Sveikos, manau jungiuosi prie jūsų ir aš. Tik iš pradžių norėjau paklausti kiek jums visoms metų? Ir gal yra kurios nors iš Vilniaus? Manau ne mažiau naudinga būtų pakalbėti gyvai. Nors gal gyvai šnekant apie visa tai pasakoti yra sunkiau, bet gal lengviau būtų palaikyti viena kitą?
Aš ilgą laiką galvojau, ar turiu tų sutrikimų ar ne? Ir iki šiol nenusprendžiu: nevemiu ir niekada nevėmiau, rudenį gal mėnesį ar mažiau būdavo persivalgymai, bet grynai iš nervų, nes turėjau didelių problemų šeimoje. O šiaip visa problema yra ta,kad nuo praėjusios vasaros numečiau labai daug svorio. Na, galima sakyti, kad per kokius pusantrų metų numečiau 17kg, nes didžiausias mano svoris yra buvęs 64 o mažiausias 46kg. Dabar sveriu apie 49kg, jaučiuosi labai puikiai, žinau, kad dėl sveikatos ir visų ramybės reikėtų priaugti kažkiek, bet sau atrodau labai graži ir džiaugiuosi savo išvaizda. Mano ūgis 169. Tik nuo vasaros nebeturėjau mėnesinių. Buvo vieną mėnesį grįžusios, žiemą, kai svėriau 51, bet vėliau nesąmoningai tuos du kilus numečiau. Tai čia pagrindinė problema, kodėl esu verčiama jaustis nevisiškai svaika(ty dėl mėnesinių nebuvimo) Ką jūs manote? Ar aš tikrai sergu? Vasarą skaičiuodavau kalorijas, dabar valgau ką noriu ir kada noriu(tik skrandis susitraukė, nelabai daug telpa) bet leidžiu sau ir kondensuotą pieną , ir medų, ir šokoladus ar nutelas. AIšku, ne viską vienu metu, bet nemintu vien žaliais lapais:D Ai, pamiršau paminėti, kad esu vienuoliktokė
Šiaip ar taip, kas yra iš Vilniaus ir panašaus amžiaus, manau būtų neprošal susitikti ir pakalbėti gyvai. Jei kas nors susidomėjote pasiūlymu, štai el. paštas cukruje@gmail.com nes labai bijau, kad galiu neberasti šios temos
sveikos, mane apsėdoi manija dėl svorio, nors niekada netrūko vaikinų dėmesio, ar kažko, bet artimieji dažnai mėgsta pabrėžti mano svorį... sėdau ant skysčių dietos, po 2 savaičių pavalgiusi vėmiau, kaip išprotėjusi, bet ir vėl jos laikausi.. negaliu negalvoti apie tobulą kūną, kišu į save viską kas nesveika (t.y.tabletes svorio metimui).... o pavalgius šiandien net išsivėmiau, kartais atrodo įšeisiu iš proto, bėgioju vakarais, rytais, bet tik badaudama pamečiau 6kg... 
nemanau, kad man anoreksija, ne nebent ji būna ir storiems žmonėms 
bet kaip suvaldyti save, tiesiog atsibodo klausyti iš pačių artimiausių žmonių, mesk mesk, va nelabai jau tu čia kaip atrodai.....,.
nemanau, kad man anoreksija, ne nebent ji būna ir storiems žmonėms bet kaip suvaldyti save, tiesiog atsibodo klausyti iš pačių artimiausių žmonių, mesk mesk, va nelabai jau tu čia kaip atrodai.....,.
cukruje labai saunu kad sau leidi viska ir saves del to negrauzi,bet kaip matosi kad tau butina priaugt kazkiek svorio kad vel atsirastu menesines,nes menesiniu dingimas praktiskai ir rodo kad kazkas yra negerai tavo organizmui ir netgi labai negerai,seip patarciau tikrai kuo greiciau priaukt kelis kg kad atsirastu menesines ir pradetu normaliai funkcionuot tavo organizmas.
skorpee pirmiausia tai nusisvilpk i visu sakymus "mesk svori",ir pirmiausiai pamilk save tokia kokia esi ir kai taip bus tada jau gali galvot kad gal reiketu kazka pakoreguot DEL SAVES o ne del kitu!!!
na man tai ta anoreksija ir bulimija beveik panasios,tik manau kad anoreksikes sugeba numest iki gan labai mazo svorio o bulimikiu daug maz normalus svoris.
