Įkraunama...
Įkraunama...

Knygų skaitytojų klubas, 75 tema

QUOTE(langana @ 2011 05 17, 20:49)
Jeigu skaitai rusiskai, teksta rasi cia http://www.litportal.../book39402.html
Jei ne, galesiu pagrindinius faktus i AZ papasakot, nors jau senokai skaiciau...


Ačiū jums už nuorodą 4u.gif Einu skaityti smile.gif
Atsakyti
zis, su gimtadieniu! 4u.gif

QUOTE(klopedija @ 2011 05 16, 12:14)
Mat kaip?  g.gif  Buvau pradėjus skaityti ją, bet keistas jausmas: skaitau sakinį, pastraipą po kelis kartus ir niekaip nesuvokiu prasmės.  doh.gif

Aha, ir man taip vis nutinka su sita knyga - po kelis kartus skaitau, kol suprantu, apie ka. Kelias vietas taip ir palikau nesupratusi. Bet man kazkaip netrukdo. Ir kad istorija atskleidziama po trupineli, po sapeli, irgi sikart nekliuva, nors siaip ne visada megstu tokius uzuominu ir nutylejimu pilnus siuzetus, kai tik gale viskas daugmaz susidelioja. Matyt, laiku man si knyga i rankas pateko. Jai reikia kantrybes, bet skaityti verta, mano nuomone. Nors dar nei neipusejau, letai skaitosi, bet ispudi palieka stipru. Patinka man ir Morrison stilius, "rupi proza, kartais virstanti sukrečiančia kasdienybės poezija" (pasiskolinau fraze is "Sulos" anotacijos, bet ji tinka ir "Beloved").
Atsakyti
QUOTE(Forget @ 2011 05 17, 22:55)
aš kai išvažiavau irgi jos labai užsimaniau  rolleyes.gif autobusais važiuoju apie valandą ir visko daug tampausi  doh.gif  tai, kai pamačiau kaip kiti šašt, ir išsitraukia lengvutę e knygą, užpavydėjau. Ir tikrai pirksiu. Vėliau. Ir pinigų susitaupys... savo bibliotekoje berods virs 3000 knygų, gali turėti (čia reklamą mačiau biggrin.gif )

Su gimtadieniu  4u.gif

As irgi, kai isvaziavau tokia problema atsirado, kad nera kur pirkt knygu (bent jau lietuviskai) smile.gif Todel ir gavau tokia dovana ax.gif
Aciu visoms dar karta uz sveikinimus 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Jurzole @ 2011 05 15, 23:50)
Prinoko ataskaita apie perskaitytas (ir neperskaitytas  cool.gif) knygas...  ax.gif

1. C.J.Sansom "Heartstone" (Sirdies akmuo). Labai skaniai suvalgiau si viduramžiu detektyva  thumbup.gif  Numenor, karaliene tai tikrai labai jau geriete, man irgi uzkliuvo, bet... atleidau  biggrin.gif Kas man dar juokinga sitose knygose, tai tas nuolatinis visu klausinejimas, vis tie patys klausimai, atsakymu jokiu, beveik iki pabaigos visai niekas neaisku, o paskui staiga viskas susidelioja, tereikia Shardlake tik gerai pagalvoti tongue.gif  Na bet cia jau matyt toks Sansom'o dedukcinis metodas, remiantis geriausiomis anglisko detektyvo tradicijomis  lotuliukas.gif

2. Donna Leon "About Face". Sita, deja, liko nuograuza, nei trecdalio neiveikiau  doh.gif  Nelimpa man tas komisaras Brunetti... kaip ir pasakojimas, kuriame beveik nera siuzeto (jau nekalbant apie padoria detektyvine linija), tik visokios kasdienes smulkmenos, turbut turincios suteikti knygai Venecijos kolorito, bet man keliancios tik nuoboduli  rolleyes.gif Be to, kaip ir kitoj skaitytoj Leon knygoj (nebepamenu, kaip ji vadinosi), erzino i teksta prikaisioti italiski zodeliai, ypac telefonino (mobilusis telefonas)  cool.gif Žodziu, ne mano rasytoja, daugiau tikrai jos nebeskaitysiu  schmoll.gif



1. drinks_cheers.gif

2. Tai gaila... As "About Face" nesu skaiciusi. Kai kurios Leon knygos tikrai, kaip tu aprasei, bet man labiausiai patinka jos ankstyvieju detektyvai. Juose susipazinau su Brunetti seimynele, patiko jie man, tai paskui ir prastesnes knygos susiskaito. Ar skaitei "Friends in high places" ? Jei sita nepatinka, tada tikrai turbut Leon ne tavo rasytoja.

