Sveikos,
na ir diskusijos užvirė.
Šiaip nesuprantu žmonių,kurie savo tulžį išlieja ant kitų. Aišku, manau sergamčios bulimija ar anoreksija pirmiausiai pačios yra kalčiausios dėl to, bet nereikia ateiti ir pirštu badyti, kai žmonės patys supranta savo bėdas. būtų gerai,jei u-tektų tik diddelio noro pasveikt. Visos sveikos vaikščiotume. MAnau jei nėra paramos iš aplinkinių, o kaip tik jaučiamas spaudimas tai pačiam susitvarkyt su savim sunku. Pati turiu didelį norą pasveikt..Tiesa dabar ats ryžta ssumažėjęs, nes tieisog nebeturiu jėgų kovot kiek prieš kelis mėnesius.Labai stengiaus, gal mėnesį normnalaiia jau gyvenau. Bet vėl, gyveniams namuose vienai , nejaučiant jokios šeimos meilės ar bent menko domėjimosi kaip man sekasi pastūmėjo dar giliau įklimpt į ta mėšlą. O tai,jog ir toliau mažai kam svarbu stumia tik giliau ir giliau. prisivlagai atrodo geriau jauties. Kaip paguoda. Sakyčiau kaip ri mažam vaikui,jei liūdna saldainis praskaidrina nuotaiką taipir man .Meilę bandau atpirkt maistu.
Kasdien nejaučiu to,akd trūksta artimų žmonių, bet kartais yra tokių situacijų, kurios priverčia vėl apsijusti apgailėtinai. Tiek per paskutinį skambutį,tiek per atestatus žinau,akd bustaip pat. Beveik visi tėvai ar kiti artimi žmonės atėjo pasveikinti savo vaikų. Atrodo smulkmena, bet kaip apgailėtinai ajutiesi ,kai sėdi vienas o visi sveikina vieni kitus. Džaiugais vieni už kitus.
egzaminų rezultatais net džiaugtis normaliai negaliu,jei negaunu 100.Visad tokia reakcija iš tėvo buvo ir bus jei 9,o ne 10 tai kalusimas kodel ne 10. Jei 80,o ne 100 replikos : tiek mokeis ,o ne 100 ir pan.
Labai bijau to,kad tai ką sako Noriuzako bus tiesa. Kad teks nutraukt studijas ir neištempsiu. Dabar taip sunku grįžt prie normalesnio svorio ir tai amne tieisog žlugdo.Gyvenau normalaiai 5 dienas. vėl dvi dienos persivalgymų. Kitą dieną sunku mažiau net valgyt. ir vėl svori auga,niekur nenoriu eit. ir vėl ta pati pasaka iš pradžių. Kai pagalvoji , nu nesamonė gryna +- 7 kg kas mėnesį vos ne.
Tikiuos,kad visoms viska stik į gėra eis ir galų gale išsikapstysim iš šito brūdo.
kažkaip įsiminė sesės žodžiai,kad kodėl visur kitur galiu būt geriausia,pasiekt geriausių rezultatų, bet negaliu susitvarkyt su savim šitoj srity. Pati savęs klausiu to pačio.. Bet gal būt todėl,kad neįmanoma visur būt geriausiam.
QUOTE(dilgelyt @ 2011 06 21, 11:57)
Esu 24 metu svori metau pirmyn atgal nuo~14m. Taigi tikrai ne karta ne du ir ne tris. Sverus esu vos ne nuo 50 iki 70kg. Ka reiskia savaitemis gerti tik vandeni ar ryti iki skausmo ir vemti iki tiek, kad skauda nuryti seiles ar ziovauti irgi zinau puikiai. Taip kad galit man nepasakoti, kad nieko nezinau ir nesuprantu. Skirtumas tiktas,kad as nelaikau sitos patirties idealumo siekimu.
Sori,tikrai nenorejau jusu izeisti, tiesiog esu labai jautri tuscioms pagyroms,ar didziavimuosi ,kai akivaizdu ,kad visiskai nera kuo. Cia turetu buti labai gedinga, o esu gridejusi ,akd sitos ligos laikomos kone romantiskom.
