Mieloji Gimusi vasarą,
Išnešiok pirma savo vaikiuką, pagimdyk, o tada sugrįžk čia ir pakartok šituos žodžius - tada Tavo gerais ketinimais neabejočiau ir tiktai tada
Išauginti savyje tą mažą stebuklą,jausti taip arti judesiukus,nardymus,žagsėjimus...Ir atiduoti? Nėra tokių pinigų pasaulyje už kokius būtų galima tai atlikti.
As taip pat manau, ad atiduoti kudykeli, kuris uzaugo tavyje, butu labai sunku.... Tarp mamos ir kudykio, butent del to ir issivysto labai artiimas risys, kad 9 menesius jie tarsi vienas kunas..... Bet jei tu nusprendei padeti savo artimam zmogui ir manai, kad tai sugebesi padaryti(ir praejus 9 men nepakeisi nuomones) tada tave sveikinu, nes darai labai dideli zygdarbi ........ Taip pat manau, kad tavo sesuo suvokia, kokia tu jai paslauga darai ir liks tau uz tai dekinga visa gyvenima..... Nes tikrai ne kiekvena mama sugebetu tai padaryti.....
Man keista, kad taip grieztai atmetamas atlygis (pinigai) uz surogatine motinyste.
Isivaizduoju surogatine mama: iskentusi dirbtini apvaisinima (gal ne viena?), nestuma (galimas komplikacijas,...), abejones del to ka daro, gimdymo skausmus, ji lieka tvarkytis apniokoto kuno, gydytis siuliu ir paslijusiu nervu.
Visa tai vardan ko??? Uz ACIU ??? Kad padaryti kazkam gera? Tam yra paprastesniu budu ir altruistinis pasitenkinimas butu daug didesnis. Galima padeti beglobiams vaikams, seneliams, benamiams, benamiams gyvunams, .....
O kaip "genu mama"? Tevai? Jei kazkas paskolino jums sunkiu metu pinigu; padejo susirasti darba; nesiojo jusu baldus, kai kraustetes, jauciates skolingi, jauciate poreiki atsilyginti tam zmogui. Vardan teisingumo, bet kartu ir tam, kad atsikratyti skolos pojucio. Visokiu yra zmoniu, bet as isivaizduoju, kad dauguma jauciasi butent taip.
Kaip reikia jaustis, kai kita PAGIMDO JUMS VAIKA? Padekojate ir tuo jai atlyginta? Pasakote sau : "Mano deka ji eis i dangu"?
Zmogui butina motyvacija. Kuo daugiau reikia pastangu, tuo didesne turi buti motyvacija.
Vaiko trokstancios poros motyvacija yra vaikas.
Kokia galetu buti surogatines mamos motyvacija? Ar nebutu teisinga, jei ir ji galetu igyvendinti savo gyvenimo svajone, gal atsikratyti kazko, kas labai ja slegia?
Ar pinigai negaletu apmalsinti surmamos tustumos ir biologiniu tevu skolos pojuciu? Paslauga tampa abipuse??
Mieloji Gimusi vasarą,
Išnešiok pirma savo vaikiuką, pagimdyk, o tada sugrįžk čia ir pakartok šituos žodžius - tada Tavo gerais ketinimais neabejočiau ir tiktai tada
neisivaizduoju kaip galima taip atiduoti vaikeli, as nesugebeciau, bet turbut yra tokiu moteru kurios tai sugeba padaryti, ju valia gelezine.galu gale tiek mazu kudikeliu yra vaiku namuose, kodel jiems nesuteikus tos silumos.
Nesugebėčiau atiduot savo stebukliuko... kad ir pačiai seserei. Nu negalėčiau. Visą gyvenimą tektų kankintis, matyti tą vaiką ir viduje klykti iš skausmo, žinant, kad tai tavo stebukliukas, o tu negali jam nieko pasakyti, negali girdėt, kaip jis šaukia tave:"Maama, mamyte".
Nesugebėčiau atiduot savo stebukliuko... Nu negalėčiau. Visą gyvenimą tektų kankintis, matyti tą vaiką ir viduje klykti iš skausmo, žinant, kad tai tavo stebukliukas, o tu negali jam nieko pasakyti, negali girdėt, kaip jis šaukia tave:"Maama, mamyte".
Neįsivaizduoju net tokios situacijos...niekaip negalėčiau taip pasielgti. Turbūt niekaip negalėčiau sau įkalti, kad tai ne mano kūdikis, kai 9 mėn manyje gyveno, krebždėjo, girdėjo mano širdies plakimą. Negalėčiau niekaip atiduoti ir niekada nesutikčiau tokia mama tapti. Bet jei esi pakankamai stipri ir taip nusprendei pasielgti - sveikinu, sesei suteiksi begalinį džiaugsmą, nors pati turbūt kentėsi. Sėkmės
