kaip susitaupyti, jei gyvenimas neverčia

Na, mane mama taip spaude 11 ir 12 klasej del mokslu, kad ciut galo negavau. Net dabar kartais sapnuoju, kad valstybiniai egzaminai Privalejau istoti i ala prestizini univera ir prestizine profesija. Istojau, bet nuoskauda dar dabar jauciu del itampos ir spaudimo. Su mama dabar abi pasisnekam, kad nebuvo geras sitas spaudimas. Svarbiausia sveikata (dvasine irgi). Tevai turi suvokt, kad geri vaikai padarys viska, ka jiems liepia tevai ir tai ginklas.
Veliau, pasigimdzius, su leliukais PATI, t.y. savo noru, savo supratimu, savo uzsispyrimu, aiskiai suvokdama kam as tai darau, iriausi per univera. Aisku, dabar turiu kuo didziuotis. Su viena lelyte gavau viena diploma, su kita lelyte -kita. Dirbu pagal profesija ir turiu planu.

Taigi, turime visos savo patirtį Tik noriu pasakyti, kad labai gerai, kai vaikai nuo mažumės jaučia savo kryptį, o ne blaškosi atėjus abitūrai, kokius egzaminus laikyti ir šaudyti pro šalį. Bet yra visos sąlygos situacijai ištaisyti, jei po kiek laiko susivoki, kad nori keisti kryptį, o tam reikalingos būtent tos "pražiopsotos" žinios ar reikalingas abitūros pažymys. Kai praėjus 12 metų po mokyklos baigimo(tada dar buvo penkiabalė sistema) susivokiau, kad savo hobį noriu paversti antra profesija, ieškojau būdų kaip ištaisyti abitūros pažymį, kuris buvo reikalingas stojamiesiems. Ir nė nemaniau, kad viskas taip paprasta. Tiesiog paskambinau į ŠM, kur man paaiškino, kad užsiregistruočiau sąrašuose, prisijungčiau prie norimos mokyklos abiturijentų ir tiesiog perlaikyčiau to dalyko egzaminą Norint, viskas įmanoma, ir nereikia galvoti, kad prasti kai kurių dalykų balai mokykloje sugadina visą gyvenimą
Nuo taupymo, tai tikrai labai nuklydom Nors čia dalinamės patirtimi, kaip sutaupyti savo ir vaikų nervus
Pagyvenus, iš smalsumo norėjau paklausti, kokia ideologija dukros mokykloje vadovaujamasi Religinio lavinimo, savarankiškumo metodikomis ar kuo kitku:hm Mano vaikas lankė religinį darželį, buvome labai patenkinti, bet kai atėjome į pirmą klasę ir pamatėme, kad nemokam NIEKO, išskyrus melstis, tai gavom šoką Bet buvo ir kita pusė
Papildyta:

Viskas gerai Tiesiog diskutuojam ir dalinamės mintimis. Jei diskusija verda, vadinasi yra poreikis apie tai pasiplepėti. O barniai Kiekvienas šoka kaip moka

Tą metodiką įvairiai apibūdina - "motinos kalbos", "talentų lavinimo". Jos esmė maždaug tokia:
Visi vaikai gimsta turėdami potenciją pasiekti puikių rezultatų bet kurioje srityje. Ta potencija susideda iš kieviename vaike glūdinčio talento ir prigimtinio gebėjimo mokintis. Tik aplinka nulemia, kiek vaikui pavyksta realizuoti savo talentą ir gebėjimą mokintis konkrečioje srityje. Maksimalius rezultatus galima pasiekti kuriant aplink vaiką harmoningą aplinką, skatinančią vystyti konkretų talentą ir leidžiant vaikui be prievartos ir spaudimo toje aplinkoje jo asmeniniu prigimtiniu greičiu ugdyti savo talentą per stebėjimą, mėgdžiojimą ir kartojimą.