is tavo aprasymo speju kad tau bulimija arba anoreksija-bulimija perinanciais periodais,bet as negaliu to nustatyt cia daktaras gali ta padaryt.bet kas vyksta su tavimi tai jau tikrai yra liga,o kiek laiko tai tesesi?
skorpee pirmiausia tai nusisvilpk i visu sakymus "mesk svori",ir pirmiausiai pamilk save tokia kokia esi ir kai taip bus tada jau gali galvot kad gal reiketu kazka pakoreguot DEL SAVES o ne del kitu!!!
na man tai ta anoreksija ir bulimija beveik panasios,tik manau kad anoreksikes sugeba numest iki gan labai mazo svorio o bulimikiu daug maz normalus svoris.
is tavo aprasymo speju kad tau bulimija arba anoreksija-bulimija perinanciais periodais,bet as negaliu to nustatyt cia daktaras gali ta padaryt.bet kas vyksta su tavimi tai jau tikrai yra liga,o kiek laiko tai tesesi?
QUOTE(skorpee @ 2011 04 24, 14:09)
sveikos, mane apsėdoi manija dėl svorio, nors niekada netrūko vaikinų dėmesio, ar kažko, bet artimieji dažnai mėgsta pabrėžti mano svorį... sėdau ant skysčių dietos, po 2 savaičių pavalgiusi vėmiau, kaip išprotėjusi, bet ir vėl jos laikausi.. negaliu negalvoti apie tobulą kūną, kišu į save viską kas nesveika (t.y.tabletes svorio metimui).... o pavalgius šiandien net išsivėmiau, kartais atrodo įšeisiu iš proto, bėgioju vakarais, rytais, bet tik badaudama pamečiau 6kg... nemanau, kad man anoreksija, ne nebent ji būna ir storiems žmonėms bet kaip suvaldyti save, tiesiog atsibodo klausyti iš pačių artimiausių žmonių, mesk mesk, va nelabai jau tu čia kaip atrodai.....,.
nemanau, kad man anoreksija, ne nebent ji būna ir storiems žmonėms bet kaip suvaldyti save, tiesiog atsibodo klausyti iš pačių artimiausių žmonių, mesk mesk, va nelabai jau tu čia kaip atrodai.....,. O tau nekyla noras vietoj tokio kankinimosi pasiųsti tuos "artimus žmones" labai riebiai ir labai toli? Ko jiems reikia iš tavęs: kad būtum apvalesnė, bet sveika ar jiems priimtinų formų ligonė? Galiausiai, gal ir reikia kažkiek numest, bet turbūt ne tokiomis priemonėmis, kaip pasirinkai tu
Papildyta:
QUOTE(cukruje @ 2011 04 22, 21:08)
Sveikos, manau jungiuosi prie jūsų ir aš. Tik iš pradžių norėjau paklausti kiek jums visoms metų? Ir gal yra kurios nors iš Vilniaus? Manau ne mažiau naudinga būtų pakalbėti gyvai. Nors gal gyvai šnekant apie visa tai pasakoti yra sunkiau, bet gal lengviau būtų palaikyti viena kitą?
