Dėl šunėko ir pavadėlio ant uodegos: nugi būtent dėl to pavadėlio ant uodegos ta nuotrauka ir gimė - ėjom pasivaikščioti, aš pamiršau akinius nuo saulės pasiimti, tai grįžau, ir grįžusi radau savo žvėrį tokioj pozoj sustingusi "nu einam jau, kąąąąąą". Jau tokia vilties kupina išraiška, kad net tas pavadėlis (šuniui) nemaišo. Žodžiu, šuo pasiruošęs, šeimininko tik trūksta.
Tvarkau "mano šuo ir gėlės" nuotraukas, niekaip neapsispredžiu, kuri geriau, kviečiu balsuot:
1.

2.

Žinau, kad abi ne tobulos, nu bet kažkuri vis tiek geresnė. Kritika (ypač apdirbimui) irgi laukiama.