Skamba labai gražiai

o as nemoku taupyti visai

Čia kuriam mieste? Skamba kaip Montessori...
Beje, o aš nemanau, kad privaloma suvokti visus jūsų minėtus mokslus - manau, kad tai net neįmanoma, ne tai kad privaloma Na, gerai, gal labai talentingam vaikui, kuris visą laisvalaikį skiria irgi mokymuisi ir švietimuisi, tai gal ir įmanoma... Bet realiai pvz. aš studijavau lituanistiką ir galiu pasakyt (galiu, nes draugė studijavo su manimi ir dabar moko penktokus-dvyliktokus), kad mokykloje lietuvių kalba dėstoma aukštesniu lygiu, nei VU universiteto bakalaure. Normaliai? Ir tiesą sakant, kai turėjau progos susipažinti su naujais mokymo planais (dabar gal jie jau pasenę ir reikalavimai dar pakilo, bet palyginti su tais laikais, kai aš mokiausi) - pažiūrėjau, kad septintokus matematikoj mokina to, ko mus mokino dvyliktoj klasėj etc...
Realiai tai nenormalu.
Kaip sako mano tėtis, technikos mokslų dėstytojas, jam užtektų, kad studentai ateitų išmokę skaityti, rašyti, aritmetikos ir susirasti info bei mąstyti - viso kito jis išmokytų, ko reik specialybei...
Ir iš tiesų, pažiūrėjus kad ir tūkstantmečio vaikus per LRT, akivaizdu, kad vaikus mėginama per dvylika metų išmokinti visų dalykų atitinkamos specialybės bakalauro, o gal net ir magistro lygiu. Absurdas. Ir dar plius - mintinai. Kas yra gražiausia išvis.
Pvz. Anglijoj mano draugė mokėsi nuo devintos klasės, paskui sau baigė Oksfordą, dabar dirba Anglijos vyriausybėje, ir ten mokino visų pirma mažiau dalykų, visų antra - mokino mąstyti, susirasti info ir ją panaudoti, pvz. nebuvo daugumos dalykų kontrolinių, būdavo esė - kur pamokos metu susikrauni ant stalo tuntą knygų ir iš jų padarai apžvalgą.
Bet tik bėda ta, kad tokiu atveju ir mokytojas turi būti labai apsiskaitęs ir apsišvietęs, kad galėtų tą esė iš tuzino knygų įvertinti... Aišku, mokytojui lengviau pateikti testą su atsakymų variantais ir taip įvertinti mokinį. Bet tai neugdo mąstymo, tik buką kalimą...
Iš kitos pusės, kad pateiktum tokias užduotis, kurių metu mokinys galės naudotis visa galima literatūra, tai reikia mokytojui kaip reikalas padirbėti.
Ai, dar prisimenu, pusbrolis, geologiją baigęs, pasakojo, kaip juos versdavo atmintinai išmokti kokio mineralo cheminę formulę, užimančią pusę puslapio, kai ją galėjai rast bet kurioj to dalyko enciklopedijoj...
Toks jausmas, kad pas mus mokoma taip, lyg pasaulyje nebūtų spausdintos, vaizdo ir panašios medžiagos. Ar daroma prielaida, kad baigus mokyklą įvyks katastrofa ir visa ta spausdinta, vaizdo ir panaši medžiaga sudegs ir pranyks, todėl reikia apsidrausti ir viską susikalt galvon...
Ok, yra žmogučių, kurie ir susikala, bet... Koks tai tuščias vienok laiko švaistymas, šakės. Netaupumas laiko atžvilgiu. Nes gyvenime realiai panaudosi duok dieve 5 procentus tų sukaltų žinių...
Va, kiek jūs procentų žinių mokyklinių naudojat? Aš tai vienintelį dalyką - chemijos formulę kažkam apskaičiuoti, nežinau kam, bet aš ją naudoju apskaičiuoti savo atlyginimui, stilium, jei už vieną spaudos lanką gaunu tarkim 600, tai už 15 gausiu x Viskas. Amen. Aritmetiką ir skaitymą rašymą kaip sakiau, mokėjau ir prieš tai... Tai kiek čia gaunasi, 0,0005 proc?

Jei taip pasvajojus, tai man ko gero patiktų a la amerikos patirtis, kad pagrindinė mokykla iki 16 metų (jei ką painioju, taisykit, čia iš vertimų tokį įspūdį susidariau, kad taip yra, bet labai nesigilinau), paskui iki 18 porą metų labiau specialybinis koledžas, paskui žmonės maklinėja bent metus kitus po pasaulį ir svarsto, kuda podatsia, ir paskui jau "podajutsia"...
Manau, iki 18 metų žmones marinuot, kemšant tas specialybines žinias iš kokių 14 dalykų - neverta...

Bet tai abejoju, kad iki dukrai pradedant lankyt mokyklą ir ją baigiant kas nors šia tema pasikeis, ko gero teks susitaikyt su tuo kas yra.

Apie taupymus.
Aš nežinau, gal aš moku taupyti, bet šį mėnesį man neišeis, pažiūrėjau, kad reik ko gero nupirkt vaikui lovą (o ant jos taupyti neketinu, gi joje žmogutis pusę paros laiko praleidžia), pagalves (anksčiau nenaudojo, dabar vis taikosi ant ko galvą padėt, tai reik turėt savo), dėžes vaiko rūbam laikyt (vešiu sodybon, namie netelpa, tai kad pelės nesugraužtų reik sandariai užsidarančių), toks jausmas, kad dar lyg kažką planavau, ai, va, rūbus baigia išaugt, ir basučių reik dar vienų be turimų - nu žo. Vaikučiai... išlaidutės...
O iš kitos pusės, lova ilgam, pagalvės bent porą metelių tikiuos atlaikys, dėžės visam gyvenimui... Gal ne taip baisu, kaip atrodo

O mes kazkaip si menesi neblogai, neskaitant uz kelione sumoektu pinigu. Bet jie ne is algu buvo (is sutaupytu kazkada anksciau), tai kazkaip nepasijuto. Beveik pagal plana viskas, liko realiai savaite iki atlyginimu. Nors vyras dar i "Jamam" ruosias rytoj.