Papildyta:


ZIS, SU GIMTADIENIU! 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(zis @ 2011 05 17, 22:55)
As irgi, kai isvaziavau tokia problema atsirado, kad nera kur pirkt knygu (bent jau lietuviskai) smile.gif Todel ir gavau tokia dovana ax.gif
Aciu visoms dar karta uz sveikinimus 4u.gif

o ar lietuviškų knygų yra e-knygai?
Nes būna skaitai storą knygą, kokį Dekameroną biggrin.gif tai aiškiai į kelionę nesimesi smile.gif))
Papildyta:
oi, pati jau radau biggrin.gif
Atsakyti
Sveikos perskaičiau jau nemažai knygų, bet vis atidėliojau su pasisakymais apie jas.
Taigi manau jau pats laikas bent apie kelias užsiminti
Mano perskaitytos knygos:
Taigi mano pirmoji pažintis su poeto, eseisto, dailėtyrininko
Alfonso Andriuškevičiaus „Rašymas dūmais“ esė rinktine.
Skaičiau su pasitenkinimu, kažkoks malonumas ją skaityti buvo, vietomis gražus tekstas, bet perskaičiau užverčiau paskutinį psl. ir viskas kaip dūmas išgaravo.

Kita : Tikrai man sudariusi puikios knygos įspūdį ir kurią jau nuoširdžiai rekomenduoju paskaityti visiems, ypač citatų mėgėjams, tai –
Chesterfield „Laiškai sūnui“
Laiškai subalansuoti jaunuoliams,bet tinkantys visiems, ne tik jauniems, bet ir suaugusiems ir net moterims.
Tai anglų politiko, diplomato, publicisto, grafo, turėjusio karaliaus rūmuose tarnybą, laiškai nesantuokiniam sūnui, išleisti tik po autoriaus mirties ir sulaukę didelio pasisekimo bei tapę bestseleriais.Skaičiau su dideliu malonumu, pasitenkinimu dėl jų stiliaus, šmaikštumo, smulkmeniškumo, atvirumo, taiklumo, įžvalgumo ir loginių išvadų, išminties.
Perskaičius, paskutinis laiškas ir skyrius „Apie autorių ir jo sūnų“, truputi nustebino, nuliūdino ir truputi pribloškė net ne viena aplinkybe bei faktu, kurių nenoriu atskleisti.Todėl, prašau, prieš pradedant skaityti šią knygą, jokiu būdu nepradėti skaityti nuo paskutinio laiško ir šio paskutinio skyriaus.
Laiškai sūnui rašyti daugiau nei prieš tris šimtmečius yra savotiškas, vietomis šypsena keliantis auklėjimo, etiketo, oratorystės meno „vadovas“.Kadangi Chesterfieldas retai matė sūnų,jis rašė jam laiškus, siekdamas sūnų visaip prūsinti, lavinti,finansiškai remti, įvesti į aukštuomenę, patarinėti, kritikuoti, dalintis savo turtinga patirtimi, pažintimis.
Jie manau vertingi, naudingi, aktualūs ir šiais laikais, netgi nebūnat kokiu nors aukštuomenės nariu, nepriklausant elitui ar karališkiems rūmams.
Juose yra įdomių dalykėlių iš autorius gyvenimo patirties. Chesterfieldas nemažai savo iškalbos menu, nenusimanat astronomijoje ir matematikoje, prisidėjo prie laiko skaičiavimo pataisymo ir reformavimo senojo Julijaus kalendoriaus, pakeičiant jį ir įvedant dabartinį Popiežiaus Grigaliaus XIII kalendorių.(senasis skyrėsi vienuolika dienų)
Jis cituoja, truputi rašo,mini Cezarį, Kotoną, Lordą Beikoną, Ciceroną, kardinolą Rišelje,kai kuriuos karalius, Volterą,Vergilijų. Rekomenduoja atkreipti dėmesį į daugelį jo manymų vertų dėmesio knygų , kaip pav Svifto (Guliverį),de La Rošfuko (Moraliniai apmąstymai) ,Horacijų ir kt.
Laiškuose jis sūnui rašo, pataria, mokina, net reikalauja.Jo patarimai apima tokias temas, kaip asmens higiena(dantų valymas), apranga, išvaizda, geros manieros, geras vardas, net eisena, rašysena, dikcija.
Labiausiai patiko laiškai, kuriuose kalba apie iškalbos meną, ydas, skaitymą ir knygas, draugystę ir draugų pasirinkimą, bendravimą su įvairaus sluoksnio žmonėmis, draugais ir net su nemėgstamais žmonėmis, t.p patiko kur rašo, apie laiko planavimą,išsiblaškymą ar kaip palaikyti pokalbį, ką su kuo ir kaip kalbėti, bendrauti, neprisidaryti priešų ir visiems patikti . smile.gif Tos temos argi ne aktualios ir dabar? ax.gif Žinoma žmogui, kuriam jau nebe „niolika“ nebus tai kažkas naujo, bet vistiek kažką sužinos, prisimins,privers šyptelti.Ai man tai tiesiog puiki knyga.
Dabar pabaigai ar norit citatų?Jų nebus, nes tektų perrašyti visą knygą.
Na vieną gerai žinomą įmesiu, Beikono, nes labai daug Chesterfieldas dėmesio savo laiškuose sūnui skyrė išvaizdai.“ Patraukli švaizda- tai amžinas rekomendacinis laiškas“
Aš užbaigsiu atsiliepimą savo kažkur girdėta citata apie tai, kas atsiliepime liko nutylėta.(Radasta jau turbūt nujaučia ką turiu minty, nes ją jau skaitė).“Gimusiam šliaužioti nelemta skraidyti“