Aš ilgą laiką galvojau, ar turiu tų sutrikimų ar ne? Ir iki šiol nenusprendžiu: nevemiu ir niekada nevėmiau, rudenį gal mėnesį ar mažiau būdavo persivalgymai, bet grynai iš nervų, nes turėjau didelių problemų šeimoje. O šiaip visa problema yra ta,kad nuo praėjusios vasaros numečiau labai daug svorio. Na, galima sakyti, kad per kokius pusantrų metų numečiau 17kg, nes didžiausias mano svoris yra buvęs 64 o mažiausias 46kg. Dabar sveriu apie 49kg, jaučiuosi labai puikiai, žinau, kad dėl sveikatos ir visų ramybės reikėtų priaugti kažkiek, bet sau atrodau labai graži ir džiaugiuosi savo išvaizda. Mano ūgis 169. Tik nuo vasaros nebeturėjau mėnesinių. Buvo vieną mėnesį grįžusios, žiemą, kai svėriau 51, bet vėliau nesąmoningai tuos du kilus numečiau. Tai čia pagrindinė problema, kodėl esu verčiama jaustis nevisiškai svaika(ty dėl mėnesinių nebuvimo) Ką jūs manote? Ar aš tikrai sergu? Vasarą skaičiuodavau kalorijas, dabar valgau ką noriu ir kada noriu(tik skrandis susitraukė, nelabai daug telpa) bet leidžiu sau ir kondensuotą pieną , ir medų, ir šokoladus ar nutelas. AIšku, ne viską vienu metu, bet nemintu vien žaliais lapais:D Ai, pamiršau paminėti, kad esu vienuoliktokė
Šiaip ar taip, kas yra iš Vilniaus ir panašaus amžiaus, manau būtų neprošal susitikti ir pakalbėti gyvai. Jei kas nors susidomėjote pasiūlymu, štai el. paštas cukruje@gmail.com nes labai bijau, kad galiu neberasti šios temos
Aš ilgą laiką galvojau, ar turiu tų sutrikimų ar ne? Ir iki šiol nenusprendžiu: nevemiu ir niekada nevėmiau, rudenį gal mėnesį ar mažiau būdavo persivalgymai, bet grynai iš nervų, nes turėjau didelių problemų šeimoje. O šiaip visa problema yra ta,kad nuo praėjusios vasaros numečiau labai daug svorio. Na, galima sakyti, kad per kokius pusantrų metų numečiau 17kg, nes didžiausias mano svoris yra buvęs 64 o mažiausias 46kg. Dabar sveriu apie 49kg, jaučiuosi labai puikiai, žinau, kad dėl sveikatos ir visų ramybės reikėtų priaugti kažkiek, bet sau atrodau labai graži ir džiaugiuosi savo išvaizda. Mano ūgis 169. Tik nuo vasaros nebeturėjau mėnesinių. Buvo vieną mėnesį grįžusios, žiemą, kai svėriau 51, bet vėliau nesąmoningai tuos du kilus numečiau. Tai čia pagrindinė problema, kodėl esu verčiama jaustis nevisiškai svaika(ty dėl mėnesinių nebuvimo) Ką jūs manote? Ar aš tikrai sergu? Vasarą skaičiuodavau kalorijas, dabar valgau ką noriu ir kada noriu(tik skrandis susitraukė, nelabai daug telpa) bet leidžiu sau ir kondensuotą pieną , ir medų, ir šokoladus ar nutelas. AIšku, ne viską vienu metu, bet nemintu vien žaliais lapais:D Ai, pamiršau paminėti, kad esu vienuoliktokė
Šiaip ar taip, kas yra iš Vilniaus ir panašaus amžiaus, manau būtų neprošal susitikti ir pakalbėti gyvai. Jei kas nors susidomėjote pasiūlymu, štai el. paštas cukruje@gmail.com nes labai bijau, kad galiu neberasti šios temos
Vaikuti, sveri tikrai per mažai. Ir mėnesinių dingimas yra labai rimtas signalas, kad su tavo sveikata dedasi negeri dalykai. Jok ateityje norėsi turėti vaikų, ar ne? Priauk bent kokius 3-4kg, būsi lygiai tokia pat liekna, tik daug sveikesnė
Labas. Man nera gerai. Dienomis badauju, ismetineju visa maista, o vakarais prisivalgau, tiesa siek tiek maziau nei seniau. Viskas buvo gerai, bet likus kelioms dienoms iki svenciu atkritau. Pastarasias dienas verkiu, nes negaliu ziuret i save. Parduotuves vitrinoje, namu veidrodyje, visur mieste, kur galiu matyt savo atvaizda, negaliu ziuret. Vakarais, kai prisivalgau, nekenciu saves, negaliu to sau atleist. As labai pavargau.
Cukruje, manau tau anoreksija. Reikia susiimti, tau turetu rupeti kad atsirastu menesines. Nezaisk taip su savim.
Skorpee, suprantu tave, ypac artimuju pasakyti zodziai labiausiai skaudina ir istringa giliai atmintyje. Bet badavimas ne iseitis, nieko to nepasieksi. Galbut nukris keli kg, bet kai pradesi normaliai maitintis, jie ataugs, o ir issibalansuosi savo medziagu apykaita. Sakau is savo patirties, prisibadavau pries 6 metus, o dar iki dabar negaliu normaliai maitintis, kiekvienas kasnis eina i kuna.
