Endometriozė

DAUGIAU plisti, tai gal ir neleidžia tuom syk Bet kad naikintų, tai tikrai ne

o stai ir as su naujom trim skylutem. Gyva, nieks nepapjove Vietoj vienos cistos, ispjove dvi, endo atsinaujinusi aplink kiausides. Itariu, kad stadija nebus didesne nei buvo. Mano daktaras nelinkes sneketi nepagristai, tai galutini atsakyma suzinosiu, kai cistu tyrimu rezultatus gausim ( mazdaug po menesio). Jauciuosi gerai, operacija praejo pakankami sklandziai, jauciuosi nepalyginamai geriau, nei po pirmosios LP Dar siule pasilikti ligonineje, bet as pasiprasiau namo.

O aš jaučiuosi nenusakomai. Šiandien gavau tris smūgius. Likau gyva, bet nežinau, kaip gyvensiu ryt poryt ir artimiausią savo gyvenimą. Pirmiausia, pajudinau pūlinį darbe, man nepasisekė , kad atsidūriau ne laiku ir ne vietoj (ir apskritai ką aš tam darbe veikiu, galvoju pastaruoju metu kasdien) - ašaros biro kaip pupos. Tiek to, praeis.
Nuvažiavau pas gydytoją, padarė tyrimus ir konstatavo aiškiai - šiuo metu kiaušidės neveiklios. Klimaksas. Vilties vos adatos skylutės dydžio dar galėtų teikti nauji vaistai, bet labai jau kažin. Dar paklausiau nuomonės apie donorinę kiaušialąstę, bandė nuo tokių eksperimentų atkalbėti.
Trečia, ginekologė dar laukiant pas endokrinologą paskambino pranešti dar vieną naujieną - citologinis tyrimas vėl blogas, yra pakitimų ląstelių branduoliuose. Šita naujiena, galima sakyti, nebesujaudino, nes man gal jau ir tas pats.
Žodžiu, endometriozė man jau nelabai baisi, nes, jei dar jus kankins bent po dvidešimt trisdešimt metų, man jau atėjo tas laikas, kada gimdos gleivinė nebeveši ne tik už jos ribų, bet ir pačioje gimdoje. Va, taip va, mergaitės.

Laikykis
As visada vadovaujuosi tokiais zodziais :
"Kai Dievas uzdaro duris visada atidaro langa "
Gal dar ne viskas prarasta

zuiki, neturiu kaip paguost


galėtų jis tą langą labiau praverti

kristinuke

gal ir grubiai nuskambės... nežinau. bet, man atrodo, kad niekas neturi teisės Jums aiškinti kas gerai, kas ne.
čia tik JŪSŲ šeimos reikalas, kokiu būdu spręsit bėdą.
vieni nuleidžia rankas, kiti burba, treti bando ivf, dar kiti donoru naudojasi, dar kiti įsivaikina.... yra šimtai variantų, apie kuriuos net nepagalvojam, kol neprispaudžia.
bet kaip ką daryti turit nuspręsti ABU. neturi teisės nė viena kaimo moterėlė ar diedukas aiškinti, gerai tatai ar negerai, dora ar ne... ne jiems gyventi, ne jiems ir aiškinti.

o dėl mūsų ateities.... nė viena negalime būti tikros, kad nebus taip ar kitaip.

žinai, palinkėsiu ramybės ir supratimo Šeimoje.
Laikykis

Laikykis kristinuke
man irgi cistologinis buvo blogas,nieko nezinojau apie ji,tai asaru buvo... kaukiau ne savo balsu... suprantu tave...stiprybes
aisku nieko nezinau apie tavo bedas daugiau,bet mano brolienei buvo prasidejes klimaksas,bet ji gere kazkokius vaistus(gal hormonus,nesigilinau) atsistate jai viskas. Neprarask tikejimo

