QUOTE(pagyvenus @ 2011 05 19, 11:18)
Tą metodiką įvairiai apibūdina - "motinos kalbos", "talentų lavinimo". Jos esmė maždaug tokia:
Visi vaikai gimsta turėdami potenciją pasiekti puikių rezultatų bet kurioje srityje. Ta potencija susideda iš kieviename vaike glūdinčio talento ir prigimtinio gebėjimo mokintis. Tik aplinka nulemia, kiek vaikui pavyksta realizuoti savo talentą ir gebėjimą mokintis konkrečioje srityje. Maksimalius rezultatus galima pasiekti kuriant aplink vaiką harmoningą aplinką, skatinančią vystyti konkretų talentą ir leidžiant vaikui be prievartos ir spaudimo toje aplinkoje jo asmeniniu prigimtiniu greičiu ugdyti savo talentą per stebėjimą, mėgdžiojimą ir kartojimą.
Čia kuriam mieste? Skamba kaip Montessori...
Beje, o aš nemanau, kad privaloma suvokti visus jūsų minėtus mokslus - manau, kad tai net neįmanoma, ne tai kad privaloma

Na, gerai, gal labai talentingam vaikui, kuris visą laisvalaikį skiria irgi mokymuisi ir švietimuisi, tai gal ir įmanoma... Bet realiai pvz. aš studijavau lituanistiką ir galiu pasakyt (galiu, nes draugė studijavo su manimi ir dabar moko penktokus-dvyliktokus), kad mokykloje lietuvių kalba dėstoma aukštesniu lygiu, nei VU universiteto bakalaure. Normaliai? Ir tiesą sakant, kai turėjau progos susipažinti su naujais mokymo planais (dabar gal jie jau pasenę ir reikalavimai dar pakilo, bet palyginti su tais laikais, kai aš mokiausi) - pažiūrėjau, kad septintokus matematikoj mokina to, ko mus mokino dvyliktoj klasėj etc...
Realiai tai nenormalu.
Kaip sako mano tėtis, technikos mokslų dėstytojas, jam užtektų, kad studentai ateitų išmokę skaityti, rašyti, aritmetikos ir susirasti info bei mąstyti - viso kito jis išmokytų, ko reik specialybei...
Ir iš tiesų, pažiūrėjus kad ir tūkstantmečio vaikus per LRT, akivaizdu, kad vaikus mėginama per dvylika metų išmokinti visų dalykų atitinkamos specialybės bakalauro, o gal net ir magistro lygiu. Absurdas. Ir dar plius - mintinai. Kas yra gražiausia išvis.
Pvz. Anglijoj mano draugė mokėsi nuo devintos klasės, paskui sau baigė Oksfordą, dabar dirba Anglijos vyriausybėje, ir ten mokino visų pirma mažiau dalykų, visų antra - mokino mąstyti, susirasti info ir ją panaudoti, pvz. nebuvo daugumos dalykų kontrolinių, būdavo esė - kur pamokos metu susikrauni ant stalo tuntą knygų ir iš jų padarai apžvalgą.
Bet tik bėda ta, kad tokiu atveju ir mokytojas turi būti labai apsiskaitęs ir apsišvietęs, kad galėtų tą esė iš tuzino knygų įvertinti... Aišku, mokytojui lengviau pateikti testą su atsakymų variantais ir taip įvertinti mokinį. Bet tai neugdo mąstymo, tik buką kalimą...
Iš kitos pusės, kad pateiktum tokias užduotis, kurių metu mokinys galės naudotis visa galima literatūra, tai reikia mokytojui kaip reikalas padirbėti.
Ai, dar prisimenu, pusbrolis, geologiją baigęs, pasakojo, kaip juos versdavo atmintinai išmokti kokio mineralo cheminę formulę, užimančią pusę puslapio, kai ją galėjai rast bet kurioj to dalyko enciklopedijoj...
Toks jausmas, kad pas mus mokoma taip, lyg pasaulyje nebūtų spausdintos, vaizdo ir panašios medžiagos. Ar daroma prielaida, kad baigus mokyklą įvyks katastrofa ir visa ta spausdinta, vaizdo ir panaši medžiaga sudegs ir pranyks, todėl reikia apsidrausti ir viską susikalt galvon...
Ok, yra žmogučių, kurie ir susikala, bet... Koks tai tuščias vienok laiko švaistymas, šakės. Netaupumas laiko atžvilgiu. Nes gyvenime realiai panaudosi duok dieve 5 procentus tų sukaltų žinių...
Va, kiek jūs procentų žinių mokyklinių naudojat? Aš tai vienintelį dalyką - chemijos formulę kažkam apskaičiuoti, nežinau kam, bet aš ją naudoju apskaičiuoti savo atlyginimui, stilium, jei už vieną spaudos lanką gaunu tarkim 600, tai už 15 gausiu x

Viskas. Amen. Aritmetiką ir skaitymą rašymą kaip sakiau, mokėjau ir prieš tai... Tai kiek čia gaunasi, 0,0005 proc?
Jei taip pasvajojus, tai man ko gero patiktų a la amerikos patirtis, kad pagrindinė mokykla iki 16 metų (jei ką painioju, taisykit, čia iš vertimų tokį įspūdį susidariau, kad taip yra, bet labai nesigilinau), paskui iki 18 porą metų labiau specialybinis koledžas, paskui žmonės maklinėja bent metus kitus po pasaulį ir svarsto, kuda podatsia, ir paskui jau "podajutsia"...
Manau, iki 18 metų žmones marinuot, kemšant tas specialybines žinias iš kokių 14 dalykų - neverta...
Bet tai abejoju, kad iki dukrai pradedant lankyt mokyklą ir ją baigiant kas nors šia tema pasikeis, ko gero teks susitaikyt su tuo kas yra.
Apie taupymus.
Aš nežinau, gal aš moku taupyti, bet šį mėnesį man neišeis, pažiūrėjau, kad reik ko gero nupirkt vaikui lovą (o ant jos taupyti neketinu, gi joje žmogutis pusę paros laiko praleidžia), pagalves (anksčiau nenaudojo, dabar vis taikosi ant ko galvą padėt, tai reik turėt savo), dėžes vaiko rūbam laikyt (vešiu sodybon, namie netelpa, tai kad pelės nesugraužtų reik sandariai užsidarančių), toks jausmas, kad dar lyg kažką planavau, ai, va, rūbus baigia išaugt, ir basučių reik dar vienų be turimų - nu žo. Vaikučiai... išlaidutės...
O iš kitos pusės, lova ilgam, pagalvės bent porą metelių tikiuos atlaikys, dėžės visam gyvenimui... Gal ne taip baisu, kaip atrodo