
Sveikos
Daug metų gyvenau didelę dalį dienos skirdama maldai ( katalikų bažnyčios sampratos). Ir jau kokie 10 metų gyvenu liberalesnį gyvenimą

Malda man visada buvo dvasinis 'aktas', kuriam žmogus turi subrandint save ir išgryninti. Paprastai savo mokiniam sakau, jog malda yra pokalbis su aukštesne būtybe

tačiau... kaip ir ne visada drąsiai ir be gilaus suvokimo gali sakyti kitam MYLIU, taip malda manau turi savo etapus...
Matau kalbate ir apie Kabala (kuria beje skaitinėja mano vyras)...
O aš šiuo metu esu nuovargyje o gal geriau sakyti davasinėje seklumoje

ir malda man liko tik buvimas ar buvojimas kažkurioje dvasios terpeje...

kažkaip nejaukus jusu ginčiai
Ai beje pažystu ne viena žmogiuka is GYVŲJŲ AKMENŲ ir yra labai skaudu kai skiriasi kalba apie dvasios pakopas ir maldas ir kita nuo gyvenimo budo...esu visai tais nusivylus, dėl jų teisumo. Taip dėl teisuoliškumo.. Šios organižačijos idėja

ir veikla bent jau ankčiau buvo deganti malda ir charizma...