As nuolat kovoju su savim. Vakar puse valandos trypciojau galvodama ar eit i parduotuve prisipirkt maisto ar ne. Galinejosi dvi mintys. Viena minute galvojau kad visa diena nevalgiau, negaliu dabar visko sugadint, o kita minute galvojau, kad visa diena nevalgiau, todel dabar nusipelniau siek tiek maisto. Taip ir buvo, kad einu link parduotuves, apsisuku ir vel griztu, tada vel link parduotuves. Kai iejau i ja, jau viskas atsiriso, aptemo protas, griebiau viska is eiles ir daug... Eidama namo galvojau, kokia as beviltiska, kaip as atrodziau eidama i parduotuve. Kad as jau taip zemai, kaip tik galiu but. Prisivalgiau ir verkiau. Siandien ryte irgi verkiau. Negaliu i save ziuret.
Ir kaskart zadu sau nebevalgyt vakarais. Ir dabar pazadejau. Atsibodo ir tie pazadai. Bet dabar atrodo, kad as galiu.
Cukruje, manau tau anoreksija. Reikia susiimti, tau turetu rupeti kad atsirastu menesines. Nezaisk taip su savim.
Skorpee, suprantu tave, ypac artimuju pasakyti zodziai labiausiai skaudina ir istringa giliai atmintyje. Bet badavimas ne iseitis, nieko to nepasieksi. Galbut nukris keli kg, bet kai pradesi normaliai maitintis, jie ataugs, o ir issibalansuosi savo medziagu apykaita. Sakau is savo patirties, prisibadavau pries 6 metus, o dar iki dabar negaliu normaliai maitintis, kiekvienas kasnis eina i kuna.
As nuolat kovoju su savim. Vakar puse valandos trypciojau galvodama ar eit i parduotuve prisipirkt maisto ar ne. Galinejosi dvi mintys. Viena minute galvojau kad visa diena nevalgiau, negaliu dabar visko sugadint, o kita minute galvojau, kad visa diena nevalgiau, todel dabar nusipelniau siek tiek maisto. Taip ir buvo, kad einu link parduotuves, apsisuku ir vel griztu, tada vel link parduotuves. Kai iejau i ja, jau viskas atsiriso, aptemo protas, griebiau viska is eiles ir daug... Eidama namo galvojau, kokia as beviltiska, kaip as atrodziau eidama i parduotuve. Kad as jau taip zemai, kaip tik galiu but. Prisivalgiau ir verkiau. Siandien ryte irgi verkiau. Negaliu i save ziuret.
Ir kaskart zadu sau nebevalgyt vakarais. Ir dabar pazadejau. Atsibodo ir tie pazadai. Bet dabar atrodo, kad as galiu.
Muumiijaa oj kaip tave suprantu. man labai panasiai -jau dvi savaites sitaip kankinuosi, kad visa diena valgau labai mazai, o vakarui atejus nebeistveriu-ir puolu esti viska is eiles..
labiausiai ko nekenciu tai to zudancio jausmo-kai atejus vakarui uzeina toks beprotiskas noras esti, ir vienu metu vyksta didziulis konfliktas-is vienos puses bandau save tvardyt kad neiciau prisiest, juk visa diena taip tinkamai valgiau! is kitos puses smaugia mintys jog ir taip mazai valgiau ir dabar nusipelniau maisto..
ir tas parduotuvinis kankinimasis ziauriai iprastas man. negaliu ramiai apsipirkti. jei ir pradedu i krepsi kraut darzoves, akys vistiek krypsta i sausainius, tortus ir panasias nesamones, nueinu pakiloju, ir gerai jei susitvardau i nepaimu, bet jei jau paimu vienu sausainiu, tai tada prasideda nevaldomas visko is eiles krovimas i krepsi- ir saldainiu ir torta ir tt..visko daug daug be ribu, o namie apsiedimas.. poto zinoma asaros. neviltis. pazadai, kad rytoj bus kitaip
labiausiai ko nekenciu tai to zudancio jausmo-kai atejus vakarui uzeina toks beprotiskas noras esti, ir vienu metu vyksta didziulis konfliktas-is vienos puses bandau save tvardyt kad neiciau prisiest, juk visa diena taip tinkamai valgiau! is kitos puses smaugia mintys jog ir taip mazai valgiau ir dabar nusipelniau maisto..
