Aš ir mano autistukas - 7

Maniskis dabar bezdzioniukas pasidares, labai viska kopijuoja, tai as visiems ranka spaudziu ir jam padedu Tie, kurie zino, patys jam ranka pasiulo, mielai paspaudzia.

maniskis nesisveikina savo noru.jei kas paduoda ranka tai ir jis duoda ranka.jei sako "labas" tai kartais atsako,o kartais ne.pagal nuotaika turbut.darzelyje su aukletojomis pasisveikina ir atsisveikina,nes jos pirma paduoda ranka.

Gal pasidalinsit patirtim kaip vaikuciai ismoko i puoda daryti?
Maniskiui jau 3m2men bet i puodo puse net neziuri, toks jausmas kad net bijo siusioti, kai buna be kelniu. Daro tik i pampi, is bedos gali prisiusioti i apatinius, bet nuogas kencia iki paskutiniuju, o jei jau nebeislaiko, tai net verkia sisiodamas...

Maniškis nesako labas, tik ranką paduoda, kai pasakau, kad reikia pasisveikint (sakau: duok labas), ir atsisveikinant pasako ir parodo ate (buvo ilgas laikotarpis, kai nebesakydavo, dabar vėl prabilo) - tada kai pasakau, kad reikia atsisveikint.
Savo iniciatyva atsisveikina tik tada, kai nenori būti kur nors. Arba kai filmukas nepatinka, tada mes jam (filmukui) sakom ate, išjungiam jį ir ieškom kompiuteryje kito.
A, dar prisiminiau, knygutėje atpažino atsiveikinimo veiksmą, kai nupieštas vaikas ranka mojuoja ir atsisveikina, tai mano vaikas parodė į knygą pasakė: ate.

sveikos,

Na,aš užvedžiau pokalbį apie filmus,tai ir pasisakysiu.Kai paskaiciau jusu komentarus pradzioje-man akyse prašviesėjo. Dauguma pasidžiaugėt,kad jūsų vaikučių atvejai nėra tokie blogi,kaip Charlio.
Kai paskaičiau paskutinius komentarus-nebebuvo taip dziugu,nes kai kurios sakėte,kad čia dar "sušvelninta",kad tokiu autistuku lb daug ir tt.

Išvada kaip ir ne nauja-ju yra visokiu, ka jau ir zinojau. Ir man kazkodel paauge autistai daugiau asociavosi su Charlio atveju, nei su Adamo-dievaži,kiek ju maciau Youtube ir dar interneto platybese (gyvai-nei vieno).

Tiesiog man ir yra baisiausia,kad nezinau,koks jis bus , tas mano vaikas. Kaip ir daugumos cia maziukai-trimetukai, penkiameciai ir tt-juk visi dar gana mazi ir nei viena nezinom, ar paauge jie paneses i Charli, ar (duok dieve) i Adama...Deja.

erkesta-nesveikinu prisijungus, noretusi,kad kuo maziau mamu butu sitam skyrelyje.. Gal gali placiau papasakot kada pastebejot,kad jusiskis kitoks,kokie bruozai islindo ir tt?

Maniskiui taip buvo. Isbandem viska ir graziuoju ir piktuoju, bet rezultatu nebuvo. Siaip yra toks dalykas, kad mokant berniukus, reikia mokyti daryti atsistojus, kitaip sakant vyriskai O antra, visiskai uzmirsti pampersus. Mums sis budas padejo:paklojau celofana ir neuzdejau pamperso, tai pamiegojo kelias naktis baloj ir nepatiko.O pats sesti ant puodo pradejo, kai persikraustem i kita buta.

