Endometriozė

Labai paprastai sakau... NEGALIU. Taip paprastai ne... O kad darbas užkniso, tai nepaneigsiu. Bet visur gerai, kur mūsų nėra, ar ne taip? Pinigų irgi reikia uždirbti.

Na, as nezinau, ar tai pades, bet lankau Januskio paskaitas kur apie kelia i save pasakoja, tai vis tik visos nelaimes ir negandos tai labai geras dalykas, nes privercia kitaip vertinti gyvenima. Nuo pykcio, verkimo nieko gero nebus. Reikia moketi 'paleisti' savo nelaime ir dziaugtis sia diena kokia ji bebutu..... Tiesiog, neuzsiciklinti, kad noriu to ir viskas, o ne ko kito..... Nes kuo labiau kazko nori, ir negauni, tuo sunkiau ir blogiau jausies..... Tiesiog reikia moketi priimti esama situacija.... Panasiai, kaip sakoma, jei negali pakeisti situacijos, tai pakeisk poziuri i ta situacija.
Zinau, kad zodziais atrodo lengva parasyti, bet realiai tai padaryti nera taip lengva.....
Jei jau isvaziuoti taip paprastai nepavyktu, tai pradziai bent pabandyti pasigydyti siela niekur neisvaziavus.... Meditacija ar kokia joga.... Rasti kitu uzsiemimu siame gyvenime. Juk tiek visko galima idomaus nuveikti..... Nes per tas nesekmes dabar jus stovit vietoj ir nematot puse grozio, koks ir taip salia.

nemoku as risliai rasyti.... bet gal suprasit, ka norejau pasakyt....

na man žinok ir tai nepadėjo, ir kartu pabaliavojom ir kai kada vienas daugiau kitas mažiau...nelipo...prikibo paskutinį "palaiminto" periodo ciklą kai buvo maždaug "na dar pabandom"...o mintys jau link IUI suko.


pradžioje to reikia išmokti o tai oi kokia aukštoji mokykla arba labai skaudūs pagreitinti kursai Kad Kristinukei kiek tai padėtų pakeistas darbas, tai labai tikiu, bet su jos profesija, toli jo ir nepakeisi o kaip ji pati ir rašė-pinigėlių reikia. Kad mintis nukreipti, galima kokio hobio imtis, bet reikia atrasti pirma tam noro. Mane Kristinuke kažkada gelbėjo rūpestis akvariumu žiūrėdavau kaip mano gupijos veda jauniklius, kartais juos pačios ir suniamniuoja...bardavau....bet kalbėdavau su jom, žiūrėdavau kaip jos plauko savo "baloj" ir vis pavydėdavau, kad va žuvys ir krevetės TOKIOS vaisingos...vis veda ir veda palikuonis...pasidarydavo ramiau...tuo metu dar į rankas pakliuvo knyga apie vienuolį pardavusį Ferarį, esu įsitikinusi esat girdėjusi...įdomaus peno apmąstymui suteikė....bet dar prieš tai mane (mano šeimą) labai skaudžiai supurtė mano sūnėno netektis... vaikinas žuvo likus vos porai mėnesių iki 18-to gimtadienio...mus skyrė tik 10 metų...auginau jį kaip savo brolį, laidojau kaip....savo vaiką....puse metų neradau prasmės gyventi...visada tikėjau, kad jis krikštys mano vaikus... po to pusmečio-LP+diagnozė... nebetikėjau niekuo geru įvyksiančiu ateityje, bet buvau ligos "dėka" įstatyta į rėmus kai nebeteko nieko kito kaip....LAUKTI...tada ėmiau gyventi taip kai dar pirmais studijų laikais...atsirado ta mano "pofik" pavara...Darbą pamiršdavau uždariusi duris... Su laiku išmokau būti "savanaude" ir koncentruotis į savo šeimos puoselėjimą...
Nei vienai nelinkiu praeiti TOKIOS mokyklos, bet šiandien tikiu, kad sūnėnas globoja mus

Sesuo ką tik atsiuntė laišką su "moralu" viso jo nedėsiu tik ištrauką:
"Laimė, visada pasiekiama, nepriklausomai nuo to, kiek laiko ji trunka.
Tad džiaukimės gyvenimu ir neapsunkinkime jo. Gyvenimas labai trumpas.

Dirbk taip, lyg tai būtų tavo pirma diena. Atleisk kaip įmanoma greičiau.
Mylėk be ribų.
Juokis laisvai ir pastoviai šypsokis."

Labai džiugu dėl tavęs Laikykis ir sveik Lauksim rezultatų kartu


O SIAUBE
Galiu tik pritarti Margumėlis postui

Ir nepamiršk- mes VISADA tau pasiruošę pakišti savo petį


tame razumo tikrai YRA- mes taip pirmą pasigavom Tačiau su antru baigiam prasigerti (juokauju )


Aš irgi tuo tikiu, kad vieni išeina, kad kiti ateitų Super filmas buvo "Misterio Bleiko viešnagė" (berods taip vadinasi). O ir mano patirtis tą patvirtino- išėjo mama ir po pusmečio atėjo MB
O kad angelai mus globoja tai FAKTAS

Tik gaila, kad tie angelai taip anksti išeina mūsų saugoti

Kristinuke:

Šventosios Teresės Malda

Lai Šiandien Jumyse būna ramybe.
Tikėkite Dievu, kad Jus esate būtent ten, kur turite būti.
Niekados nepamirškite begalinių galimybių, kurios gimsta iš tikėjimo.
Naudokitės gautom dovanom ir gautą meilę siuskite toliau.
Tvirtai žinokite, kad esate Dievo vaikas. Tegu šita tikrovė įsismelkia i Jūsų kaulus ir suteikia Jūsų sielai laisvę dainuoti, šokti, garbinti ir mylėti.
Ji yra duota mums visiems.


