QUOTE(Kriiste @ 2011 04 03, 23:13)
vaikas net nevalgo - nu ir tevai pasirinko ta metodika darbo kur dirbama su vaiku 24 val - jie ten pakaitom su kaimynu vaikais, specialistais tase ta vaika, lamde (ir gana agresyviai) - tai masazas ivairus, tai pririsa uz koju zemyn galva, tai ant veido deda kazkoki maisiuka (sudaro deguonies bada), tai paeme keturiese taso uz ranku koju (tipo ropoja) - ir visa tai darydami- rodo paveikliukus ir sako kas ten nupiesta, moko savoku didelis mazas, spalvu ir pan - rezultata buvo pasieke toki - kad kai paklausia kur didelis kiskis - jis akytem parodydavo i ta paveiksleli - nu man buvo kraupu ziuret - prilupt tuos tevus norejos - koks skirtumas vaikui kur tas didelis kiskis, ar raudona kalade 
, ar ne geriau jam butu buve laika leist kieme, vezimely pasivaiksciojant parke, ar prie ezero - neskaitant kiek pinigu isleista
nepykit - nu bet mano to0ks poziuris - yra kam reikia tos pagalbos, bet yra kam geriau jos nesuteikt
, ar ne geriau jam butu buve laika leist kieme, vezimely pasivaiksciojant parke, ar prie ezero - neskaitant kiek pinigu isleista nepykit - nu bet mano to0ks poziuris - yra kam reikia tos pagalbos, bet yra kam geriau jos nesuteikt
Pagal aprasa labai panasu i metodika Domana. As jau dejau viena nuoroda, kaip 6-mete mergaite "darzove"mama per 4 metus ant koju pastate pagal sia metodika.
http://w860.wrzuta.p...ana_odessa_2008
QUOTE(Sviesioji @ 2011 04 04, 10:38)
Pagal aprasa labai panasu i metodika Domana. As jau dejau viena nuoroda, kaip 6-mete mergaite "darzove"mama per 4 metus ant koju pastate pagal sia metodika.
http://w860.wrzuta.p...ana_odessa_2008
http://w860.wrzuta.p...ana_odessa_2008
taip - ta pati - ir faktas kad to berniuko ant koju nepastate - vaikas neteko vienintelio dalyko, kuri dar galejo turet - nerupestinga vaikyste
Laba diena. 
Pažiūrėjau ką tik filmą "The black balloon". Ujuj kiek emocijų, ir verkiau, ir šypsojaus. Tačiau buvo tikrai skaudu ir labai liūdna. Gal todėl, kam mano vaikui ne AS, o autizmas ir, nors jis dar mažas, tačiau yra panašumų į filmo herojo Čarlio elgesį. Maniškiui - vaikystės autizmas (diagnozuota VRC), jis labai mažai kalba lietuviškai, o daugiau savo kalba, ir jo žodžiai skiriami ne kokiam nors asmeniui, o tiesiog šiaip, į orą (kaip mes su MB juokaujam - mažius kalbasi su įsivaizduojamu draugu; na, arba su savim).
Tikrai, man padarė įspūdį Čarlio mokyklos darbuotojos, tikrai šaunios, atsidavusios.
Ar kas nors dar be manęs matėt filmą "Ocean heaven", irgi apie autistą?
Net neįsivaizduoju, kas mums trukdo būti geresniems, pakantiems. Jei net normalūs vaikai, turintys kažkokių "trūkumų" (per stori, per ploni, akiniuoti, lėtesni, žioplesni, pernelyg nuoširdūs, nedrąsūs) mokykloje ir kieme patiria patyčias, o suaugę greiti viskuo piktintis, tai ką jau kalbėti apie neįgalius ar smarkiai kitokius vaikus ar suaugusiuosius.
Pamenu, kažkada mano gera draugė pasakojo, kad darbe jos buvęs šefas kviesdavosi kartais pas save į darbą vieną vaikinuką autistą, kad atliktų kažkokias užduotis (ten kažkas susiję su kompiuteriu, fizika ir prietaisais). Tai tas vyrukas priprato ateiti kartais ir žinojo (ar jautė), kad jis laukiamas ir priimamas, su visom keistenybėm. Nežinau, kokio laipsnio yra jo autizmas (gal vis dėlto pas jį aspergerio sindromas), aš jo nepažįstu ir mano draugė neperdaugiausiai į tai gilinosi. Tačiau kai jos buvęs šefas išvyko į kitą šalį, tai tas vyrukas ateidavo į tą darbovietę. Tačiau mano draugei jis trukdė, vis kažką kalbėdavo įkyriai, tai ji bandė jam pasakyti, kad jis geriau neateitų.
Kai po kelių metų pasakiau jai, kad mano vaikas autistas, tai ji labai mane užjautė ir meldėsi, kad ta diagnozė nepasitvirtintų. Tačiau yra kaip yra. Ji mane palaikė, nes aš jos draugė.
Tačiau mes negalime būti pakantūs ir geri visiems aplinkiniams. Išsirenkame juk, ar ne? Pvz., yra kaimynų, kurių aš nemėgstu ir kurie manęs nemėgsta. Tiesiog taip susiklostė santykiai.