Sori,tikrai nenorejau jusu izeisti, tiesiog esu labai jautri tuscioms pagyroms,ar didziavimuosi ,kai akivaizdu ,kad visiskai nera kuo. Cia turetu buti labai gedinga, o esu gridejusi ,akd sitos ligos laikomos kone romantiskom.
kas tau sake kad as didziuojuosi?kas laiko tai romantisku tas nenori pasveikt,kas didziuojasi tas taip pat nenori pasveikt ir tiek.na matyt tavo kiti dalykai susija su liga ir tiek,o pas mane yra daug dalyku i ja susivede ir vienas is ju perdetas noras buti idealiai visur ir visada ir visiem!!!taip kad cia daugumai mergaiciu skirtingi psicholiginiai reiskiniai kurie susiveda i ta liga,ir nereik nusisneket nes kiekviena save geriau zino ir kas jei yra,plius cia susirenkam neaiskyt o padet viena kitai,patart, gal biski pabart ,bet neirodinet savo tiesu juolab kad ir tu viena is serganciu.tau tiesiog ir reikejo parasyt sita sakini nuo pat pradziu cituoju "Skirtumas tiktas,kad as nelaikau sitos patirties idealumo siekimu."
canelle, labai pažįstami tavo žodžiai ir pačiai. aš visai nemanau, kad "sergančios bulimija ar anoreksija pirmiausiai pačios yra kalčiausios dėl to", pati jaučiu, kad čia labai daug atėję iš vaikystės, o ir iš tavo žodžių aišku, kad jauti dėmesio trūkumą. aš savo ligos vieną priežasčių matau irgi meilės stoką, tiesiog norą kažkaip atkreipti į save dėmesį. ganėtinai tuštuoliška, aišku, bet aš ir nesiginu, čia kažkokia silpnų žmonių liga. apskritai labai bijau, kai kas nors man primena mano valią- pati sau sakau, kad kas per valia, jei aš nesugebu paprasčiausiai priaugti sveiko svorio tam, kad būčiau normali.
dar manau, kad toks noras sulaukt dėmesio būdingas daugumai moterų su vs, o iš čia ateina ir tas noras guostis ir rodyti, kad mano bėdos didesnės. nežinau, kiek kartu aš skaitydama kitų žinutes pagalvojau, kad "aš visviena esu labiau nusilpus ir paveikta ligos" net suprasdma,kad idiotiška didžiuotis savo nesveikumu. žodžiu, diskusijų čia gali būti tikrai daug, ir aš būsiu ta, kuri tik pakartos, kad sunku suprasti, kas dedasi sergančio žmogaus galvoj. juk sunku įsivaizduoti, kaip šizofrenikas gali matyti haliucinacijas ir jų neskirti nuo realybės, tiesa? lygiai taip pat su valgymo sutrikimais, kurių pradžia visai nėra valgyme.
dar manau, kad toks noras sulaukt dėmesio būdingas daugumai moterų su vs, o iš čia ateina ir tas noras guostis ir rodyti, kad mano bėdos didesnės. nežinau, kiek kartu aš skaitydama kitų žinutes pagalvojau, kad "aš visviena esu labiau nusilpus ir paveikta ligos" net suprasdma,kad idiotiška didžiuotis savo nesveikumu. žodžiu, diskusijų čia gali būti tikrai daug, ir aš būsiu ta, kuri tik pakartos, kad sunku suprasti, kas dedasi sergančio žmogaus galvoj. juk sunku įsivaizduoti, kaip šizofrenikas gali matyti haliucinacijas ir jų neskirti nuo realybės, tiesa? lygiai taip pat su valgymo sutrikimais, kurių pradžia visai nėra valgyme.
QUOTE(zuika26 @ 2011 06 21, 14:50)
kas tau sake kad as didziuojuosi?kas laiko tai romantisku tas nenori pasveikt,kas didziuojasi tas taip pat nenori pasveikt ir tiek.na matyt tavo kiti dalykai susija su liga ir tiek,o pas mane yra daug dalyku i ja susivede ir vienas is ju perdetas noras buti idealiai visur ir visada ir visiem!!!taip kad cia daugumai mergaiciu skirtingi psicholiginiai reiskiniai kurie susiveda i ta liga,ir nereik nusisneket nes kiekviena save geriau zino ir kas jei yra,plius cia susirenkam neaiskyt o padet viena kitai,patart, gal biski pabart ,bet neirodinet savo tiesu juolab kad ir tu viena is serganciu.tau tiesiog ir reikejo parasyt sita sakini nuo pat pradziu cituoju "Skirtumas tiktas,kad as nelaikau sitos patirties idealumo siekimu."