ir tas parduotuvinis kankinimasis ziauriai iprastas man. negaliu ramiai apsipirkti. jei ir pradedu i krepsi kraut darzoves, akys vistiek krypsta i sausainius, tortus ir panasias nesamones, nueinu pakiloju, ir gerai jei susitvardau i nepaimu, bet jei jau paimu vienu sausainiu, tai tada prasideda nevaldomas visko is eiles krovimas i krepsi- ir saldainiu ir torta ir tt..visko daug daug be ribu, o namie apsiedimas.. poto zinoma asaros. neviltis. pazadai, kad rytoj bus kitaip
MissR, laikykis
Vakarai musu didziausi priesai. As taip noreciau gyvent normaliai, nemastyt apie maista. As tiek daug laiko praleidziu beprasmiams apmastymams, o viskas taip nereiksminga (kitiems), o as viska taip sureiksminu. Ir tas kovojimas su savimi..as suprantu, kad elgiuosi kaip visiskai degradavusi, ir vistiek negaliu liautis. Apsipirkinejimas man kelia baime, as parduotuveje negaliu saves kontroliuot, tai emociskai labai vargina. O labiausiai vargina saves nekentimas. Zinojimas, kad as galiu geriau, bet nedarau, kad taip butu. Galvojimas, kad as per mazai stengiuosi, jog viskas issisprestu.
O dabar isvis graziausia. Katik patyriau toki pazeminima. Atejo namiskiai i kambari ir sako: matem pro langa kaip ejai su drauge savo. Drauge tokia lieknute, o tavo uzpakalis toks storas.
Ir kaip as galiu save mylet? Nervu visai nebera, pradejau rekt kad nieko nebevalgysiu, tai paantrino, kad reiketu man pabadaut. Sedziu dabar kambaryje ir verkiu. Niekam tokia storule nereikalinga, dabar niekur is namu neisiu, nes VISI mato KOKIA AS STORA. Nekenciu saves. Ir gyvenimas yra juoda skyle. Nebevalgysiu. Kitaip nebegaliu.
Vakarai musu didziausi priesai. As taip noreciau gyvent normaliai, nemastyt apie maista. As tiek daug laiko praleidziu beprasmiams apmastymams, o viskas taip nereiksminga (kitiems), o as viska taip sureiksminu. Ir tas kovojimas su savimi..as suprantu, kad elgiuosi kaip visiskai degradavusi, ir vistiek negaliu liautis. Apsipirkinejimas man kelia baime, as parduotuveje negaliu saves kontroliuot, tai emociskai labai vargina. O labiausiai vargina saves nekentimas. Zinojimas, kad as galiu geriau, bet nedarau, kad taip butu. Galvojimas, kad as per mazai stengiuosi, jog viskas issisprestu.
O dabar isvis graziausia. Katik patyriau toki pazeminima. Atejo namiskiai i kambari ir sako: matem pro langa kaip ejai su drauge savo. Drauge tokia lieknute, o tavo uzpakalis toks storas.
Ir kaip as galiu save mylet? Nervu visai nebera, pradejau rekt kad nieko nebevalgysiu, tai paantrino, kad reiketu man pabadaut. Sedziu dabar kambaryje ir verkiu. Niekam tokia storule nereikalinga, dabar niekur is namu neisiu, nes VISI mato KOKIA AS STORA. Nekenciu saves. Ir gyvenimas yra juoda skyle. Nebevalgysiu. Kitaip nebegaliu.
QUOTE
O dabar isvis graziausia. Katik patyriau toki pazeminima. Atejo namiskiai i kambari ir sako: matem pro langa kaip ejai su drauge savo. Drauge tokia lieknute, o tavo uzpakalis toks storas.
Ir kaip as galiu save mylet? Nervu visai nebera, pradejau rekt kad nieko nebevalgysiu, tai paantrino, kad reiketu man pabadaut. Sedziu dabar kambaryje ir verkiu. Niekam tokia storule nereikalinga, dabar niekur is namu neisiu, nes VISI mato KOKIA AS STORA. Nekenciu saves. Ir gyvenimas yra juoda skyle. Nebevalgysiu. Kitaip nebegaliu.
Ir kaip as galiu save mylet? Nervu visai nebera, pradejau rekt kad nieko nebevalgysiu, tai paantrino, kad reiketu man pabadaut. Sedziu dabar kambaryje ir verkiu. Niekam tokia storule nereikalinga, dabar niekur is namu neisiu, nes VISI mato KOKIA AS STORA. Nekenciu saves. Ir gyvenimas yra juoda skyle. Nebevalgysiu. Kitaip nebegaliu.
o tu siaube.
kas cia per namiskiai tokie? nesuprantama man. ar jie neturetu padet, paguost? gaunasi atvirkciai-tik dar labiau zmogu i bedugne stumia
nebadauk, gi zinai, bus dar blogiau nei dabar.