Apie kitas vėliau.Jau prie pabaigos su "Dvasių kalnu".

Klopedija, atradau vieną knygelę, tau jau tikrai siūlysiu, bet apie ją ir kitas perskaitytas kita kart.Kantrybės mirksiukas.gif Dabar laikas spaudžia,mažoji jau įsisuko į mano drabužių spintą doh.gif Kaip "smakas" lenda visur.Vargo vakarienė.Kada tai baigsis. doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pajauta: 19 gegužės 2011 - 15:57
Sveikos 4u.gif
Ar dar neišgrūdot iš knygų skaitytojų klubo? Skaitytoja, tiesą sakant, esu nekokia, bet mylėtoja didelėtongue.gif
Patiko srauni upė klausimas, o dar labiau atsakymai. Iš tiesų tai kiekvienoje geresnėje knygoje, kurioje bent vienas veikėjas yra moteris, rasim ir tos šalies kultūrinių atspindžių. Man beveik įdomiau būtų pažaisti, kuo įvairių kultūrų moterys panašios. Nors, kita vertus, toje charakterių gausoje, kad ir nulemtų kultūrinės aplinkos, velnias koją nusilaužtų. Tik siūlau nedėti didelių vilčių į ,,Bėgančias su vilkais". Knyga sužavėjo, bet kuo toliau, tuo labiau tas žavesys blėso, o po gero 100 psl. supratau, kad tai labai moteriška knyga ta prasme, kad kaip veidrodį žiūrint gėrimasi savo žodžiais, intonacijom. Tai tik interpretacijos, kuriose daug žodžių ir mažai minties. Bet pabandyti verta - neįkąs.
Morisson ,,Mylima" man patiko labiau už ,,Sulą", bet čia turbūt suveikė dėsnis - pirma geresnė.
Atsakyti
QUOTE(Pajauta @ 2011 05 19, 15:44)
Kita : Tikrai man sudariusi puikios knygos įspūdį ir kurią jau nuoširdžiai rekomenduoju paskaityti visiems, ypač citatų mėgėjams, tai –
Chesterfield „Laiškai sūnui“
    Laiškai subalansuoti jaunuoliams,bet tinkantys visiems, ne tik jauniems, bet ir suaugusiems ir net moterims.
    Tai anglų politiko, diplomato, publicisto, grafo, turėjusio  karaliaus rūmuose tarnybą, laiškai nesantuokiniam sūnui, išleisti tik po autoriaus mirties ir sulaukę didelio pasisekimo bei tapę bestseleriais.Skaičiau su dideliu malonumu, pasitenkinimu dėl jų stiliaus, šmaikštumo, smulkmeniškumo, atvirumo, taiklumo, įžvalgumo ir loginių išvadų, išminties.