As nebuciau isvis cia rasius,nes netikiu tokia pagalba forume,jeigu nebutu manes papiktine tavieji postai,del to man to vieno sakinio ir neuzteko
O nusisineki man atrodo daugiau tu ,bet cia jau pasilikim teises i savo nuomones.
Sekmes
QUOTE(dilgelyt @ 2011 06 21, 13:09)
As nebuciau isvis cia rasius,nes netikiu tokia pagalba forume,jeigu nebutu manes papiktine tavieji postai,del to man to vieno sakinio ir neuzteko
O nusisineki man atrodo daugiau tu ,bet cia jau pasilikim teises i savo nuomones.
Sekmes
O nusisineki man atrodo daugiau tu ,bet cia jau pasilikim teises i savo nuomones.
Sekmes
na kita karta siulyciau isreikst savo nuomone ,bet nepult ir irodinet savo tiesas.sekmes ir tau
QUOTE(zuika26 @ 2011 04 24, 19:49)
skorpee pirmiausia tai nusisvilpk i visu sakymus "mesk svori",ir pirmiausiai pamilk save tokia kokia esi ir kai taip bus tada jau gali galvot kad gal reiketu kazka pakoreguot DEL SAVES o ne del kitu!!!
na man tai ta anoreksija ir bulimija beveik panasios,tik manau kad anoreksikes sugeba numest iki gan labai mazo svorio o bulimikiu daug maz normalus svoris.
is tavo aprasymo speju kad tau bulimija arba anoreksija-bulimija perinanciais periodais,bet as negaliu to nustatyt cia daktaras gali ta padaryt.bet kas vyksta su tavimi tai jau tikrai yra liga,o kiek laiko tai tesesi?
na man tai ta anoreksija ir bulimija beveik panasios,tik manau kad anoreksikes sugeba numest iki gan labai mazo svorio o bulimikiu daug maz normalus svoris.
is tavo aprasymo speju kad tau bulimija arba anoreksija-bulimija perinanciais periodais,bet as negaliu to nustatyt cia daktaras gali ta padaryt.bet kas vyksta su tavimi tai jau tikrai yra liga,o kiek laiko tai tesesi?
sveikos
pavėluotai aš čia, bet ačiū visoms atsakiusioms.. tai tęsiasi jau pusę metų, sunkiausia, kai prisivalgau, kišu viską ką randu, tada save griaužiu, r tik neseniai susimasčiau, kad tai nėra gerai, sustojau ir pagalvojau, kad elgiuosi nenormaliai.. tie vėmimai.... 
Gal būt čia yra merginų, kurios norėtų vasarą pavaikščiot į savipagalbos grupes VSC? Berods ten vyksta kas antrą savaitgalį, nemokama. Aš vis pagalvoju, kad norėčiau ten nueit, pabendraut gyvai su kitom sergančiom/sveikstančiom, bet vienai labai labai nedrąsu... Tai jei kas nori parašykit į AŽ.
Sveikos ligoniukes ir ne Neapsikenciau ir as neikisusi savo trigrasio. Is kart pasakysiu nesergu ir artimuju sia liga serganciu neturiu, del ko jauciuosi laiminga, bet visas jus palaikau, suprantu, bent jau stengiuosi suprasti. Lankiausi pas psichologa del kitokiu priezasciu, bet man padejo ir istrigo jos zodziai, kuriais iki siol vadovaujuosi - take one day at the time. Neuzsibrezkit per dideliu tikslu, nekraukit ant savo gleznu peciu per daug, neatrodykit taip kaip kitos atrodo, gyvenkit TIK savo gyvenima (jei pavyks), jei nepavyks - ryt kita diena - geresne. TAKE JUST ONE DAY AT THE TIME...
Man gaila jūsų vaikų, artimųjų, o dėl manęs jūs dvėskit, nes jūs nevertos gyventi...
