Zveriuke, dziaugiuosi jusu pasiekimais
As jau ne karta esu rasiusi, kad ir man su sunum geriau sekasi bendrauti nelendant jam i akis, toks kaip ir pasyvus bendravimas buna - pasakau jam ka nors lyg tarp kitko, dar vardu pasnekinu, kad suvokciau ar jis tikrai mane girdi, bet pasnekinu tik draugiskai, "kibinanciai", vel lyg tarp kitko pakartojau ka jau sakiau, ir nueinu. Zek per savaite kokia ir pastebiu, kad jis sureagavo

Su tais tempais tai jis zudo mus visus, bet as kaip as, o vat svetimiems dazniausiai neimanoma isaiskinti kodel tas vaikas toks be reakcijos

Nu jau ne vaikas, jau suauges vyras, bet vis tiek toks pat

O jei reikia ko nors cia ir dabar, tai atsistojus salia monotoniskai kartoju jo varda tai pagarsindama, tai patildydama savo balsa, tai reiklesniu tonu, tai ramesniu - vis ziuriu kaip jis reaguoja ir pagal tai derinuosi. Nu ir zek po kokio pusvalandzio jis pradeda su manim kalbetis

Vakar sitaip zyziau kad siuksles isnestu - nesitraukdama prie jo stovejau ir snekejau, snekejau, snekejau... O jis is pradziu tylejo, o paskui pradejo po truputi isitraukti i pokalbi":"o kam?", "kada?"(cia pasitikslino kada siuksles isnesti - ar tuoj pat, ar galima kada nors

), "dabar negaliu" (nes spoksojo i kompiuterio monitoriu, kur grojo kazkokia muzikyte ir kosmoso vaizdas stovejo, ir lauke savo filmo per telika, kuris turejo prasideti uz valandos), "tai man reikes apsirengti" (cia buvo isreikstas nepasitenkinimas, kad reikes atlikti baisu veiksma - rengtis nulipimui i kiema - gyvename tik antrame aukste, konteineris netoli nuo laiptines duru, ir jam su jo pomegiu keliauti dizdiulius atstumus pesciomis - tikrai ne problema tiek pasivaikscioti, uztai apsirengti (apsiauti batus ir kambarinius apiplysusius dzinsus pakeisti skirtais ejimui i lauka, nes su kambariniais pro lauko duris iseiti - misija neimanoma) - va cia tai DARBAS), paskui seke padejavimai, kad ji judinu - tokie ne padejavimai, o vaitojimas gal

lyg skaudetu ka. bet is vietos per ta laika nepajudejo, o as is tokio turiningo musu pokalbio supratau kad jis jau tikrai mane girdejo, ir nuejau. Po 5 min sunus pradejo rengtis, ir po 15 min jau nese siuksles - tai buvo neitiketini tempai is jo puses

O svarbiausia - kad jis aplamai issijudino, nes paskutinius kelis men nebepriprasydavau praktiskai nieko daryti, isskyrus iskepti blynu