Extravertas ir intravertas poroje

O buvo labai grazi diskusija, daug info, skaiciau su malonumu

Dėkui Man irgi patiko, kartais gerai klysti, nes tai galimybė praplėsti akiratį

Tai kad jūs neklydot, klydo LandL84, ir dar kaip.



Labai daug yra žmonių, kurie kompleksuoti, nepatenkinti savimi, kuriuos vaikystėj traumavo kažkas su daugybe reikalavimų ir draudimų, kurie nesijaučia gerai būdami savim, jūs esat viena iš jų. Būtumėt nepatenkinta savim, jei ir būtumėt ekstravertė tik gal būtų sunkiau tai atpažinti, mažiau taikytumėt savo kompleksus sau ir labiau ieškotumėt, prie ko prikibti aplinkoje.
Niekas nežino, kiek procentų yra intravertų. Pagal visokius internetinius testus jų daug daugiau nei ekstravertų, bet šie skaičiai neatspindi realybės, nes intravertai labiau linkę užsiimt visokiais "savęs pažinimo" dalykais ir labiau daro tuos testus. Būtent dėl šios priežasties galima sutikti daugiau intravertų, kurie atvirai išreiškia nemėgstantys savo savybių.

Na, aš klydau suvokdama jos pasisakymą, nes suvokiau, kad ji siūlo visus intravertus gydyti. Kai paaiškino plačiau, supratau mintį

O dėl kitko, tai skaitau ir deduos (kritiškai) į galvą. Man sunku vertinti ir atskirti, nes nesu čia specialistė. Todėl visada su malonumu pasiskaitau ir Jūsų pasisakymus

Ir iš kur čia tie asmeniškumai? Jūs nežinote nei kas aš esu, nei kaip jaučiuosi. Aš nepažįstu jūsų, tad kam tokie teiginiai reikalingi?

Pscihologijos mokslas, smegenų veikos paslapčių atskleidimas dar tik prasideda. Dar daug kas mums nežinoma, kaskart atrandama vis kažkas naujo, senus tyrimus pakeičia nauji, taip pat prie to prisideda ir naujosios technologijos, kurių pagalba, galima nustatyti intravertų ir ekstravertų smegenų veiklą, kuri yra skirtinga. Rašau tai ką žinau, ką mokiausi, ką skaičiau, pati save analizuoju ir lyginu su kitais žmonėmis. O ar yra žmonių, kurie visiškai savimi patenkinti? Nemanau. Visada yra kažkas kas trukdo, visada yra kažkas kuo žmogus nepatenkintas.
Procentus pateikia mokslininkai, psichologijos mokslo tyrinėtojai, kurie ir daro tuos tyrimus su žmonėmis, nemanau, kad tie skaičiai pateikiami knygose yra internetinių testų rezultatas Jei sakote, kad aš suklydau čia pasisakydama, tada suklydo tie, kurie dirba ir tyrinėja šioje srityje.

Elegantiškai Sninga, kartais netinkamai išreiškiu savo mintis, ypatingai atrašydama iškart, neapgalvojus, tad visai įmanoma, kad ne taip mane supratot Peace

Ar esate tikra, kad kalbate apie Lietuvos sociumą?



Na, esmė yra tame, kad intravertas yra labiau orientuotas į vidinius procesus nei į išorinius, vidiniai procesai jam yra kur kas įdomesni, vertingesni. Todėl natūralu, kad intravertas kur kas geriau save pažįsta nei ekstravertas Jam svarbiau įsisavinti tam tikrus socialinius įgūdžius, kurie praverčia bendraujant su didelėmis žmonių grupėmis, nes būtent dideli susibūrimai ir juose keliami bendravimo reikalavimai ekstravertą vargina, kaip ir vienu metu visų jam rodomas didelis dėmesys. Intravertui yra baisu visose tuose žmonėse pamesti save, išsibarstyti. Ir jie jam įdomūs tik tiek, kiek jis juose atranda savęs.