Nu viskas, įsirašau į sąrašą thumbup.gif

Atsakyti
Atejau padekoti Klopedijai uz A.Valentinovo "Ola" rekomendacija. Siek tiek abejojau pradedama klausytis, nes pirmos tavo rekomenduotos Valentinovo knygos apie archeologinius tyrinejimus taip ir neiveikiau. As kartais pamastau, kad gal jau visai skaityt nebemoku, tik klausytis... g.gif O sita labai maloniai klausosi, nesinori net ausiniu nusiimti ax.gif Ir Don Kichoto atgarsiai, ir kazkuo man T.Pratceto pirma knyga primena. Jega!
Atsakyti
Malonu. mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(srauni_upe @ 2011 05 18, 11:32)
o ar lietuviškų knygų yra e-knygai?
Nes būna skaitai storą knygą, kokį Dekameroną biggrin.gif tai aiškiai į kelionę nesimesi smile.gif))
Papildyta:
oi, pati jau radau biggrin.gif


www.skaitykle.lt smile.gif
Atsakyti
Tylu čia.

Nagi pasišnekėkim jūsų visų mėgstama tema - apie Jodi Picoult biggrin.gif. Paskaičiau aš "Mano sesers globėją". Ir labai daug ką noriu pasakyt. Tiesa, gana daug iš to bus dalinis turinio atskleidimas, todėl kas dar tik žadat ją skaityt - atsargiai.
Pačiupau knygą dėl ažiotažo (nors jau gerokai apslūgusio) ir dėl temos - man įdomu buvo ką galima parašyti tokia kontroversiška tema kaip organų donorystė (juolab nesavanoriška).
Literatūrine prasme knygelė, aišku, promach: debesis herojų, kurie visi istoriją pasakoja pirmu asmeniu, tačiau kalba, mintys - tokios pat 13 metų mergaitei ir 40 jos tėvui. Šalutinė advokato ir jo draugės linija visiškai nevykusi ir nieko istorijai neduoda.
Betgi skaitydama ašaras liejau gausiai ir labai noriai. Matyt viskas todėl, kad aš skaitydama knygas ne visada ieškau tik šedevro, kuriuo galima grožėtis, žavėtis. Man patinka save projektuoti į herojus, į jų situacijas. Ir jei rašytojas yra vykęs manipuliatorius, tai aš greit pagaunu save svarstant "o ką gi aš daryčiau jei man taip būtų?". Žodžiu, eisiu toli ir pareikšiu, kad tokios knygos eilinius, ne visai tobulus (o gal net labai netobulus) žmones moko empatijos - leidžia apžiūrėti situaciją iš visų pusių ir pajusti ją kiekvieno įtraukto veikėjo "kailiu".
Ir nesutikčiau (nors dar nieks nesiginčija biggrin.gif), kad talentingesni rašytojai tai daro nepalyginamai geriau nei tokie vidutiniokai kaip Picoult. Tarkim, Dostojevskio, Koetzees ar Saramago herojus priimti giliai empatiškai yra labai sunku, nes ... tiesiog per sunku, sakyčiau nepakeliama.
Mano pagrindinė pretenzija - kad pabaigoj Picoult nori patikti ir duoda tau saldainį - jausmą, kad viską galima išspręsti ir pamiršti. Netikiu. Tokios emocijos, tokie išgyvenimai ir sprendimai taip paprastai nepastumiami. Ir gyventi su jais oi kaip (turėtų būti) nelengva.
O dėl pagrindinės dilemos: "Kaip tėvai gali taip elgis su savo vaiku?", tai pacituosiu ne savo mintį, bet manau labai taiklią: "Tėvai visada kelia savo vaikams reikalavimus. Čia bent aišku ką turi padaryti kad jiems įtiktum (atiduoti inkstą ir visa kita, kas tinka sesei), gi didžiąja dauguma atvejų spėlioji visą gyvenimą ir vis nepataikai". smile.gif
Tai tiek, daugiau nieko Picoult skaityt nežadu, bet dėl to kad paskaičiau šią knygą, tikrai džiaugiuosi.
Atsakyti