Aš ir mano autistukas - 7

Labas 
Klausimas kaunietėms ir toms, kurios lankėtės Kauno VRC
Kaip jūs gavote išvadas po testų iš VRC? Ar jas atidavė neurologė ir paaiškino jas? Ar tik atidavė testo rezultatus su diagnoze? Ar buvot bendram susitikime su logopede, psichologe ir neurologe, kur viską kartu aptariat?  Man apie tokią galimybę užsiminė neurologė, kai lankėmės pas ją...nežinau ar tai ji būtų pasiūliusi, jei šalia nebūtų sėdėjusios ir viską stebėjusios dvi studentės...kai apie tai užsiminiau registratūroje, ten dirbanti moteris buvo labai nustebusi, lyg pirmą kartą apie tai girdėtų...na man tas bendras susitikimas nėra būtinas, užtektų ir neurologės apibendrintų komentarų...tik bijau, kad įbruks man tik popėrėlį su išvadom, kad vėluoja raida ir tiek....na ne diagnozės ieškoti ėjau į VRC, o patarimų, sprendimų kaip padėti vaikui...

kraujo tyrimus,bei slapimo,ir nieko igimto nerado.

Kokie grazus zodziai 

Man mama nudave pylos, kad as perdaug lendu prie savo vaiko.

As zinau kad kitose salyse labai kruopsciai istiria krauja pries rasydami diagnozes, tikrina kaip kiekvienas genas issidestes, aisku pas mus LT to tikrai negausim, bet taip pat girdejau kad vygti genetikos centrai visokias programas su uzsieniais, kur siuncia meginius... Niu mes vistiek bandysim pas genetikus prasytis.

Zveriuke, dziaugiuosi jusu pasiekimais

As jau ne karta esu rasiusi, kad ir man su sunum geriau sekasi bendrauti nelendant jam i akis, toks kaip ir pasyvus bendravimas buna - pasakau jam ka nors lyg tarp kitko, dar vardu pasnekinu, kad suvokciau ar jis tikrai mane girdi, bet pasnekinu tik draugiskai, "kibinanciai", vel lyg tarp kitko pakartojau ka jau sakiau, ir nueinu. Zek per savaite kokia ir pastebiu, kad jis sureagavo Su tais tempais tai jis zudo mus visus, bet as kaip as, o vat svetimiems dazniausiai neimanoma isaiskinti kodel tas vaikas toks be reakcijos   Nu jau ne vaikas, jau suauges vyras, bet vis tiek toks pat O jei reikia ko nors cia ir dabar, tai atsistojus salia monotoniskai kartoju jo varda tai pagarsindama, tai patildydama savo balsa, tai reiklesniu tonu, tai ramesniu - vis ziuriu kaip jis reaguoja ir pagal tai derinuosi. Nu ir zek po kokio pusvalandzio jis pradeda su manim kalbetis Vakar sitaip zyziau kad siuksles isnestu - nesitraukdama prie jo stovejau ir snekejau, snekejau, snekejau... O jis is pradziu tylejo, o paskui pradejo po truputi isitraukti i pokalbi":"o kam?", "kada?"(cia pasitikslino kada siuksles isnesti - ar tuoj pat, ar galima kada nors ), "dabar negaliu" (nes spoksojo i kompiuterio monitoriu, kur grojo kazkokia muzikyte ir kosmoso vaizdas stovejo, ir lauke savo filmo per telika, kuris turejo prasideti uz valandos), "tai man reikes apsirengti" (cia buvo isreikstas nepasitenkinimas, kad reikes atlikti baisu veiksma - rengtis nulipimui i kiema - gyvename tik antrame aukste, konteineris netoli nuo laiptines duru, ir jam su jo pomegiu keliauti dizdiulius atstumus pesciomis - tikrai ne problema tiek pasivaikscioti, uztai apsirengti (apsiauti batus ir kambarinius apiplysusius dzinsus pakeisti skirtais ejimui i lauka, nes su kambariniais pro lauko duris iseiti - misija neimanoma) - va cia tai DARBAS), paskui seke padejavimai, kad ji judinu - tokie ne padejavimai, o vaitojimas gal lyg skaudetu ka. bet is vietos per ta laika nepajudejo, o as is tokio turiningo musu pokalbio supratau kad jis jau tikrai mane girdejo, ir nuejau. Po 5 min sunus pradejo rengtis, ir po 15 min jau nese siuksles - tai buvo neitiketini tempai is jo puses O svarbiausia - kad jis aplamai issijudino, nes paskutinius kelis men nebepriprasydavau praktiskai nieko daryti, isskyrus iskepti blynu

Jau nebevykdo, ir nebesiuncia. Anksciau siunte vyresniu vaikuciu su ypac sunkiais atvejais, sunkiom protinem negaliom. Dabar tikrai jau nebesiunčia. Prof. Utkus tai mums paaiskino pries menesi.

Mano sūnaus tempai kaip ir tavo. Aš kartais jaučiuosi tarsi kokia prižiūrėtoja, greičiau kramtyk, greičiau renkis, greičiau prauskis...Jei man taip kas šale stovėtų ir taip aiškintų, turbūt, neišltverčiau. Bet kitaip neįmanoma, nes jei leisčiau jam daryti viską jo tempu, tai , kad nepavėluotų į mokyklą turėtų atsikelti 4 val. ryte.

O nesusilaikai pati jam nepadėjus?
O nebūna taip, kai yra motyvacija, kur jam labai patinka, apsirengia per kelias sekundes.

Tenka padėti .Kartais už jį lovą pakloju, pamaitinu rytais žuvytes...Jis viską daro laaabaaaaiiiii lėtai, tarsi laikas neegzistuotų. Jam nesvarbu, kad vėluoja, viską turi atlikti pagal vavo sugalvotą tvarkaraštį: atsikėlus atsigerti vandens, apsimauti kojines, nueiti į tualetą, pasikloti lovą, pašerti žuvytes, papusryčiauti , apsirengti ir nors truputėlį pažiūrėti televizorių. Kartais matau, kad jau vėluoja, o jis vistiek eina šerti žuvyčių ar žiūrėti televizorių...
Net kai ir labai kur nors nori, apsirengia pakutinis, bet greičiau nei įprasta .

Maniskis toks pats. Daro viska pats, bet vis reikia paraginti. Vis juokiuosi, kad jei viena palikciau ruostis i mokykla, tai iki mokslo metu pabaigos i mokykla susiruostu