Kad musiskis kitoks, pastebejom kai pradejo vaiksciot. Siaip fizine jo raida buvo normali, kaip visu vaiku, viskas vyko laiku, bet kai ismoko savarankiskai normaliai judeti prasidejo problemos. Jis labai judrus, todel judejo be sustojimo, pamersa keisdavom, renkdavom ir dauguma kitu kasdieniu dalyku darydavom reklamu, multiku pagalba, nes kitaip neimanoma buvo nulaikyt... I varda nereagavo visai, jokiu komandu nevygde. Buvo paseles, linksmas vaikas, rasdavo sau veiklos iki soties, todel net dziaugiausi, kad va paskui vaiksciot nereikia. Bet. Kai jam buvo 1m ir 4men apsilankem pas neurologe ir ji pasiule atvaziuoti i Ansktyvosios Reabilitacijos Tarnyba. Ten labai akcentavo kalba, pridave visokiu uzduoziu kaip ir ka daryti ir atsisveikinom, bet problemos buvo tos pacios.
1m ir 7men nusprendziau leisti i darzeli su mintim, kad va matys kaip kiti vaikai elgiasi ir pats daugiau ko ismoks. Visus metus ejo iki pietu, zinoma su ne mazom ligu pertraukom, bet darzelis labai labai padejo, vaikas nurimo, ismoko pavalgyt pats, pradejo dometis zaislais ir pan. Kai suejo 2,5metu kalbos vis dar nera, komandu nevygdo jokiu, t.y. nesupranta ka jam sakai, kazkur nusivesti neimanoma, nes neimanoma jo kontroliuoti jau susimasciau. Finale darzelyje pries mazdaug 6 menesius mane pasikviete logoepde ir pasake man kad vaikui yra irasytas "misrus raidos sutrikimas" ir dar daug ji ten kalbejo o as vos nuo kedes nenukritau... Buvau bais pikta ant sistemos, kodel as tai is logopedes suzinojau??? sitas irasas mus lydi pasirodo nuo 1m4men o as pirma karta isgirdau .. Nieko as nekaltinu, bet tada lyg akys atsivere.
Ir ka.. Pries pora savaiciu buvom VRC pas neurologe, rugpjucio menesi i stacionara gulsimes.
Siaip mano vaikinas toks gan bendraujantis, ziuri i akis (ne taip kaip turetu), bet nevengia, apsikabinti ir pabuciuoti irgi megejas, siaip fizinio kontakto jam ir taip reikia ypac kai pavarges ar serga ar katik is miegu pabudes ar miego nori. Buitiskai mes gan neblogai susitvarkom, daug ka supranta jau jis, bet visgi nesupranta jokiu klausimu ir zinoma i juos neatsakineja, vis dar nekalba, prasidejusi yra stipri echolalija (neurologe sako, kad tai normali jo kalbos raida), kada viska ko prasai atkartoja zodis i zodi, bet tuo paciu dazniausiai ir suprasdamas ko is jo norima. Vis dar labai vargstam su noriu/nenoriu ypac viesoj vietoj. Labai labai megsta ivairius konstrukcinius zaidimus su formom ir spalvom, perkanda ir sudelioja juos greitai, moka skaicius, pazista raides, bet pats nenori rengtis, vis dar su pampersu...
Labai mum pasiseke su darzeliu, bendrojo lavinimo jis siaip, bet labai graziai ji ten prieme, jis eina su dziaugsmu ten, mergaites ji isimylejusios
Ir siaip, auksas tas mano vaikas, nuostabesnio neisivaizduoju. Dar ne karto neuzdaviau sau klausimo KODEL? tikiuos ir neuzduosiu, nera ko laiko depresijoms svaistyt. As zinokit esu optimiste iki kaulu smegenu, dziaugiames gyvenimu mes kaip galim ir kaip mokam!
Sunkiausia viso to dalis yra aplinkiniu reakcija, giminaiciu dejavimai, o as dar turiu juos guosti, kad mano vaikas ne toks, kokio jie noretu...

mums irgi kalbos pradzia buvo stipri echolalija , dabar kalba salyginai normali

ir visa kita pas mus buvo labai panasiai - tik nebuvo hyperaktyvumo

Laba

Gydžiausi, gydžiausi nuo SM...ex



Na mano nuomonė tikrai kitokia. Ir VRC filmukus rodė, kaip dirba specai su ypač sunkiais atvejais, ir pasiekia tie žmogiukai bent minimalių rezultatų. Tokrai reikia dirbti ir investuoti į visus vaikus (aš nešneku apie pinigus).


Maniškiui taip pat vaikystės autizmas - tai patikslinta diagnozė. Iš pradžių buvo Kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai. Buvo stiprus pagerėjimas, buvo pablogėjimas. Dabar būklė stabilizavosi. Žiūrėsim, kaip pavasaris praeis.



Linkomanijoj yra. Aš žiūrėjau originalo kalba.


Laba

Vyriškai mokinom. Kai atėjo JO laikas išmokt, išmoko.


Na ir ko dabar liūdiniesi... Geriau išgerk skanios arbatos, paskaityk gerą knygą. Liūdėti verta dėl dalykų, kuriuos pajėgus pakeisti, o tu jų nekeiti. Mūsų visų situacijoj, mes visos darom, ką išgalim. Nosį aukštyn.

nu kiekvienas turim teise i savo nuomone
kai labai uzsiciklinama i kalbos paieska - kartais prarandama daug kitu, labai svarbiu dalyku

Mano skundžiasi ne galvos skausmu, o svaigimu. Svaigsta, kai išgirsta bažnyčios varpų gaudesį, kai būna triukšmingoje aplinkoje.

mano irgi skundzias - bet man paciai daznai skauda - ir galvoju kad ji ismokus ta skausma, o va kad ausys skauda - tai irgi nzn ka galvot - nes jos skauda daznai - o uz 10 min nebeskauda