QUOTE(MissR @ 2011 04 26, 15:56)
o tu siaube.
kas cia per namiskiai tokie? nesuprantama man. ar jie neturetu padet, paguost? gaunasi atvirkciai-tik dar labiau zmogu i bedugne stumia
nebadauk, gi zinai, bus dar blogiau nei dabar.
kas cia per namiskiai tokie? nesuprantama man. ar jie neturetu padet, paguost? gaunasi atvirkciai-tik dar labiau zmogu i bedugne stumia
nebadauk, gi zinai, bus dar blogiau nei dabar.
Smaguma su tokiais gyvent. Cia patys artimiausi man zmones. Jau palaikymo as niekada is niekur negausiu, nes manes niekas nesupranta. As visada blogiausia, storiausia, baisiausia, tik tai as nuolat ir girdziu. As visada esu lyginama su kitais, ir visada tie kiti yra geresni/grazesni uz mane. Ir begant laikui as supratau (o gal tiesiog isikale per tiek metu i galva), kad tikrai visi kiti yra geresni ir grazesni. As nesistengiu niekada nieko daryt geriau uz kitus, nes bunu nuteista, kad man visvien neiseis, o jei tikrai neiseina, buna zodziai "as juk sakiau". Tas pats ir su mityba. Jau ne karta girdejau, kad as niekada nebusiu grazios figuros, kad visada busiu apaugus lasiniais, nes as juk neturiu valios. Ir siandien tai dar karta irode namiskiai. As tikrai neturiu valios, todel susiimsiu. Man taip sunku dabar, as jauciuosi tikrai labai labai labai blogai. As esu stora, ir dar edu, tai kur gi cia busiu panasi i savo drauges "lentas", juk mano uzpakalis kaip "triju duru spinta". Ziauri tiesa i akis, bet gal kaip tik to ir reikejo? As irodysiu visiems ir sau, kad as galiu.
Atsiprasau, kad issiliejau. Lengviau nepasidare..
QUOTE(Muumiijaa @ 2011 04 26, 16:06)
As nesistengiu niekada nieko daryt geriau uz kitus, nes bunu nuteista, kad man visvien neiseis, o jei tikrai neiseina, buna zodziai "as juk sakiau".
Atsiprasau, kad issiliejau. Lengviau nepasidare..
Atsiprasau, kad issiliejau. Lengviau nepasidare..
Va čia ir didžiausia tavo blogybė- tu net nesistengi.
O kas būna, kai tau pavyksta? Pyktis ir užsispyrimas yra labai geras vedlys į priekį, kaip tik jis man padėjo pradėt mesti svorį. Jei sėdėsi vietoj ir gailėsi savęs- nieko nebus. Prisimenu, kažkada rašei, kad tingi sportuoti. Na ir kas, kad tingi- imk ir veik, gana sėdėti, kimšti maistą ir gailėti savęs. Suprantu, kad valgymo sutrikimas yra bėda, apsunkinanti padėtį, bet nėra neįveikiamų dalykų. Tau tikrai reikia ne užuojautos, o spyrio į užpakalį, kuris padėtų pradėti kažką daryti.
reverse su tavim nesutinku taip kitom gal padeda pyktis,bet pavyzdziui man nepadeda,pradzioj kol yra piktis taip atrodo as galiu viska,kalnus nuverst bet jam blestant ateina beveltiskumas ir tikejimas kokia as nevykele ir t.t ir pradedi save ramint maistu,man geriausiai veikia kai mane visi palaiko kad ir kokia as bebuciau,pavyzdziui vyras mane palaiko taip-- kai as verkiu del savo storu celiulitiniu slaunu ir uzpakalio jis man sako tu kiba nemacius tikru storu zmoniu arba sako tau reikia pabendraut su invalidais kurie neturi koju sako tuoj pamiltai savo kojas.
anksciau buvo ir kitu uzmetimu kai verkdavau tai sakydavo tai daryk ka nors neverkslenus,susiimk ir t.t. bet kai pasikalbejom kad mane tokios kalbos tik ir smukdo i nuolatini edima tai kai verkiu renkasi auksciau isvardintus patarimus .nes mano vyras labai nemegsta kai as verkslenu.
