Bulimija & Anoreksija

kokia prasme ateit cia ir liet savo nuoskaudas ant svetimu zmoniu?

as isvis nevemiu , pas mane kita beda. ne visos cia su vienodom diagnozem.

Manau, kad tiesiog nori per greito efekto. Tos blogos mintys dingsta palaipsniui, o ne sulig pirmąja tablete


Kai pati perskaičiau, kad man paskirti vaistai kelia apetitą, praverkiau kelis vakarus ir keikiau gydytoją dėl tokios nesąmonės- atrodė visiška nesąmonė tai, kad esu na, verčiama auginti svorį. Bet dabar suprantu, kodėl skiriami būtent tokie vaistai, tiesiog labai svarbu pamatyti, kad ataugęs svoris nėra joks blogis. O kadangi svoris auga sulig progresu kapstantis iš ligos, jokių didelių baimių nelieka.

Na idealumo siekimas daznai padeda tobuleti ir daugiau pasiekti. O kaip jusu idealuams paisreiskia?? Siekete karjeroj aukstesnio posto vis? Aktyvi darbo paieskoje, kuris suteiktu dvasini ar metarialini pasitenkinima?? O gal isvaizdoje labai idelaumo siakete, neuztenka vieno grozio konkurso titulo vis reikia dar ir dar? Ar esat supermodelis ir jums vis atrodo kad permazai is to uzdirbate, permazai pasaulio apkeliavote? O gal esat savanore sunu prieglaudojar vaiku namuose, ir jusm negana norite dar ikurti savo prieglauda? Jei kazkas panasaus tada patikesiu,kad jus is tu kuri siekiat idealumo kazkame,bet is jusu pasakojimu apie tai kad esate vis apsiryjanti namu seimininke....sori,bet su idealumo siekimu kazkaip elabai panasu Idealumo siekimui reikia labai daug valios ir pastangu, reta bulimike tuo gali pasigirti,todel ir apsirija vis, ir nepasveiksta. man galite nieko neatsakyti,tik pagalvokite

idomu, ar gatveje praeinancios kazkas paklaus, kur dirbi? pamato, kaip atrodai ir nusprendzia - komplimenta pasakyt ar smerkt ir tyciotis

Nu čia tai totalus briedas... Matosi, kad pati nesi idealistė (dėl to tau tik geriau), todėl nežinai to jausmo. Idealumo siekimas iš išorės gali ir nesimatyti, bet jis viduj pačiam žmogui kelia didelį nepasitenkinimą viskuo, ką jis daro. Pvz. plauni namuose grindis...išplauni viską gražiai...staiga ateina mintis į galvą, kad reikia dar vieną kartą peršluostyti, nes galėjo dar likti kokių dulkelių...kartu galvoji -- nesąmonė, kam čia antrą kartą...bet ta mintis kad REIKIA neapleidžia ir kol nepadarai to, nieko negali daryt, grauži save!! Čia tiesiog toks kasdieniškas pavyzdys, man asmeniškai tas idealizmas beveik visur, visose situacijose pasireiškia. Jau būdama 17 metų graužiau save, kad dar nedirbu ir esu išlaikoma tėvų, dabar visada į egzą einu totaliai nusiteikus, kad neišlaikysiu, paskui paaiškėja, kad gavau 9... Valgymas -- suvalgau jogurtą, kurį buvau suplanavusi suvalgyt plius dvi vynuoges -- viskas -- man diena sugadinta.
Ir nesutikčiau, kad tai verčia stengtis siekti daug.... Ta prasme gal ir verčia, sakyčiau visai sėkminga esu gyvenime (tarkim moksle t.t.) objektyviai žiūrint, bet savijauta nuo to nė kiek nepagerėja, nes tie rezultatai vis tiek atrodo nepakankami.

