Fotografijos pradžiamokslis

biškuti papildžiau savo foto... šiandien vaikščiojau miške








dar šiek tiek mano flickr,jei kam įdomu

merginos, paskubėkit atsiųsti savo adresus, kas man dar nerašėt.

Sveikos, kokią nuostabią dieną šiandien apturėjau,tiesiog grįžau kaip iš kitos dimensijos
vienintele, ta pirma kur be užuolaidų man labai patinka


Juratike, man kai koliaže tai antra gražiau žiūrisi. Fainai
rarity, ooo, liuksiškas pavasaris
Rita Gude, rūkui tai aš neabejinga, tai aina sau, kaip man patinka tavo rūkas

Dainos irgi nežinau, bet mano neišprususiai akiai-tai labai fainas kadras. Tikrai, kaip reik tokias nuotraukas padaryt?

Tai jamu paskutinę aš

reportažų nekomentuoju, pirma reik man labiau apie juos išmanyt manau.

Su tom knygų iliustracijom tai aš visai norėčiau irgi. Tik aišku fainiau, jei daugiau knygų būčiau perskaičius

Rimtai? Smagu tada.
Čia mano fotoaparatas taip moka. Funkcija Multi-exposure vadinasi. Trys kadrai sudėti į vieną.

Mano irgi moka Dar prieš savaitę to nemokėjau
Rimtai rimtai, tai dainai - idealiai.


dosa, ačiū, sveikinu su diena

O man tai nusimato nekokios dienos, t.y. darbine prasme, uch kiek daug visko. O dar kai kas nutiko žodžiu, nesipasakosiu, bet esmė ta, kad pas mane gyvens iki vasaros viena labai graži panelė Va jums visiems špygą Išnaudosiu kaip mokėsiu

aaa, matai kaip čia-reik mandrą fotiką turėt pasirodo


ir kaip reik ištreniruot fotiką, kad ir manasis išmoktų?
Tai lauksim gražių potretų

jau prigriebiau numeriuką

Na štai, pagaminau fotoreportažą "Mano rytas". Tiesą sakant, mano rytai būna dviejų rūšių: kai aš keliuosi ir kai aš nesikeliu. Kadangi kai nesikeliu ryto kaip ir nebūna, pasirinkau tuos rytus, kuomet keliuosi. Kadangi tokie rytai paprastai prasideda vidury nakties, o vidury nakties saulės nebūna ir šviesą atstoja lempos - nusprendžiau tikro ryto nelaukt (gi atostogos) ir visą procesą nufotografuot anksčiau.

Reportažą sukėliau ČIA. Laukiu komentarų apie reportažą kaip visumą: ar istorija aiški? Kokių dalių trūksta? Ar aiški pradžia/pabaiga? Ar ne per daug detalių ir ne per mažai visumos? O gal per daug visumos ir per mažai detalių? Ko per daug, ko per mažai? Ar nuotraukos panašios (dera stiliumi/apšvietimu/spalvomis/atspalviais)? Per daug vienodų kampų? Per mažai vienodų kampų? Iš viso, ar panašu visas šitas reikalas į reportažą?

Dėl to baisulingo grūdo visuose nuotraukose... Nugi visų pirma, tai mano fotikas pasak kent rockwell yra "Nikon's Worst DSLR — Ever" ir tokiais rytais kaip mano pasuoja visiškai ir sutemptos papildomos lempos situacijos nelabai gelbėja. O visų antra, tai rytais iki išeinant pro duris lygiai taip ir matau viską: pro miglą.

Šis reportažas "vaidintas", bet normalų rytą tam nebūtų laiko (užtrukau apie porą valandų), be to reportažą su savim kaip pagrindiniu veikėju daryt tai paaiškėjo, kad baisiai daug vargo: maža kad reik sugalvot, kaip čia ką kadruot, prie viso to dar reikia ir tame kadre teisingai atsidurti (pagal planą), nu ir kadro gi ne vieno reikia (sukaliau 260 iš viso) - tai dar ir lakstyt. Su malonumu apie save reportažų daugiau nebedaryčiau (nes sudėtinga), bet nu kažkaip mokytis tai reikia... Nes su kitais dar ir bendrauti befotografuojant reikia, tada man reportažai nebesigauna

Iš viso, man fotoreportažai yra tamsus miškas, bet jis labai jau vilioja. Palieku jums save rytinę pasijuokimui, už šią pramogą prašom pakomentuot visą šį reikalą

Be to, kviečiu visus prisujungti prie šio eksperimento (reportažo apie savo rytą darymo)

Gero ryto visiems!

šiaip sunku man komentuoti tavo rytą. Galbūt kitokių foto norisi, o kelių nereiktų, ens na panašios, bent jau iš menamos situacijos.
Kadangi rytas suvaidintas, tai pirma foto, kur žadintuvas mobiliam. Man tarkim ten rankos trūksta, ieškančios telefono. Tada būtų aiškesnė situacija. Toliau antra ir trečia foto. Antra tikriausiai norėjai pižamą iš arčiau parodyti. Bet foto tokia pati viena nieko nepasakoja. Pižama matosi ir trečioje foto, ten matosi kad ir žiovauji, kad šuniukas atlėkė pasisveikinti. Pamirštant, kad suvaidinta, galima sakyti veiksmas yra. Taigi, antrą išimčiau, jos nereikia. Ketvirta, penkta šešta. Gal nuo dviejų paskutinių pradėsiu. Vienoje valaisi dantis, kitoje vėl dantų šepetukas. Vienos foto nereikia, vietoj jos tarkim galėjai pasisėlpti kur duše, siluetą nufotografuoti. Su drabužiais rankose, vonios link šiaip įsipaišo. Septinta aštunta. Abiejose nori parodyti savo pusryčius. Tuo atveju pakanka vienos, tiek pirmoje, tiek antroje uogienė matosi, bet antroje dar ir kava yra, tad palikčiau ją. Keturios paskutinės kaip suprantu pasiruošimas vedžioti šunį. Na man jų perdaug. Šuo su pavadėliu ok, bet kaip tu rišiesi batus ir raktai na man jie perdaug nepasakoja, nes ir taip savaime aišku, kad basa neisi, o raktus irgi paimsi. Nelabai svarbūs akcentai. Vat tarkim paspirtukas ok, nes aišku, kad neisi pėsčiom o lėksi su vejaliu .
Kadangi tai auto, suvaidinti, tai sunku ką apie kadravimą pasakyti. Kitą žmogų kitaip fotografuotum.
O šiaip, gerai, kad bandai, meti sau iššūkius, pildai. Taip ir mokinamės.

Paprastai ryte arba labai skubu arba einu anksčiausiai dirbti. Bet per velykų atostogas turėsiu kelias laisvas. Pabandysiu įamžinti savo turto rytą. Pažiūrėsiu ar kas nors gausis.
Nors tiesa, vienas bičiulis, fotografas, nuostabus žmogus, kartą davė patarimą, o gal pasiūlymą. Jei turit fotoaparatui distancinį, aš neturiu, tad nelabai galiu pasinaudoti.
Padėkit fotoaparatą kambaryje, kuriam galbūt dažniausiai būnat, daugiausiai laiko perdien praleidžiat. Palikit įjungtą. Ir tarkim darot kažką, praeinant, klik, paspaudžiat ir padarot foto, po kiek laiko vėl spustelit. ir vėl, ir vėl. Vat padarykit tokį savo rytą, ar dieną, nesvarbu kas bebūtų. Turėtų liuks atrodyti.

Labas rytas, aciu uz koliaziuka, nezinau ar patiko jumi ar ne...net smagu, kad vis tik suzavejo antras kampas, nestandartinis toks...
Man tik vienas dalykas nepatinka, ruosiausi, masciau visa savaite...atrodo nu ir kam, bet fotkinau viska taip ant smugio, aisku, uztrukau pusvalandi, bet tas visas pasiruosimas...kai laiko tiek mazai, siuo atveju tik savaitgalis, o dar ir noris dienos sviesios...va ir nepatinka tas skubotumas

Rita Gude, vau...va cia tai nustelbei mane...super-atvirukas, labai labai patinka...rukas, pro ruka... Tavo siulytas zaidimas apie knygas man visai patinktu, noreciau sudalyvaut, bet neturiu visiskai laiko knygu skaitymui.
Ir dar, kur pas tave randasi ta f-ja del 3 foto 1?
Green Tee, padaryk mane i draugus, labai suintrigavo tavo rytas...noriu paveizet (as flickre tuo paciu vardu)Aciuka

Kadangi kelios jau pasisakė už KNYGOS ar jos VIRŠELIO ILIUSTRACIJĄ, tai ir pradėkim mąstyti.
Paraleliai dar galima ruošti Alabamos siūlytas emocijas, green Tea siūlytą ryto reportažą. A, ir dar minimalizmą mažai kas rodėt, ritmą taip pat

Stengiuos pribėgom paskaitinėti, kad šviesmečiais nuo jūsų neatsilikčiau sudominot savo diskusija apie alabamos reportažą, tai nulėkiau apžiūrėti.

Na visų pirma to paties reportažo rūšių gi yra, aš gal labiau mačiusi žurnalistinį reportažą iš įvykių, įstaigų, susitikimų, švenčių, sukakčių, renginių ar dar kokios nors skirtų dėti į laikraštį. Pati esu kelis sykius ekstra atvejais pavadavus savo fotografą (žinia, ten, kur dirbau, tai toks mini laikraštis ne koks Lietrytis užtai tokiai kaip man ir davė fotiką, kai nebuvo kas daryt ). Bet daugiausia patirties davė nuotraukų atsirinkimas - kurias dėti į laikraštį. Va čia manau pats menas - fotografui užfiksuoti svarbiausias detales, žurnalistui - kad su kuo mažesniu nuotraukų kiekiu papasakotų kuo daugiau (laikraštis juk neguminis).

Taigi, grįžtant prie fotografavimo, manau, kad fotografas ir turėtų "mąstyti į priekį" - ką fotografuos (galbūt susigrupuoti kažkaip viską, jei žino įvykių eigą. PVZ gimtadienio reportažas - 1. renkasi svečiai, 2. Dovanojamaos dovanos, 3. pučiamos žvakutės, 4. žaidžiami žaidimai). Ir bandyti fotografuoti tų dalių esmę. Reportaže, mano požiūriu, neturi būti besikartojančių nuotraukų, kurios nieko naujo nebepasako žiūrovui. Va čia manau alabamos reportažo minusas - ta pati mergytė, kuriai šukuojami plaukai, įdėta į reportažinę medžiagą trissyk. Paskui dar ten yra besikartojančių foto. Dar įvairovės norisi, tai yra reikia pastebėti, kada verta fiksuoti vieną žmogų - tarkim besijuokiantį vaiką iš arti, fiksuoti jo veiksmą, emociją, kaip pasakojimo detalę ir kada atsitraukti toliau - fiksuoti bendrą vaizdą: kažkas šukuojamas, kiti vaikai rengiami, treti sėdi ir kažko laukia, taip leidžiant susidaryti bendrą veiksmo vaizdą. Grįžtant prie alabamos foto, man ten per daug tų vaizdų "iš arti" vaikų - sėdinčių, laukiančių, besijuokiančių ir kt...Nebebaišku, esmė - vaikai kaip tokie ar veiksmas, kuriame tie vaikai dalyvauja.

Galų gale jau atrinkinėjant nuotraukas reportažui reikia turėti galvoje svarbą įvykių ir įvykių seką. Jei nuotrauka apie veiksmą pasakoja ne ką, tai jos ir nereik. Negali tiesiog sumesti daug daug foto...tas negailestingas atsirinkimas yra tiesiog būtinas.

Čia aš šiaip pasidalinau savo idėjomis, mintimis apie reportažą, remdamasi savo menka žurnalistine patirtimi (bet juk reportažų būna visokių). Nieko asmeniško dėl alabamos, gavosi, kad ja rėmiausi, nes diskusija buvo apie jos reportažą...
Papildyta:
green_tea, prijunk mane į draugus (gottte), nematau tavo reportažo, būtų įdomu pažiūrėti