tad muumiijaa as tave kuo puikiausiai suprantu ir uzjauciu kad tenka gyvent su tokiais artimaisiais,nezinau kiek tau metu bet ateiti kai issikraustysi manau situacija pageres.as pavyzdziui tokia kokia esu negaleciau gyvent lietuvoj nes ten save spaudziu i nerealius remus i kuriuos turbut niekad neilisiu nes mano ne toks sudejimas,kai vaziuoju atostogu visada jauciu nerealu spaudima sulieknet iki anoreksijos lygio nes tik tokios pritampa lietuvoje,todel as is jos ir isvaziavau,bet kaip sakoma nuo savo problemu nepabegsi reik jas sprest bet uk jauciuos kur kas saugesne.
siuo metu man sekasi ivairiai mintys sukasi apie badavima bet stengiuosi jas vyt valgau truputi per daug,kartais persivalgau bet ne iki vemimo lygio.seip siuo metu koncentruojuos i tai kad save pradet mylet tokia kokia esu,pirktis nauju rubu ir nelaukt kol sulieknesiu kad ilisciau i senus.nes mano visada budavo toks iprotis suliekneju ir apsipirkineju,o tada pyst ir sustoreju ir vaikstau visa apskurus iki kol sulieknesiu ir vel tas pats ratas,daba taip nedarysiu.
muumiijaa patarciau nebadaut nes oi kaip gali prisiaugint dvigubai as dar niekada to nebuvau patyrus bet va daba sveriu 6 kg daugiau negu pries visus badavimus,nors mintys ir sukas ilyst i ta pati rata bet si karta stengsiuos numest viska is leto.aisku sunku kad daba sveriu net 6kg daugiau tai mano svajone dar toliau negu buvo priest tai bet kaip nors isleto
mergaites mylekime save cia ir dabar ir tada viskas eisis tarsi savaime
taip kitom gal padeda pyktis,bet pavyzdziui man nepadeda,pradzioj kol yra piktis taip atrodo as galiu viska,kalnus nuverst bet jam blestant ateina beveltiskumas ir tikejimas kokia as nevykele ir t.t ir pradedi save ramint maistu,man geriausiai veikia kai mane visi palaiko kad ir kokia as bebuciau,pavyzdziui vyras mane palaiko taip-- kai as verkiu del savo storu celiulitiniu slaunu ir uzpakalio jis man sako tu kiba nemacius tikru storu zmoniu arba sako tau reikia pabendraut su invalidais kurie neturi koju sako tuoj pamiltai savo kojas.anksciau buvo ir kitu uzmetimu kai verkdavau tai sakydavo tai daryk ka nors neverkslenus,susiimk ir t.t. bet kai pasikalbejom kad mane tokios kalbos tik ir smukdo i nuolatini edima tai kai verkiu renkasi auksciau isvardintus patarimus
.nes mano vyras labai nemegsta kai as verkslenu.tad muumiijaa as tave kuo puikiausiai suprantu ir uzjauciu kad tenka gyvent su tokiais artimaisiais,nezinau kiek tau metu bet ateiti kai issikraustysi manau situacija pageres.as pavyzdziui tokia kokia esu negaleciau gyvent lietuvoj nes ten save spaudziu i nerealius remus i kuriuos turbut niekad neilisiu nes mano ne toks sudejimas,kai vaziuoju atostogu visada jauciu nerealu spaudima sulieknet iki anoreksijos lygio nes tik tokios pritampa lietuvoje,todel as is jos ir isvaziavau,bet kaip sakoma nuo savo problemu nepabegsi reik jas sprest bet uk jauciuos kur kas saugesne.
siuo metu man sekasi ivairiai mintys sukasi apie badavima bet stengiuosi jas vyt valgau truputi per daug,kartais persivalgau bet ne iki vemimo lygio.seip siuo metu koncentruojuos i tai kad save pradet mylet tokia kokia esu,pirktis nauju rubu ir nelaukt kol sulieknesiu kad ilisciau i senus.nes mano visada budavo toks iprotis suliekneju ir apsipirkineju,o tada pyst ir sustoreju ir vaikstau visa apskurus iki kol sulieknesiu ir vel tas pats ratas,daba taip nedarysiu.