Ir dar kai kas visoms:

"I know God will not give me anything I can't handle.
I just wish that He didn't
trust me so much."

Mother Teresa

Nu čia atskira tema Tačiau KAM per anksti- mums ar jiems Jie išeina, manau, jiems pačiu laiku. O mums palieka DAUG pamąstymų, kodėl taip atsitinka
Aišku, SKAUDU , bet..... niekas gyvenime neatsitinka šiaip sau Svarbu tik iš to padaryti išvadas ir sprendimus
Ir vienintelis "vaistas"- laikas

Bet su tavim PILNAI sutinku

Žinot, merginos, galima pasakoti daug teorinių dalykų... išėjimas, atėjimas ir t.t. Kai aš dar buvau įsčiose, netekau tėvo - žuvo. Kai buvau paauglė, netekau sesers, ji buvo keleriais metais jaunesnė, nei aš dabar. Žiūrėdama į jos paliktus tris našlaičius vaikus, matau, koks gyvenimas būna negailestingas, o žmogus, nors ir būdamas arti, nelabai gali ką pakeisti.
Dirbu darbą, kur kasdien kalbu apie gyvenimo prasmę, apie žmogaus gniuždymą ir kėlimąsi vėl, apie tai, kad kančia turi prasmę, nes išmoko žmogų matyti spalvas, o ne gyvenimo juodumą. Tačiau taip pat kalbu ir apie norą kitą žmogų padaryti laimingą, apie meilę sau, kitam, pasauliui.Ir, deja, apie tai, kad šiame gyvenime nelabai ką galima pakeisti vien išmintimi. Dažnai esame tarsi absurdo teatre... galvoji, kad taip negali būti, deja, yra...

Kristinuke, man labai gaila bet vis tiek noriu tiketi, kad jei uzdare duris, atidarys langa, ir labai placiai. pasimelsiu uz tave ir tikiu, kad rytoj isaus sviesesne diena

Ačiū, jau šviesėja

Kristinuke... kaip gaila, kad taip.. pamatysi,praeis truputis laiko, ir kazka sugalvosit su MB. Laikykis, mes su tavim

Labas rytas mergytės,
aš nebemiegu nuo 5.30 tai įsijungus TV užtaikiau ant vaisingumo profo Izraelyje interviu per "Zdarovija" kanalą. Gydytojas labai save gyrė priklausydamas daugeliui vaisingumo asociacijų ir pan, bei vis pabrėždamas, kad tose asociacijose nemažai yra žydų, taip dar kartą pabrėždamas savo patirtį dirbant vaisingumo srityje ypač IVF. Ir žinot buvo labai įdomu jo klausytis kaip nekabindamas jokių makaronų kalba, nesureikšmina moralės ir pan... Bet kas man buvo ypač įdomu, kad jis akcentavo stiprėjantį būtent vyrų nevaisingumą, pvz Prancūzijoje nuo 1970m jis sumažėjo per pus, sperma prastėja, net donorų sperma, to pačio produktyviausio amžiaus irgi smuko. Kaltino tiek stresą, tiek pasaulinį atšilimą kas kaitina vyrų sėklides--ča jau su šiek tiek jumoro. Bet esmė, kad jis pasakojo apie tą NEAIŠKIOS KILMĖS NEVAISINGUMĄ. Kaip jis sako, "po metų nesisaugojimo ir reguliarų santykių porai nepastojus, padarius tyrimus pas abu viskas būna gerai, vyro sperma tiek kiekyje, tiek judrume, tiek morfologijoje yra tvarkoje-bet nepastoja. Pora daro IVF (tą paprastą) Ir vakare laborantė paleidusi spermą ant kiaušinėlio, ryte jį randa neapvaisintą KODĖL? Jie priėjo išvados kad spermatozoidas, nesvarbu kad turi gerą geromą ir visa kita, yra tiesiog per silpnas kad "prakrapštytų" kiaušinėlio "luobelę" jis neturi pakankamai kažko iš E raidės (enzimas? endorfinas? nepamenu ) ir negali įsiskverbti. Va tau ir priežastis. Abu sveiki, bet. Tada tokia pora daro IVF su vieno spermatozoido įsodinimu tiesiai į kiaušinėlį atrodo ICSI vadinas?
Bet laidą jis pabaigė labai gražiai, rodydamas ginekologinę kėdę, kurioje išpunktuoja kiaušinėlius, kurioje apvaisina, ir kurioje moteris pagimdo. Paskui atsisveikino rankose glausdamas jau galutinį savo darbo produktą
Tiesa, pas juos 70proc pastojusių vaisių išnešioja bei pagimdo