O jei merginos sirgtu veziu arba tuberkulioze, arba sifiliu arba dar kokia liga, tai ju kalte butu taip pat? Nekesti galima ligos, kuri pasieme jusu artima zmogu, bet ne visu serganciu sia liga.
Zinai, vaikuti, man gaila taves - su tokia neapykanta zmonems turetu buti labai sunku gyventi.
Uzjauciu tave del netekties. Jei turi galimybe, kreipkis i psihologa, jis pades tau susitaikyti su netektimi
Neieskokit kazkieno kaltes savo ligoje, jus tiesiog sergate, o liga reikia gydyti Nera kaltu del to, kad vienas zmogus serga, o kitas ne, beje nesergantis nera pranasesnis uz sergantiji.
Labai suprantu tave, bet atmink, kas musu nenuzudo - padaro stipresniais
Jus tikrai visos issikapstysit, tik kreipkites pagalbos, ne tada, kai jau bus visai blogai, o tiesiog dabar, jei isvaziuoji mokytis i uzsieni, kreipkis pagalbos iskart, kai tik nuvaziuosi, nelauk, kol viskas susistyguos praeis nemazai laiko.
O tu interpretuok seses zodzius - visur esu geriausia, nes tai as - vienintele ir nepakartojama su savo privalumais ir trukumais
Mergaites, visoms kuo geriausios sekmes
Neapsikenciau ir as neikisusi savo trigrasio. Is kart pasakysiu nesergu ir artimuju sia liga serganciu neturiu, del ko jauciuosi laiminga, bet visas jus palaikau, suprantu, bent jau stengiuosi suprasti. Lankiausi pas psichologa del kitokiu priezasciu, bet man padejo ir istrigo jos zodziai, kuriais iki siol vadovaujuosi - take one day at the time. Neuzsibrezkit per dideliu tikslu, nekraukit ant savo gleznu peciu per daug, neatrodykit taip kaip kitos atrodo, gyvenkit TIK savo gyvenima (jei pavyks), jei nepavyks - ryt kita diena - geresne. TAKE JUST ONE DAY AT THE TIME...QUOTE(Young @ 2011 06 20, 12:58)
Man gaila jūsų vaikų, artimųjų, o dėl manęs jūs dvėskit, nes jūs nevertos gyventi...
O jei merginos sirgtu veziu arba tuberkulioze, arba sifiliu arba dar kokia liga, tai ju kalte butu taip pat? Nekesti galima ligos, kuri pasieme jusu artima zmogu, bet ne visu serganciu sia liga.
Zinai, vaikuti, man gaila taves - su tokia neapykanta zmonems turetu buti labai sunku gyventi.
Uzjauciu tave del netekties. Jei turi galimybe, kreipkis i psihologa, jis pades tau susitaikyti su netektimi
QUOTE(cannelle @ 2011 06 21, 12:27)
Sveikos,
na ir diskusijos užvirė.
Šiaip nesuprantu žmonių,kurie savo tulžį išlieja ant kitų. Aišku, manau sergamčios bulimija ar anoreksija pirmiausiai pačios yra kalčiausios dėl to, bet nereikia ateiti ir pirštu badyti, kai žmonės patys supranta savo bėdas. būtų gerai,jei u-tektų tik diddelio noro pasveikt. Visos sveikos vaikščiotume. MAnau jei nėra paramos iš aplinkinių, o kaip tik jaučiamas spaudimas tai pačiam susitvarkyt su savim sunku. Pati turiu didelį norą pasveikt..Tiesa dabar ats ryžta ssumažėjęs, nes tieisog nebeturiu jėgų kovot kiek prieš kelis mėnesius.Labai stengiaus, gal mėnesį normnalaiia jau gyvenau. Bet vėl, gyveniams namuose vienai , nejaučiant jokios šeimos meilės ar bent menko domėjimosi kaip man sekasi pastūmėjo dar giliau įklimpt į ta mėšlą. O tai,jog ir toliau mažai kam svarbu stumia tik giliau ir giliau. prisivlagai atrodo geriau jauties. Kaip paguoda. Sakyčiau kaip ri mažam vaikui,jei liūdna saldainis praskaidrina nuotaiką taipir man .Meilę bandau atpirkt maistu.