muumiijaa patarciau nebadaut nes oi kaip gali prisiaugint dvigubai as dar niekada to nebuvau patyrus bet va daba sveriu 6 kg daugiau negu pries visus badavimus,nors mintys ir sukas ilyst i ta pati rata bet si karta stengsiuos numest viska is leto.aisku sunku kad daba sveriu net 6kg daugiau tai mano svajone dar toliau negu buvo priest tai bet kaip nors isleto
mergaites mylekime save cia ir dabar ir tada viskas eisis tarsi savaime
QUOTE(reverse @ 2011 04 26, 16:44)
Va čia ir didžiausia tavo blogybė- tu net nesistengi.
O kas būna, kai tau pavyksta? Pyktis ir užsispyrimas yra labai geras vedlys į priekį, kaip tik jis man padėjo pradėt mesti svorį. Jei sėdėsi vietoj ir gailėsi savęs- nieko nebus. Prisimenu, kažkada rašei, kad tingi sportuoti. Na ir kas, kad tingi- imk ir veik, gana sėdėti, kimšti maistą ir gailėti savęs.
O kas būna, kai tau pavyksta? Pyktis ir užsispyrimas yra labai geras vedlys į priekį, kaip tik jis man padėjo pradėt mesti svorį. Jei sėdėsi vietoj ir gailėsi savęs- nieko nebus. Prisimenu, kažkada rašei, kad tingi sportuoti. Na ir kas, kad tingi- imk ir veik, gana sėdėti, kimšti maistą ir gailėti savęs.
Kai pavyksta, tai yra tiesiog atsitiktinumas, kaip zabalai visai grudas. Juk man negali pasisekt, cia tokia namiskiu nuomone. As nesakau, kad jie blogi, jie tikrai geri, taciau vietomis elgiasi netinkamai. Gal as per daug susireiksminu, ar imu i sirdi, bet visada taip yra. Kad ir ka padaryciau, atsiras kazkas, kas uz mane padare geriau, ir butinai man tai bus priminta.
Del sporto tu teisi, pradesiu sportuot, nes kitaip jau nezinau ka daryt.
QUOTE(zuika26 @ 2011 04 26, 17:57)
tad muumiijaa as tave kuo puikiausiai suprantu ir uzjauciu kad tenka gyvent su tokiais artimaisiais,nezinau kiek tau metu bet ateiti kai issikraustysi manau situacija pageres.
muumiijaa patarciau nebadaut nes oi kaip gali prisiaugint dvigubai as dar niekada to nebuvau patyrus bet va daba sveriu 6 kg daugiau negu pries visus badavimus,nors mintys ir sukas ilyst i ta pati rata bet si karta stengsiuos numest viska is leto.aisku sunku kad daba sveriu net 6kg daugiau tai mano svajone dar toliau negu buvo priest tai bet kaip nors isleto
mergaites mylekime save cia ir dabar ir tada viskas eisis tarsi savaime
muumiijaa patarciau nebadaut nes oi kaip gali prisiaugint dvigubai as dar niekada to nebuvau patyrus bet va daba sveriu 6 kg daugiau negu pries visus badavimus,nors mintys ir sukas ilyst i ta pati rata bet si karta stengsiuos numest viska is leto.aisku sunku kad daba sveriu net 6kg daugiau tai mano svajone dar toliau negu buvo priest tai bet kaip nors isleto
mergaites mylekime save cia ir dabar ir tada viskas eisis tarsi savaime
As gyvenu ne namuose, bet savaitgaliais ir per sventes griztu. Esu priklausoma finansiskai. Taciau ieskau darbo, keisiu busta, tikiuosi viskas pageres. Zodziai labiausiai skaudina. As suprantu, kad vekslenu.
Kai buvau sulieknejus tai irgi buvo nurasyta kaip "egzaminai, nervai, tai ir sulieknejai". Kai jau pamate, kad cia ne nervai, buvo susirupine.Todel zino, kad man su maistu yra problemu, tokius komentarus, kad as su stora, galetu ir nutylet.
Siandien jau geriau. Vakar nevalgiau, negaliu. Man namuose geda valgyt, nes juk gavau pasiulyma pabadaut. Tai ir badauju
Zodziu smaguma. Jau ateina visokios blogos mintys, super gyvenimas.Zuika26, dziaugiuosi del taves, kad taisosi tavo situacija
