
tai buvo vos ne pries 40 metu ,ir tuo metu darzeliu buvo mazai ,todel mus kasdiena vezti i kita miesto gala nebuvo galimybes ,ir isvis kai dabar vos ne kiekvienas zmogus turi masina ,nesupras moteriskes ,kuri du mazylius turejo i autobusa isikelti ir issikelti,ir dar mes baisei verkdavom tik ilipe i autobusa ir pamate kad mes vaziuojam keliu ,kur tetis vezdavo su masina i darzeli ,patikek trauma visam gyvenimui,taigi nera ko lyginti tuos laikus su siuometiniu ,kai tokiom mamom tikrai daroma pirmenybe pasirinkti darbo grafika
jei vaikas sypsosi kai ateinat paimti ,nereiskia kad jam gera tam darzelyje,jis zino kad vistiek bus paliktas ir neklausus jo nuomones ir savijautos,juk kai jum negera visa laika negalite verkti ,tai taip yra su vaikuciais
kai mums budavo liudna mes abu su broliu apsikabindavom ir paverkdavom ,abu pakalbedavom apie tai kiek dieneliu liko buti ,pasvajodavom kapi bus gera kai ateis mama pasiimti ir kaip mes smagei praleisim savaitgali