Kasdien nejaučiu to,akd trūksta artimų žmonių, bet kartais yra tokių situacijų, kurios priverčia vėl apsijusti apgailėtinai. Tiek per paskutinį skambutį,tiek per atestatus žinau,akd bustaip pat. Beveik visi tėvai ar kiti artimi žmonės atėjo pasveikinti savo vaikų. Atrodo smulkmena, bet kaip apgailėtinai ajutiesi ,kai sėdi vienas o visi sveikina vieni kitus. Džaiugais vieni už kitus.
egzaminų rezultatais net džiaugtis normaliai negaliu,jei negaunu 100.Visad tokia reakcija iš tėvo buvo ir bus jei 9,o ne 10 tai kalusimas kodel ne 10. Jei 80,o ne 100 replikos : tiek mokeis ,o ne 100 ir pan.
Labai bijau to,kad tai ką sako Noriuzako bus tiesa. Kad teks nutraukt studijas ir neištempsiu. Dabar taip sunku grįžt prie normalesnio svorio ir tai amne tieisog žlugdo.Gyvenau normalaiai 5 dienas. vėl dvi dienos persivalgymų. Kitą dieną sunku mažiau net valgyt. ir vėl svori auga,niekur nenoriu eit. ir vėl ta pati pasaka iš pradžių. Kai pagalvoji , nu nesamonė gryna +- 7 kg kas mėnesį vos ne.
Tikiuos,kad visoms viska stik į gėra eis ir galų gale išsikapstysim iš šito brūdo.
kažkaip įsiminė sesės žodžiai,kad kodėl visur kitur galiu būt geriausia,pasiekt geriausių rezultatų, bet negaliu susitvarkyt su savim šitoj srity. Pati savęs klausiu to pačio.. Bet gal būt todėl,kad neįmanoma visur būt geriausiam.
na ir diskusijos užvirė.
Šiaip nesuprantu žmonių,kurie savo tulžį išlieja ant kitų. Aišku, manau sergamčios bulimija ar anoreksija pirmiausiai pačios yra kalčiausios dėl to, bet nereikia ateiti ir pirštu badyti, kai žmonės patys supranta savo bėdas. būtų gerai,jei u-tektų tik diddelio noro pasveikt. Visos sveikos vaikščiotume. MAnau jei nėra paramos iš aplinkinių, o kaip tik jaučiamas spaudimas tai pačiam susitvarkyt su savim sunku. Pati turiu didelį norą pasveikt..Tiesa dabar ats ryžta ssumažėjęs, nes tieisog nebeturiu jėgų kovot kiek prieš kelis mėnesius.Labai stengiaus, gal mėnesį normnalaiia jau gyvenau. Bet vėl, gyveniams namuose vienai , nejaučiant jokios šeimos meilės ar bent menko domėjimosi kaip man sekasi pastūmėjo dar giliau įklimpt į ta mėšlą. O tai,jog ir toliau mažai kam svarbu stumia tik giliau ir giliau. prisivlagai atrodo geriau jauties. Kaip paguoda. Sakyčiau kaip ri mažam vaikui,jei liūdna saldainis praskaidrina nuotaiką taipir man .Meilę bandau atpirkt maistu.
Kasdien nejaučiu to,akd trūksta artimų žmonių, bet kartais yra tokių situacijų, kurios priverčia vėl apsijusti apgailėtinai. Tiek per paskutinį skambutį,tiek per atestatus žinau,akd bustaip pat. Beveik visi tėvai ar kiti artimi žmonės atėjo pasveikinti savo vaikų. Atrodo smulkmena, bet kaip apgailėtinai ajutiesi ,kai sėdi vienas o visi sveikina vieni kitus. Džaiugais vieni už kitus.
egzaminų rezultatais net džiaugtis normaliai negaliu,jei negaunu 100.Visad tokia reakcija iš tėvo buvo ir bus jei 9,o ne 10 tai kalusimas kodel ne 10. Jei 80,o ne 100 replikos : tiek mokeis ,o ne 100 ir pan.