Ne visai taip. Etiniai intravertai dažnai būna kur kas komunikabilesni, ypač neformaliose grupėse nei loginiai ekstravertai.


Papildyta:


Neteko girdėti, kad Lietuvoje būtų išsamiai daryti tokie tyrimai. Tuo tarpu amerikiečiai šiais aspektais savo naciją patyrinėję yra. Tačiau, kas tinka procentaliai JAV, nebūtinai tinka Lietuvai

Papildyta:


Kaip jums atrodo, ar gali turėti bendrą ateitį tas, kuris mėgsta duoną ir tas kuris mėgsta varškę? Arba tas, kuris mėgsta planuoti ir tas, kuris mėgsta netikėtumus? Intraversija-ekstraversija yra pernelyg siaura skalė, kad iš esmės nulemtų santykius. Geriau atkreipkite dėmesį į pagrindines asmenines žmogaus savybes, jo vertybes, tikslus, kiek tai jums pačiai yra artima ir priimtina

Nekalbėjau apie Lietuvos sociumą. Lietuvių autorių, tyrimų neteko aptikti, jei turite informacijos, mielai pasiskaityčiau


Viskas pirmiausia prasideda vaikystėje. Galbūt intravertas mano save pažįstas, bet ne visada tai tiesa. Nagrinėdama šią temą sužinojau labai daug, kas paaiškina mano elgesį, savybes tam tikrose situacijose. O maniau save gerai pažįstanti. Gali pažinti savo savybes, vertybes, žinoti įvairius atsakymus.. bet dažnai nežinome kodėl mes kartais elgiamės vienaip, kartais kitaip.. nežinome, kaip veikia mūsų smegenys.. kartais tiesiog reikia ieškoti, mokytis daugiau apie save ir kitus žmones, kad suprastum kas iš tikrųjų esi.
Kiek žinau žmonės, laikas, bendravimas, pašnekesiai ekstravertams suteikia energijos, o intravertams atvirkščiai - ją atima. Bet kaip ir pati minėjote vien tai neapsprendžia koks yra žmogus. Kiekvienas yra skirtingas.. kiekvieno intravertiškumo/ekstravertiškumo laipsnis taip pat yra skirtingas, o taip pat ir kitos asmenybės savybės, nulemiančios žmogaus elgesį.


Neteko ir man

Netgi dar anksčiau. Tai, ką išgyvena vaisius gimdoje, kokius išgyvenimus jis patyria gimdymo metu nagrinėja prenatalinė psichologija.




Joks žmogus, nepriklausomai nuo to, ar jis ekstravertas, ar intravertas, nepažįsta savęs visu 100 %. Tačiau intravertas yra natūraliai labiau orientuotas į savo vidinio pasaulio ir jame vykstančių procesų pažinimą, taip kaip ekstravertas natūraliai labiau orientuotas į išorinio pasaulio ir jame vykstančių procesų pažinimą. Tam, kad suprastumėte, kas jūs tokia esate, vien mokytis nepakanka, jei kalbate apie giluminį pažinimą. Tam, kad atskirti savus pasirinkimus nuo jumyse įskiepytų nuostatų, kartais reikia iš naujo išgyventi ir iš naujo išjausti tam tikrus praeityje patirtus jausmus ir būsenas, iškelti juos į paviršių, įsisąmoninti, kad atsirinktumėte, kokie yra jūsų tikrieji jausmai, ką jie jums signalizuoja ir kokius pasirinkimus darytumėte jūs pati.

Dar neteko girdėti apie šią psichologijos šaką, pasidomėsiu, ačiū

Man šis patarimas atrodo naudingiausias iš visų čia parašytų. Apskritai šioje temoje aš nelabai matau kažką tiesiogiai susijusio su intraversija / ekstraversija, o labiau su vyruko nesupratingumu, užsispyrimu arba nemokėjimu tinkamai parodyti dėmesio (taip, kad šalia esančiai merginai būtų malonu).