Taip gydymas cia nuo 18 metu

Senokai čia rašiau, bet dar gal kas atsimena mane. Savomis jėgomis ir netikėtai užplūdusia valia sugebėjau mėnesį nebevemti ir sveikai maitintis, bet ir vėl atkritau. Šiaip ne dėl to rašau dabar.

Perskaičiau Young pasisakymą ir norėjau parašyti, kad puikiai suprantu jos pyktį. Mano mama dabar irgi labai atkritusi, sunku ir skaudu matyti kaip ji bando mane apkvailinti, kad yra nealkana, kaip smunka visi jos drabužiai. Gaunasi toks tylus dialogas, mes niekada nesišnekėjome atvirai apie tai. Labiausiai ant savęs pykstu, nes jaučiu pavydą, kai ji būna lieknesnė už mane, jaučiu konkurenciją. Kaip kvaila nu negaliu. Dar kvailiau pripažinti, kad savo remisiją sumoviau tik dėl to, kad pasivyčiau jos svorį (nors ji daug už mane žemesnė) ir pralenkčiau. Šiuo metu kas rytą keliuosi, kad pažiūrėčiau jog ji papusryčiautų, paruošiu jai pietus, jei matau, kad mažai vakarieniauja, liepiu prie savo akių dar ką nors suvalgyti, prašau prie manęs pasisverti kartą per savaitę. Taip veidmainiška iš mano pusės, žinau.
Turiu jaunesnę sesę ir taip pat neramu, kad ji gali perimti šią giminėje paplitusią ligą (serga ir mamos sesuo). Nors dar neturiu vaikų, tačiau noriu jų ateityje ir bijau, kad ir jiems galiu tai perduoti.
Kad ir kaip ten būtų, toks Young pasisakymas, naudojama atvirkštinė psichologija manęs visiškai neveikia. Gal tai ir egoistiška liga, bet ko sergantys nedaro, kad tik kas nors to nepastebėtų.

noriuzako, sveik, mažučiuk, visai jau nustekenai save Palinkėsiu, kad kuo mažiau blogų minčių lįstų į galvą ir palaipsniui jos būtų vis lengviau išstumiamos sveiko mąstymo. Tikriausiai neįmanoma būtų VSC rasti visiškai pasišventusio žmogaus gydymui, bet vis tiek kažkoks procentas pasveiksta. Sėkmės

pritariu krissst.ir kitas dalykas idealumas mane smukdo,as siekiu idealumo, bet ten kur man nepasiseka ,o nepasiseka niekur ,taip man atrodo ir net jei pasiseka man to negana,man atrodo kad viskas blogai ir noriu dar idealiau,o tada matai kad neiseina,nes turbut negali jau kitaip iseit nes juk viskam yra laikas tam tikras ir t.t. bet kadangi as ideali todel turiu padaryt viska greit,idealiai negu kiti ir kai to pasiekiu man atrodo negana noris dar (nors galbut jau pasiektas tas idealumas buna)bet tau tuo metu taip neatrodo, taigi sieki jo toliau kol pavargsti nes nieks nesikeicia,tada nuleidi rankas ir puoli i kitus krastutinimus tokius kaip apsirijimas,nejimas niekur is namu,gulejimas lovoj,vemimas ir t.t. nuo vieno krastutinumo iki kito, taip kad perdetas idealumas zmones tik zudo, nes jie niekad jo nepasiek ,nes jo neina pasiekti.buvau sulieknejus sveriau maziau 10 kg nei dabar tai buvo 56kg ir galvoji tai man buvo idealu ,ne norejau numest dar 10 nes tada atrodziau sau tokia stora kaip dabar sau atrodau sverdama 66kg nors sveriau 56kg bet vaizdas buvo tas pats man taip tada atrode,bet daba atsimenu kad atrodziau kaip grazi gazele palyginus pagal dabar,speju jei buciau nuo 55 numetus dar daugiau turbut ir tada atrodyciau stora stai tau ir perdetas idealumas,na zinoma ir dar daug idealumo noriu - moket idealiai anglu,noriu but ideali mama,noriu but ideali zmona,noriu but ideali vireja tai mano perdetas idealumas, kuris mane zudo ,nes negaliu but visur ideali,galbut viena seksualesne uz kita bet galbut ta kita geriau moka valgyt gamint, galbut kita geresne zmona o gal but kita demesingesne mama.juk visose srityse nebusi tobula,bet as turiu but tas mane ir zudo.o tu gal miss tobulybe?

