visos temos, prisipazinsiu, neskaiciau - tik pacia pradzia.
Manau, kad neretai mes ir pacios uzsisukame uzburtame rate. Nes jei esi viena, tai kartais gali pasijausti, neva tau uzdeta kazkokia gedos zyme, kad ne tokia, kaip visos, nepilnaverte, nemylima, nelaukiama, niekam lyg ir nerupi. O veltui - vienatve turi savo grozi, isgyvenau ta laikotarpi, tik reikia ji surasti, noreti pamatyti

Gal cia ir prakeikimo jokio nera, tik zmogus vienatves nepakelia.
Neduodama mums nepakeliama nasta, duodama ta, kuria galime panesti

Net nepamenu is kur, bet zinau toki pratima, gal kada kam pravers. Gaila, jo prasmes nupasakoti nemoku - pasimirso man per keleta metu, bet sako, kad veiksmingas

Reikia atsistoti ir trinti delna viena i kita, kol maloniai isils. Tada sudeti juos uz galvos, ant kaklo, rankas kelti i virsu, i prieki ir, nubrezus mosta, jas suglausti uz nugaros, ant strenu. Taip kelis kartus.
PS aisku, cia gali buti ir placebo efektas, svarbu tiketi, kad esi apsaugota (s)