Labai bijau to,kad tai ką sako Noriuzako bus tiesa. Kad teks nutraukt studijas ir neištempsiu. Dabar taip sunku grįžt prie normalesnio svorio ir tai amne tieisog žlugdo.Gyvenau normalaiai 5 dienas. vėl dvi dienos persivalgymų. Kitą dieną sunku mažiau net valgyt. ir vėl svori auga,niekur nenoriu eit. ir vėl ta pati pasaka iš pradžių. Kai pagalvoji , nu nesamonė gryna +- 7 kg kas mėnesį vos ne.
Tikiuos,kad visoms viska stik į gėra eis ir galų gale išsikapstysim iš šito brūdo.
kažkaip įsiminė sesės žodžiai,kad kodėl visur kitur galiu būt geriausia,pasiekt geriausių rezultatų, bet negaliu susitvarkyt su savim šitoj srity. Pati savęs klausiu to pačio.. Bet gal būt todėl,kad neįmanoma visur būt geriausiam.
Neieskokit kazkieno kaltes savo ligoje, jus tiesiog sergate, o liga reikia gydyti
Nera kaltu del to, kad vienas zmogus serga, o kitas ne, beje nesergantis nera pranasesnis uz sergantiji.Labai suprantu tave, bet atmink, kas musu nenuzudo - padaro stipresniais
Jus tikrai visos issikapstysit, tik kreipkites pagalbos, ne tada, kai jau bus visai blogai, o tiesiog dabar, jei isvaziuoji mokytis i uzsieni, kreipkis pagalbos iskart, kai tik nuvaziuosi, nelauk, kol viskas susistyguos praeis nemazai laiko.
O tu interpretuok seses zodzius - visur esu geriausia, nes tai as - vienintele ir nepakartojama su savo privalumais ir trukumais
Mergaites, visoms kuo geriausios sekmes
Gal kuri gali pasidalinti patirtim dėl vaistų- kada gydytoja nusprendžia juos nutraukti? Jau antrą mėnesį psichiatrė užsimena, kad po mėnesio galėčiau nustoti gerus zyprexa, bet kai susitinkam, pasiūlo dar mėnesį tęsti. Suprantu, kad nesu pilnai pasveikus ir turiu bėdų dėl maisto, bet iš proto varo padidejęs alkis. Kol nebuvau pasiekus reikiamo svorio, buvo ok, bet dabar jau bijau sustorėti, ir dėl to tik dar daugiau galvoju apie maistą, todėl lieku vovere rate 
QUOTE(mind-off @ 2011 06 21, 21:26)
Gal būt čia yra merginų, kurios norėtų vasarą pavaikščiot į savipagalbos grupes VSC? Berods ten vyksta kas antrą savaitgalį, nemokama. Aš vis pagalvoju, kad norėčiau ten nueit, pabendraut gyvai su kitom sergančiom/sveikstančiom, bet vienai labai labai nedrąsu... Tai jei kas nori parašykit į AŽ.
mind-off, ar buvai grupėje savaitgaly? Kokie įspūdžiai? Aš kažkada labai seniai lankiau, maždaug prieš 5 metus, tai nelabai patiko, nes grupę vedė psichologijos studentė, pasirodė ji labai neužtikrinta savimi...
QUOTE(Ellenyte @ 2011 06 28, 13:06)
mind-off, ar buvai grupėje savaitgaly? Kokie įspūdžiai? Aš kažkada labai seniai lankiau, maždaug prieš 5 metus, tai nelabai patiko, nes grupę vedė psichologijos studentė, pasirodė ji labai neužtikrinta savimi...
Nebuvau... Nesulaukiau bendraminčių, vienai visai nejauku man ten eit, ir šiaip negalėjau.
Man irgi nelabai patikimai atrodo tos vedančiosios -- tipo savanorės, studentės, juk čia reikia žinot, kaip prie žmogaus prieit ir t.t. Bet aišku, jeigu nori profesionalo -- prašom, tik pinigėlius susimokėt reikia.
Ir apskritai pastaruoju metu labai dideli svyravimai pas mane -- savaitę tvarkingai maitinuosi, atrodo išsigalvojau tas problemas ir jos iš tikrųjų pas mane nė neegzistuoja... Bet tada pastebiu krentantį svorį, pradedu porcijas mažint ir atkrentu. Tada vėl juodos dienos ir atrodo, kad niekaip be pagalbos neišsiversiu... Na kol kas dar vis stengsiuos pati įpročius keisti...