ne,bet as ir nesigiru, kad vis siekiu tobulumo ir "ak ,kaip mane tai vargina ir varo isproto"
Beje,as irgi buvau numetusi virs 10kg ir sveriau 56kg bet jauciausi stora,dabar irgi kaip ir jus sversiu 66 ir jauciuosi vel perstora, tikrai negerai jauciuos, jei siekciau idealumo tikrai neleisciau sau taip atrodyt ir tiek svert . Vieni zmones sunkiai kovoja ir siekia idealumo,ko pasekoje matosi rezultatas, kiti tik daug ir garsiai sneka, taigi ir vis sveria 10kg perdaug.

Na nezinau kiek pazystu stambiu zmoniu,nei jie garsiai sneka ,nei jie meta ta svori.dar pabrezti noriu jei zinai kas yra idealumas,jei zinai kur jo ribos tai puiku,o ka daryt jei to nezinai ir sieki berybio idealumo sitaip anoreksikes ir mirsta,o jeigu norejot cia man igelt,tai as dziaugiuos kad nenusikankinu iki laseliniu,nes nuleidziu rankas ,pavargstu jaustis silpnai ir neturet jegu niekam,neturet noro gyvent ir verkt del kiekvieno suvalgyto kasnio tokia kaina berybio idealumo,ir kitas dalykas kiek sykiu tu buvai numetus tuos 10kg 1,2,3,4,5,6,7,8,9...........kartus?tu neisivaizduoji kiek as rudenu ta svori gal kokius 4-5 metus pirmyn atgal,ar imanoma taip nesusigadyt psichologijos ir kad vel ji numest reik vel savim patiket kad si karta nepaslysi,nebus viskas veltui,kad numesi ir islaikysi ir nebadausi ir sveikai maitysiesi,kad turetum jegu ir noro gyvent,kad nebesigrausi del kiekvieno suvalgyto kasnio net jei tai ir vaisius 19val vakaro.ar tu ta jautei maziausiai 3 metus ar tu tuos metus milijona kartu buvai numetus ir vel ataugus tuos 10kg?

http://www.caringonl...tdis/people.htm paziurekit kiek zvaigzdziu serga ar sirgo tai nera tinginio liga,tai nera savanaudiskumas ar dar kazkas panasaus apie ka mano tos kurios yra to nepatyre.jei as nesirgciau turbut nesuprasciau kodel taip yra ir kodel kitos tuom serga,ka jos jaucia ar masto.kaip sakoma sotus alkano niekad neuzjaus,nesupras

Esu 24 metu svori metau pirmyn atgal nuo~14m. Taigi tikrai ne karta ne du ir ne tris. Sverus esu vos ne nuo 50 iki 70kg. Ka reiskia savaitemis gerti tik vandeni ar ryti iki skausmo ir vemti iki tiek, kad skauda nuryti seiles ar ziovauti irgi zinau puikiai. Taip kad galit man nepasakoti, kad nieko nezinau ir nesuprantu. Skirtumas tiktas,kad as nelaikau sitos patirties idealumo siekimu.
Sori,tikrai nenorejau jusu izeisti, tiesiog esu labai jautri tuscioms pagyroms,ar didziavimuosi ,kai akivaizdu ,kad visiskai nera kuo. Cia turetu buti labai gedinga, o esu gridejusi ,akd sitos ligos laikomos kone romantiskom.