Kažkaip nelabai tikiu, kad šiuo atveju pagelbėtų maldos. Kažkada jaučiausi stipresnė kriškščionė, tikinti, nors ir ne per labiausiai pasitikinti Dievu, o po kelių artimų žmonių netekčių ir po žinios apie mažylio autizmą jaučiuosi labai nusivylusi. Darausi pikta.
Pažiūrėjau ką tik filmą "The black balloon". Ujuj kiek emocijų, ir verkiau, ir šypsojaus. Tačiau buvo tikrai skaudu ir labai liūdna. Gal todėl, kam mano vaikui ne AS, o autizmas ir, nors jis dar mažas, tačiau yra panašumų į filmo herojo Čarlio elgesį. Maniškiui - vaikystės autizmas (diagnozuota VRC), jis labai mažai kalba lietuviškai, o daugiau savo kalba, ir jo žodžiai skiriami ne kokiam nors asmeniui, o tiesiog šiaip, į orą (kaip mes su MB juokaujam - mažius kalbasi su įsivaizduojamu draugu; na, arba su savim).
Tikrai, man padarė įspūdį Čarlio mokyklos darbuotojos, tikrai šaunios, atsidavusios.
Ar kas nors dar be manęs matėt filmą "Ocean heaven", irgi apie autistą?
QUOTE(kosemalose @ 2011 04 04, 09:45)
Ka is situ dalyku mes galime duoti/gauti cia? viskas, isskyrus materialine gerove, turbut butu pasiekiama ir pas mus, jei ne ... tik kas gi vis tik trukdo ? 
Net neįsivaizduoju, kas mums trukdo būti geresniems, pakantiems. Jei net normalūs vaikai, turintys kažkokių "trūkumų" (per stori, per ploni, akiniuoti, lėtesni, žioplesni, pernelyg nuoširdūs, nedrąsūs) mokykloje ir kieme patiria patyčias, o suaugę greiti viskuo piktintis, tai ką jau kalbėti apie neįgalius ar smarkiai kitokius vaikus ar suaugusiuosius.
Pamenu, kažkada mano gera draugė pasakojo, kad darbe jos buvęs šefas kviesdavosi kartais pas save į darbą vieną vaikinuką autistą, kad atliktų kažkokias užduotis (ten kažkas susiję su kompiuteriu, fizika ir prietaisais). Tai tas vyrukas priprato ateiti kartais ir žinojo (ar jautė), kad jis laukiamas ir priimamas, su visom keistenybėm. Nežinau, kokio laipsnio yra jo autizmas (gal vis dėlto pas jį aspergerio sindromas), aš jo nepažįstu ir mano draugė neperdaugiausiai į tai gilinosi. Tačiau kai jos buvęs šefas išvyko į kitą šalį, tai tas vyrukas ateidavo į tą darbovietę. Tačiau mano draugei jis trukdė, vis kažką kalbėdavo įkyriai, tai ji bandė jam pasakyti, kad jis geriau neateitų.
Kai po kelių metų pasakiau jai, kad mano vaikas autistas, tai ji labai mane užjautė ir meldėsi, kad ta diagnozė nepasitvirtintų. Tačiau yra kaip yra. Ji mane palaikė, nes aš jos draugė.
Tačiau mes negalime būti pakantūs ir geri visiems aplinkiniams. Išsirenkame juk, ar ne? Pvz., yra kaimynų, kurių aš nemėgstu ir kurie manęs nemėgsta. Tiesiog taip susiklostė santykiai.
Kažkaip nelabai tikiu, kad šiuo atveju pagelbėtų maldos. Kažkada jaučiausi stipresnė kriškščionė, tikinti, nors ir ne per labiausiai pasitikinti Dievu, o po kelių artimų žmonių netekčių ir po žinios apie mažylio autizmą jaučiuosi labai nusivylusi. Darausi pikta.
Merginos - ka manot - jei sudetumem i pirma zinute nuorodas ir originalius pavadinimus filmu apie autistus ir AS (ir kokia kalba filmas) - ziuriu ir viena ziurejo ir kita - taip noris pamatyt - o gal ir kam uzklystanciam butu idomu
- o gal ir kam uzklystanciam butu idomu
QUOTE(Biufka @ 2011 04 04, 12:17)
Laba diena.
Pažiūrėjau ką tik filmą "The black balloon".
Ar kas nors dar be manęs matėt filmą "Ocean heaven", irgi apie autistą?
Pažiūrėjau ką tik filmą "The black balloon".
Ar kas nors dar be manęs matėt filmą "Ocean heaven", irgi apie autistą?
is kur juos parsisiuntet - noriu dar kai kam parodyt - bet as ju nerandu
QUOTE(Kriiste @ 2011 04 04, 12:43)
abu yra totentuose, tik kiek pamenu pirma suradau rusiku pavadinu Ciornyj sar..
QUOTE(ishiri @ 2011 04 04, 14:04)
abu yra totentuose, tik kiek pamenu pirma suradau rusiku pavadinu Ciornyj sar..
o ir rode rusu kalboje?
QUOTE(Kriiste @ 2011 04 04, 13:43)
Siunčiausi iš linkomanijos, įvedžiau paiešką "Black balloon".
QUOTE(Kriiste @ 2011 04 04, 14:09)
o ir rode rusu kalboje?
Taip, radau filmą rusų kalba.
Tada nea - palauksim gal lietuviskai atsiras 