Birzelis keistas bus, savaite atsostogu, savaite namie ir likusios dvi savaites beveik pilnai man Sveicarijoje. Nezinau kur vaikus desim, gal pas senelius vesim. Ir statybas vis planuojam pradeti, bet neturim statybininku. Gal turite ka rekomenduoti?

Pradėsiu nuo taupymo gal.

Muse, kokius jūs vertybinius popierius pirkot su žaliavom susietus. Ir ar patys nusprendėt, ar patarė kas nors. Aš prieš naujus galvojau apie SEB'o obligacijas, susietas su metalų indeksu. Kažkaip įdomai jas platino per SEB investicinį gyvybės draudimą. Bet labai jau greitai reikėjo sprendimą priimti, o pradžiai paskaičius supratau, kad toje srityje visiškai jokio įdirbio. Tai taip ir nepasiryžau

Mums de fakto teks "uždaryti" taupymo etapą ir pereiti prie išlaidavimo. "Buitinėje" piniginėje bankrotas. Visi "likučiai", kurie buvo sukaupti per ilgesnį laiką - iššluoti. Kažkiek sudėjom iš buitinės į statybas (stalius, durys, gyvatukas), vaikui visgi nupirkau monitorių, nes būtent tas modelis turi gera price performance ir dingsta per mėnesį nuo atvežimo (stovi ant stalo darbe dabar pajungtas prie laptopo, jaučiu verksiu, kai reikės atiduoti), vyras iš tos pačios buitinės susimokėjo už spekuliacijas akcijomis kažkur netoli 2500 Lt, vaikų būreliai dvigubai ėjo šį mėnesį, plius visokie išleistuvių renginai ir metų pabaigos ekskursijų vajus, pinigai vadovėliams už kitus metus.
Sėdim situacijoje, kokios senokai neturėjom - greitai nėra iš kur paimti (indėliai ilgesnio laikotarpio, galima aišku nutraukti prarandant palūkanas, ale va gaila ), tai prieš važiuodama į parduotuvė tikrinu, kiek kortelėje pinigų ir kasdieną vis pažiūriu, ar sodra už dvi savaites ligos dar nepervedė.
Bus pamoka už išlaidumą. Buvo suplanuota, kad birželį indėlis baigiasi, taip pat iki to laiko būtų aiškus vasaros atostogų biudžetas ir statybų biudžetą tada suplanuosiu. Tiek statybom visų dalykų, tiek ir monitoriaus iš esmės galima buvo dar nepirkti Na, statybom dar galiu "atleisti sau", nes tada dar nežinojau, kad vyrui mokesčiams tiek eis, kažkokia klaidelė buvo jo preliminariuose paskaičiavimuose Bet monitorių kai pirkau, jau aiškiai matėsi, kad rizikingai mažai lieka pinigų. Bet buvau suradusi, kokio noriu, žinojau, kad tos partijos per keletą savaičių išbaigiamos, tai ir nesusilaikiau Sunku sutaupyti, kai kažko norisi, o ir pinigų kaip ir turi. Tada daug argumetų randi, kodėl to labai reikia

Dėl mokyklos - ne montesori. Kaune čia, montesori irgi šalia, per 200 metrų į šoną. O 200 metrų į kitą šoną - tradicinio ugdymo. Žodžiu tam rajone tėvai bent jau pasirinkimu skųstis neturėtų

