man užkliuvo vienas dalykas-žinau ir darydavau praktikas,kai į Žemę nuteka rūpestis,nuovargis ir pan. Bet jau negaliu sau to leisti,man Žemė-gyva, nenoriu savo purvo sukišti į ją, kad ir transformacijai. galvoju, kad sukišam savo šiukšles į gyvą organizmą,paskui su kaupu atsiimam per uraganus,drebėjimus.
Toks pastebėjimas.
QUOTE(barsukele @ 2007 11 15, 21:46)
man užkliuvo vienas dalykas-žinau ir darydavau praktikas,kai į Žemę nuteka rūpestis,nuovargis ir pan. Bet jau negaliu sau to leisti,man Žemė-gyva, nenoriu savo purvo sukišti į ją, kad ir transformacijai. galvoju, kad sukišam savo šiukšles į gyvą organizmą,paskui su kaupu atsiimam per uraganus,drebėjimus.
Toks pastebėjimas.
Toks pastebėjimas.
Aš pirmiausia taip ir pasakiau mokytojai, bet ji man viską labai pagrindė, tik aš dabar, ašku, neatsimenu kaip:) žodžiu, aš patikėjau, kad žemė nuo to nekenčia, kad viskas transformuojama į gėrį
Gal,nežinau.... Na,aš tiesiog nenoriu savo brudo į Žemę grūsti. Kai sąmoningai kvėpuoju, irgi neiškvepiu pykčio,skausmo ir pan. labai gerai jaučiuosi,kai tiesiog įkvepi,o iškvepi meilę Žemei,Saulei,kojom,žolei,vėjui,striukei- bet kam,kas po akim pakliūva. Ir atsigaunu,ir tikrai niekam nepakenkiu.
QUOTE(Staiga @ 2007 11 15, 21:31)
Vat vat, kai su savim meilėj gyveni, nesipyksti labai gera vienai būti. Kai viduje yra nepasitikėjimas, nuoskaudos, mintys nuolat atakuoja,dar kas nors negatyvaus vienatvė kelia nerimą, irzulį
geriau nepasakysi
idomu su tom sukom, reikes kada nors isbandyti, kaip veikia
vanduo, beje, irgi labai gerai
QUOTE(Staiga @ 2007 11 16, 10:41)
O Barsukėlė pasirodo tikrai teisi. į Žemę nevalia. Prisiminiau kad tos "būrėjos" ar kaip ten jas, kurios nuiminėja blogas energijas šalia pasistato žvakę ir "degina", numeta ant jos
Nu va, ir spėk viską žinoti
labai įdomiai jūs čia pafilosofavot.yra apie ką padūmot
apie savo vienatvę galiu papasakot.
pradėjau dirbt tooookiam užkampyj,tokioj glūdumoj,kad ojojojoi,labai nuobodu buvo,gelbėjo mėgiamas darbas, knygos ir sapnai(tiesiog romanus nuotykinius sapnuodavau) žinoma svajodavau,kad turėsiu šeimą,mylintį vyrą ir t.t.
ir ką jūs manot
mano svajotasis susirado mani
taigi,vienatvė,jei sutari su savim nėra blogas dalykas.
apie savo vienatvę galiu papasakot.
pradėjau dirbt tooookiam užkampyj,tokioj glūdumoj,kad ojojojoi,labai nuobodu buvo,gelbėjo mėgiamas darbas, knygos ir sapnai(tiesiog romanus nuotykinius sapnuodavau) žinoma svajodavau,kad turėsiu šeimą,mylintį vyrą ir t.t.
ir ką jūs manot
taigi,vienatvė,jei sutari su savim nėra blogas dalykas.
Man prie širdies maldelės savais žodžiais . Jei jau meldžiuosi, tai iš širdies, o ne pagal suruoštą tekstą. Ir stengiuosi, kad mano maldos būtų dėkingumo maldos, o ne prašymo. Tada jose daugiau šviesos.
Tai čia ypatingais momentais. Šiaip aš su Dievu bendrauju nuolat, kalbu jam kada tik užeina noras ir bet kur. Neturi reikšmės nei laikas, nei vieta, kur esu. Nesvarbu, kokia mano nuotaika : ar bjauri(tada bumbu jam savo išvedžiojimus), ar džiugi (tuo metu džiaugiuosi kartu su juo). Man Jis visada šalia, tai jau sėdi mano sąmonėje seniai, visada manyje ir aplink mane.
autorei nebuvo kilus tokia mintis - nueit pas sventika pasikalbet ir kreiptis i egzorcista pagalbos ?
rekomenduoju ..tikrai nepakenks
rekomenduoju ..tikrai nepakenks





