QUOTE(lassie172 @ 2011 05 18, 22:37)
atsiprašau....
bet nevisada išeina viską mest ir lėkt kur akys mato.
o jei diedui gerai čia ir jis niekur nenori? tai kū tada? mest ir jį nafik?
a kū daryt, jei tas biesas, meilė kankin? beliek kentėt. o sako, kenčiančiam dangus.
lassie, nepyk, gerai ? tikiu, kad Tavo draugei padėjo. bet... tiesiog, ne visada tas bėgimas yra gerai. galų gale, na čia mano įsitikinimas (ir patyrimas), bėk nebėgęs... nuo savęs nepabėgsi. vis vien ateis diena, kai kauksi kaip šuva, nors turi super vyrą, super namus, super darbą, super sąskaitą, bet....
šiaip jei rimtai, tai kiek supratau, Kristinukei užtektų pakliūt į kitą, normalią, darbinę aplinką, kitaip sakant reikėtų kito darbo. o tatai irgi nėra taip paprasta.
žinau, ką pezu.
jau patikėkit. gal ir kvailai nuskambės, bet įsitikinus, kad dėka ex bosės mano endo progresavo per metus, nuo kiaušidžių endo iki gimdos ir kiaušintakius atėmė.
man viena kolegė labai nuoširdžiai patarė prisigert su vyru ir pasid... tada ir pastosi, nes matai vat jos draugė 10 metų negalėjo turėt vaikų, gydymai, operacijos ir t.t. o vat ėmė ir prisiliuobė su diedu tiek, kad ryte neatsiminė nė kaip, nė kur.... a po to, pasirodo ir pastojo.
vat, panos, pasirodo, mokyt ir mokyt mus reikia
reik ir man pabandyt tą būdą, a vdrug pasiseks ?
atsiprašau. nieko nenoriu įžeisti, tiesiog .... daugiau nieko nelieka, kaip tik bandyti juoktis, nes ašarų kaip ir nebėra.
laikykitės, mergaitės, šiandien bloga, bet tai nereiškia, kad ir ryt bus bloga. kas žino, kiek turės laiko praeiti, kad be baimės lauktumėm rytojaus.
nežinau, kaip kitoms, bet man ši tema padeda. apskritai šis skyrelis. nes niekas nesupras geriau, nei išgyvenantis panašius jausmus: baimę, pyktį, neviltį,o kartu ir meilę, bundančią viltį, nerimą ir džiaugsmą....
na tikiuosi, supratot mano pezaliones.