Netusciazodziausiu, nes kazin ar yra tokie zodziai, kurie paguostu, bet pritarsiu, kad reikia ieskoti keliu i savo laime, juk turim ne po viena svajone, gal pats laikas imtis kazkurios kitos
Stiprybes

dabar jau jusu reikalas iki kokio lygio jus norit rizikuoti ir mano nuomone tokia pat , kad cia TIK JUSU REIKALAS...

kristinuke,situacija apverktina taip skauda sirdele del to susi...situacijos...merguzyt ka galima patarti tik laikytis....kad ir kaip sunku bet tikek kad ateis ta diena kai bus lengviau....o sprendima vienoki ar kitoki tikrai rasit....o mes visada palaikysim laikykis, brangioji

Ačiū, mergaitės. Yra kaip yra. Varlė optimistė besitaškydama grietinės stiklainyje ir sviestą sumuša... O ką daryt, kai skandinamas esi. Reikia kapstytis.

kristinuke, gal ne į temą, bet mesk viską kolkas ir varyk kur akys mato. Mano pažįstamai gydytojai žadėjo, kad ji gyvens ne ilgiau 10 metų, sunki diabeto forma, alergijos, širdis, visiškas nevaisingumas ir t.t., žodžiu problemos daug rimtesnės. Išvažiavo pagyventi elementariai į Turkiją, kur saulė ir šiltas klimatas. Po 5 metų visos ligos dingo, pagimdė tris vaikus. Matyt, kai pasveiksta siela, kūnui neįmanoma nepasveikti..

atsiprašau....
bet nevisada išeina viską mest ir lėkt kur akys mato.
o jei diedui gerai čia ir jis niekur nenori? tai kū tada? mest ir jį nafik?
a kū daryt, jei tas biesas, meilė kankin? beliek kentėt. o sako, kenčiančiam dangus.

lassie, nepyk, gerai ? tikiu, kad Tavo draugei padėjo. bet... tiesiog, ne visada tas bėgimas yra gerai. galų gale, na čia mano įsitikinimas (ir patyrimas), bėk nebėgęs... nuo savęs nepabėgsi. vis vien ateis diena, kai kauksi kaip šuva, nors turi super vyrą, super namus, super darbą, super sąskaitą, bet....


šiaip jei rimtai, tai kiek supratau, Kristinukei užtektų pakliūt į kitą, normalią, darbinę aplinką, kitaip sakant reikėtų kito darbo. o tatai irgi nėra taip paprasta.
žinau, ką pezu.
jau patikėkit. gal ir kvailai nuskambės, bet įsitikinus, kad dėka ex bosės mano endo progresavo per metus, nuo kiaušidžių endo iki gimdos ir kiaušintakius atėmė.

man viena kolegė labai nuoširdžiai patarė prisigert su vyru ir pasid... tada ir pastosi, nes matai vat jos draugė 10 metų negalėjo turėt vaikų, gydymai, operacijos ir t.t. o vat ėmė ir prisiliuobė su diedu tiek, kad ryte neatsiminė nė kaip, nė kur.... a po to, pasirodo ir pastojo.
vat, panos, pasirodo, mokyt ir mokyt mus reikia
reik ir man pabandyt tą būdą, a vdrug pasiseks ?

atsiprašau. nieko nenoriu įžeisti, tiesiog .... daugiau nieko nelieka, kaip tik bandyti juoktis, nes ašarų kaip ir nebėra.

laikykitės, mergaitės, šiandien bloga, bet tai nereiškia, kad ir ryt bus bloga. kas žino, kiek turės laiko praeiti, kad be baimės lauktumėm rytojaus.

nežinau, kaip kitoms, bet man ši tema padeda. apskritai šis skyrelis. nes niekas nesupras geriau, nei išgyvenantis panašius jausmus: baimę, pyktį, neviltį,o kartu ir meilę, bundančią viltį, nerimą ir džiaugsmą....
na tikiuosi, supratot mano pezaliones.