stripuli, yra didelis skirtumas tarp "iškalimo" ir "suvokimo". Tikrai labai daugeliu dalykų, kurių mokina mokykloje, mes tiesiogiai naudojamės buityje, dažnai to netgi nesuprasdami. Savo vaikams bandau tose vietose, kur pati suprantu, tai parodyti. Tam, kad sužadinčiau smalsumą suprasti, tai ką sužino, ieškoti sąsajų su gyvenimu, išmokti pritaikyti savo žinias. Būtent tai ir skatina vaiką patį ieškoti ir mąstymas. Mano mažoji jau žino, kad yra tokie fizikiniai dydžiai kaip tankis, tūris ir masė, ir kad jie tarpusavyje siejasi per formulę (net ir formulę užrašiau). Ir archimedo dėsnį žino. Ir visa tai išsiaiškinom virtuvėje, per "neteisingą" matuoklį, ant kurio ar ne penkios brūkšnelių skalės, cukrų reikia pilti pagal vieną, miltus pagal kitą, o užrašai tik angliškai. Galėtų gi padaryti "teisingą", su viena skale, kaip termometre Eksperimentui pilnai užteko poros matuoklių, virtuvinių svarstyklių, keleto indų su vandeniu. Sūnus fizikos vadovėlį atsinešė ir žaidė jie ten kokią valandą, vis paskaitydami ir skirtingas medžiagas bei daiktus išbandydami. Sūnui tai buvo jau žinomi dalykai, kaip įtvirtinimas. Mažoji, manau, pamirš viską. Bet suvokimas, kad tai, kas parašyta vadovėlyje, tikrai veikia gyvenime, išliks. Taip pat išliks ir supratimas, kad tankis, tūris, masė tai ne kažkokia fikcija, o reali daikto savybė, dėl kurios 500 g miltų matuoklyje yra daugiau nei 500 g vandens.
O dėl kalimo mintinai irgi sūnui paaiškinom su paveiksliukais ir eksperimentus padarėm, kaip veikia "trumpalaikė" ir "ilgalaikė" atmintys. Aš vaikui "kalimą" pristačiau kaip "trumpalaikės atminties treniruotė". Kartais, entiuziazmui paskatinti, surengiam "kalimo varžybas" aš prieš sūnų (vyras nedalyvauja, pas jį su trumpalaike atminti pravalas, visada pralošia ) iš sūnaus tuo metu "kalamo" dalyko. Esam aptarę "pasiteisinusius" kalimo metodus. Ne viską, kas "iškalama", reikia ir verta dėti į ilgalaikę atmintį. Iš esmės, ko reikės ilgalaikėje atmintyje - susidės natūraliai, būtent per tų dalykų suvokimą ir naudojimą. O kam reikia treniruočių įrodinėti nebuvo reikalo. Ir kad treniruotės nėra lengvos, norint pasiekti rezultatų, reikia "dirbti po prakaitu", supranta. Savo kailiu išbandęs ir žino, kad jei ne krosas, fiziniai pratimai, tų 2 minučių kovos karate varžybose neištemptų.

Pagyvenus, mes "parsidave" Nordea bankui. Paskola, Investiciniai Fondai, mano gyvybes draudimas ten. Tai bankininke atsiunte Obliogaciju "Zaliavos" pasiulyma, tai ir susigundem. Ten max prarasti galima 14%, o uzdirbti... Neaisku. Nes cia ne akcijos, tai rizika mazesne. Pavadinau tai priverstiniu taupymu, juolab, kad vienkartine investicija ir suma nelabai didele.

Mes irgi tas statybas planuojam, bet jau nervas ima, nes vyras vis neranda laiko pradeti net ieskoti. Tai jauciu supyksiu ir nebesakysiu nieko ta tema, ziuresim kas bus. Tik man jau taip nusibodo su vaiku miegoti, noriu jau savo asmeninio kampo. Kazkaip pavargau per 5 metus be minutes sau..

Ech, pavydžiu žmonės ryžtingumo. Aš tai ne 9, o 90 kartų "matuoju matuoju" ir taip ir "nenukerpu". Man buvo analogiška situacija - atsiuntė pasiūymą iš gyvybės draudimo, ten irgi obligacijos, buvo atrodo net ir "konservatyvus" variantas, kur mažas išlošimo procentas, bet užtai be jokio pralošimo. Bet nežinoma sritis, pabijojau.
Na, mes sudėjom į akcijas, rudenį "viščiukus skaičiuosim". Norėjom gauti apie 6 proc. per pusę metų, žiūrėsim, kas realiai gausis.

Musu vaiku investiciniai fonai, turim 3 fondus, du i akcijas, vienas i obligacijas. Tai sumoje mazdaug +14% per metus. Tik kad irgi sumos nedideles, svarstau, gal papildomai ten inesti reikes kada.

Atidžiau panagrinėk laikotarpį, kuriam vidurkį skaičiuoji. Normaliai reikėtų bent 10 metų, kad ciklai pasidengtų. O šiaip pažiūrėk bent jau 3 metų fondo grafiką ir įvertint, kuriam taške įsigijai ir kur yra dabar. Jei nurodai vidurkį paskutinių poros metų, rezultatas yra labai iškreiptas. 2008 buvo žiaurus kritimas visose rinkose ir 2009-2010 yra atsigavimas po šio kritimo. Kaip elgsis toliau aš irgi ne profesionalas prognozuoti. Bet kad tokiu greičiu nebekils, tai vienareikšmiškai. Nežinau, man atrodo, kad palankus metas papildomam įnešimui jau ko gero praleistas.