj ir radus savo "žaislą" išsišiepus sako "ce". Suprask, "čia" geras daiktas Pridursiu. Kol dar maitinau, atrodė, kad maitinimo nutraukimas tai kažkas baisaus neįmanomo traumuojančio. Nieko panašaus - reikia į viską paprasčiau žiūrėt. Reikia sulaukt to momento, kai pajusi, kad vaikas lyg pats abejoja - valgyt pienuką ar ne. O tai, patikėkit, pasijaučia - skiriasi, kai vaikas godžiai girdimais gurkšniais ryja pienuką, ir kai šiaip patraukia lyg iš neturėjimo ką veikt. Žodžiu, kai auginsiu antrą, žinosiu, kad nėra ko iš anksto nervuotis.
QUOTE(ely @ 2004 09 06, 11:54)
Jei tik būtų taip paprasta...
Jei tik sugebėčiau tai jau dabar nebeduočiau, bet... Gal mano nervai per silpni, negaliu klausyti vaiko žviegimo. Dieną dar gali nubovyti, jei tik netingi, bet ką daryt naktį? Klykdyt? Maniškė, kaip ir Taurės, berods, kai tėtis naktį paima supti - dar daugiau spardosi ir žviegia
Ir daryk tu jai ką nori, nieks nepadės - būtinai reikia papo Ir taip per naktį kokius 7 kartus ir aplamai lovytėj nebemiega, o miega prisispaudus prie manęs 
Siuo atveju viskas priklauso tik nuo mamos ir kiek islaikys jos kantrybe. Abu vaikus maitinau iki metu,nuo kruties atpratinejau po du menesius,vis mazindama maitinimu skaiciu. Gana ilgas laiko tarpas,bet taip jiems mazesnis sokas(taip pat ir mamai) nei kad nutraukt is karto. Teko ir paklykdyt,ir nesiot kelias valandas per nakti,ir i savo lova pasiimt,bet ,svarbiausia,kad nusiteikus nesuminkstet ir nenusileist,nes tada tik dar labiau viskas nusites. O per toki laika(2 men.) ir vaikeliui pienelio ne taip reikia,ir mamos krutine susitvarko,jokiu verzimu,pienas po truputi mazeja ir dingsta.
Labai svarbus ir tevelio nusiteikimas,kad jei jau pradejom,tai taip iki galo,nes jei tik pasiulys del sventos ramybes pamaitint,tai nieko tuo nelaimesit,na galbut viena kiek ramesne nakti. O kaip paskui? Vel viskas is pradziu... Taip kad kantrybes kuo daugiau
maniskei metukai ir zadu jau nutraukti...pagal drauges rekomendacija-zadu nutraukti pirmiausia naktinius maitinimus,kuriu pas mane apie 3 ir pries pat pabundant...o naktinius todel,kad visai atprastu nuo naktinio valgymo,netgi arbateliu ar vandenuko!!!!taigi zadu kokias 2 savaiteles nemiegoti,nes teks nesioti ir supuoti,kai nores papuko...jau savaitele taip dariau,tik po to susirgau ir jegu nebebuvo--tai rezultatas buvo toks,kad per savaite pirmas maitinimas,kuris budavo po 3 valandu prailgejo iki 6 valandu...
o po to zadu neduot ir diena...paziuresim,kai ten bus!?
o po to zadu neduot ir diena...paziuresim,kai ten bus!?
[FONT=Courier][SIZE=1][COLOR=purple]
Sveikos, Dziaugiuosi atradusi sia svetaine, si foruma!! 
Man taip pat iskylo problema del atjunkymo. Maitinu dukrele jau metus ir 9 men. Ir dziaugiuosi, nes zinau, kad vaikai buna sveikesni. Daznai girdziu visokiu atsiliepimu, taciau i neigiamus stengiuosi nereaguoti. Kartais pasako, kad , girdi, dievas dave dantis, ir gana!! Bet jei dievas dave man tiek ilgai tureti pieno, tai ir duoti jo reikia. Skaiciau, kad , kai pradeda sirgti menesinem, tai ir pienukas pasidaro nebeskanus, ir vaikai patys nebenori jo gerti. Bet... Manau, kad laikas pradeti po truputi atpratinti.... Pasiskaiciau cia visokios patirties, ir, manau, kad kai kuria pasinaudosiu. Jau dabar pradejau pasakoti, kad ne visada bus pienuko papukuose, kad Elzyte gers ji is puoduko. Manau, kad tai turetu ir buti pirmas zingsnis. Is tiesu yra daugybe pliusu, bet ir minusu yra... Negali niekur isvaziuoti, truksta miego, bet manau, kad ateity, visa tai kompensuosis. As, kaip ir daugelis, pergyvenu, kaip gi reiks atpratinti, bet mana, kad kai pagaliau busiu pasiryzusi tai padaryti, viskas ir issispres... Sekmes visom mamom!!!
Sveikos,
Dziaugiuosi atradusi sia svetaine, si foruma!! Man taip pat iskylo problema del atjunkymo. Maitinu dukrele jau metus ir 9 men. Ir dziaugiuosi, nes zinau, kad vaikai buna sveikesni. Daznai girdziu visokiu atsiliepimu, taciau i neigiamus stengiuosi nereaguoti. Kartais pasako, kad , girdi, dievas dave dantis, ir gana!! Bet jei dievas dave man tiek ilgai tureti pieno, tai ir duoti jo reikia. Skaiciau, kad , kai pradeda sirgti menesinem, tai ir pienukas pasidaro nebeskanus, ir vaikai patys nebenori jo gerti. Bet... Manau, kad laikas pradeti po truputi atpratinti.... Pasiskaiciau cia visokios patirties, ir, manau, kad kai kuria pasinaudosiu. Jau dabar pradejau pasakoti, kad ne visada bus pienuko papukuose, kad Elzyte gers ji is puoduko. Manau, kad tai turetu ir buti pirmas zingsnis. Is tiesu yra daugybe pliusu, bet ir minusu yra... Negali niekur isvaziuoti, truksta miego, bet manau, kad ateity, visa tai kompensuosis. As, kaip ir daugelis, pergyvenu, kaip gi reiks atpratinti, bet mana, kad kai pagaliau busiu pasiryzusi tai padaryti, viskas ir issispres... Sekmes visom mamom!!!
gal kas galite patarti kaip greiciau pradanginti piena,nes man nelabai sekasi o mažyle nelabai nori pienuko
o mažyle nelabai nori pienuko
Motinos pienas - geriausias kudikio maistas, kuom tu ji nori pakeisti? Dziaukis, kad turi ir maitink savo kudikeli!