Papildyta:


Tikrai įdomu, kokie būtų tokių tyrimų rezultatai Lietuvoje.
Papildyta:




Manau, kad čia abi mintys teisingos. Gyvename tokiais laikais, kur kaip niekada anksčiau reikalingas sugebėjimas bendradarbiauti, bendrauti, dirbti komandoje su kitais. Tipinės ekstraverto savybės tam atrodo tinkamesnės, kadangi tai jo nevargina, jam atrodo įdomu, jam patinka. Bet tai nereiškia, kad visada tai daroma tinkamai ir neatsiranda didesnių ar mažesnių problemų. Intravertą daug žmonių vienoje vietoje, intensyvus bendravimas vargina, gali daug mažiau patikti (ar visai nepatikti), bet jis irgi gali sėkmingai būti su kitais, bendradarbiauti, dirbti. Kraštutiniu atveju jis gali susirasti sau sritį, kurioje sėkmingai dirbs individualiai.

Kas man atrodo nelabai gerai, tai kad ekstraversija pateikiama kaip privalumas, o intraversija kaip trūkumas (painiojant su drovumu, gėda ar panašiais dalykais), nors realiai abi šios asmenybės turi vienodai pliusų ir minusų. Net mūsų psichologijos mokytoja mokykloje (aš baigiau prieš daug metų, bet gerai prisimenu) vienai merginai, kraštutinei intravertei, yra pasakiusi, kad jai reikia pasikeisti, nes intravertui šiais laikais lieka prapultis, todėl reikia „išgyti“ ir prasilaužti. Žinoma, ta mokytoja klydo jau kaip specialistė, bet taip didelė dalis žmonių mąsto. O štai ta mergina yra literatūros studijų doktorantė ir, kiek žinau, visai sėkmingai sau gyvena, sukūrusi šeimą su visai į save nepanašiu ekstravertu. Kitaip tariant, sėkminga ir asmeninėj, ir darbinėj plotmėj.

Šiuo stereotipu ir pati buvau visai „sėkmingai“ įtikėjusi, kai prieš beveik dvejus metus atvažiavusi studijuoti į naują universitetą kitoje šalyje supratau, kad dažniau verčiau preleisiu vakarėlį, kur daug triukšmo, šiek tiek (kartais daug) alkoholio. O tuo metu geriau paskaitysiu patinkančią knygą, eisiu su kažkuo susitikti ramesnėje aplinkoje, klausysiuos patinkančios muzikos ar šiaip kažkuo domėsiuos. O tuos pačius žmones mieliau sutikčiau jaukesnėj ramesnėj aplinkoj, kur galima pabendrauti akis į akį prie kavos ar arbatos. Svarsčiau, kas čia su manimi ne taip, kad nejaučiu to noro, kol supratau, kad toks pasirinkimas yra normalus, o mąstymas, kad turėtų būti kitaip – tik aplinkos primesti stereotipai.

Peliauckų Jadze, matau, jog daug žinote apie tai, tad norėčiau paklaust.
Ar yra žinomos priežastys, kodėl žmogus yra ekstravertas / intravertas? Ar tai tokia [/i]duotybė[/i], kurios logiškai viena ar keliomis konkrečiomis priežastimis nepaaiškinsi (t. y. esi dominuojantis kažkuris ir kitkuo tapti nebegali)? Labai konkretaus atsakymo rasti kol kas nepavyko.

Su MB esam tokie, Jį kartais užknisa mano tylėjimas, mane jo "išsitaškymas", bet kažkaip jau 17 metelių pratempėm taip, kad ateitis yra, jei tik yra noro juos tęsti .

Vieningo atsakymo ir nėra. Galbūt tai dalinai lemia žmogaus biocheminės (o tai reikštų genetinės) savybės, nes tam tikri psichikos dariniai, tokie kaip instinktai, jausmai arba kolektyvinė pasąmonė yra paveldimi, kita vertus tam tikri asmens polinkiai susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais.