o as katik atsisakiau dvigubo atlyginimo...

na iki rytojaus dar galiu persigalvoti

dabar va gyvenam "kaime",ner jokiu prekybcentriu,o shopinimuisi vaziuot 150km nesinori,kuras brangus plius keliu mokesciai ir panasiai,darbas namie,kolkas,jura salia,zmoniu per gaisra savoj gyvenvietej gal 50 surinktume

cia bandau dabar save raminti,kad viskas ciki gera sprendima priimiau

o gal nea? bet tada is kaimo tektu kraustytis i milijonini miesta su visais kamsciais,smogu,nusikalstamumu ir taip toliau ir panasiai,vieninteli pliusa kraustymosi matau vaiko mokyklos pasirinkime,bet jos mums reikes tik po 3-4 metu,na dar vyra kokiam pusmeciui galeciau isleisti atostogu
, zinau kad daugiau netemps tvarkydamas namus ir darydamas valgyti 
o as senatve isivaizduoju vienoj saloj,tureciau sau koki viesbutuka,sveciai nuotaika praskaidintu,sedeciau ant suoliuko ir megsciau kojines arba barstyciau sezamo seklas ant bandeliu,cia priklausomai nuo sveikatos

vyras galetu auksines zuveles zvejot

med punktas ten yra,o ir pastoviu gyventoju koks 1000,nusikalstamumo nera,zodziu pasaka
siaip sita ideja pakankamai reali,isleidziam vaika/us i pasauli,parduodam trioba,nusiperkam viesbutuka ir kokia valtele su varikliu,nes iki artimiausio kranto irkluojant dvasias atiduotume
,tik dar pasitaupyt reiktu,kad senatvei kokios paskolos nereiktu imti