Vaikas nekalba 11-oji tema

Nesutinku Tai tevai bus be vietos, o vaikams tai bus beveik gimtoji zeme.

tu visada liksi imigrantas, tavo vaikai irgi..nu nebent ju vaikai jau us vietiniai...bet lietuvybes jau nebus ne kvapo..taip deja nutinka

Ne taisykle, bet taip nutikti gali . Mano drauge jau 15 metu gyvena JAV ir jinai visa savo esybe jau yra amerikiete. Net tevai nebegali jos pazint ir suprast.
Va dar beje del skandinavijos jeigu Alfa Beta idomu.
Del kitu saliu nezinau, bet del Danijos, tai toks ispudis.
Jeigu vaikas turi raidos sunkumu, Danijoje jam ilgu laiko tarpu bus geriau, nutuokiu, kad Svedijoje ar tai Norvegijoje taip pat. Kodel taip manau...
Visu pirma todel, kad ten neskatinama asmenine konkurencija, o skatinama asmenine lygybe, integracija, tarpusavio santykiu darna. Tai iauge giliai i kultura. Na daug pavyzdziu: dauguma studentu gauna vidutinius balus, egzaminai dazniausiai vyksta grupemis, jauni zmones apsirenge diskotekose beveik vienodai, visos specialybes gerbiamos vertinamos beveik vienodai, danu namukai yra beveik vienodi, kaip ir atlyginimai nelabai priklauso nuo specialybes. Bandymas pasirodyti geresniu dazniausiai issaukia zmoniu antipatijas, o nesekmes atveju garantuotai sulauksi pagalbos ir palaikymo. Na be abejo yra kaip ir visur visokiu isimciu, bet bendrai ziurint kalbu. Danai, kurie yra orientuoti i konkurencija, karjera dazniausiai palieka sali ir vaziuoja i JAV, kur konkurencija labai skatinama. Tingiu toliau plestis... :)Taigi bendrai paemus, jeigu vaikui pavyks integruotis, o kazkada vistiek pavyks, ateityje jam bus sioje salyje geriau negu Lietuvoje tiek bendros kulturos poziuriu, tiek pragyvenimo prasme, nes nelabai svarbu, kokia specialybe vaikas pasirinks. Garantuotai, jeigu kazkur dirbs, gales be problemu islaikyti save, seima ir nelabai issiskirti is kitu.
Taciau bent jau Danijoje ypatingai neigiamas poziuris i imigrantus. Greiciausiai likusioje skandinavijoje taip pat. Nenuostabu kodel.. Todel, kad ju akyse emigrantai ateje naudojasi ju socialiniu gerbuviu, kuris yra aukstas. Tai jie tiesiai sviesiai ir sako. Pajutau tai savo kailiu: studentas danas tam, kad gauti praktika issiuncia 5 laiskus ir gauna darbo viena, o studentas lietuvis issiuncia 50 laisku ir negauna nei vienos, nebent issiuncia dar 20. Kad ir kaip isoriskai besistengtu paslepti, visvien tas islenda. Net nelabai tikiu, kad ta pajustu vaikas, kuris ir kalba mokes ir bus baiges tenykstes mokymo istaigas. Tevai tikrai turetu pajusti anksciau ar veliau. Ir dar beto, skandinavijoje, skirtingai negu kitur labai sunku susirasti darba jeigu esi ne gydytojas imigrantas nebekalbant apie tai jog kalbos mokejimas yra butinas norint isidarbinti bet kur.
Na bet plano kaip isvaziuoti i skandinavija tai as nelabai isivaizduoju, butent del tos priezasties, kad sunku savarankiskai ismokti kalba, ismokyti vaikus ir dar susirasti ten darba.

del Danijos...Ten gyvenau, kalbejau ju kalba, is odos spalvos neatskirsi, akd as neimigrante..ziurejo i mane daug silciau, nei i tokius pat studentus nemokancius kalbos (pvz. man viza padare, o kitam zmogui nepadare, nors padave tuo paciu laiku dokumentus ) mentalitetas toks...nu man sunku buvo..labai sunku, as negaleciau gyventi ten, buvau kelis sykius po psumeti,bet isproteti galima..geriausiai sutariau su pensininkais sakyciau mentalitetas toks kaimiskas...
Drauge gyvena UK, jos sunus puikiai kalba angliskai, ji puiki psichiatre, bet..ji visada jaucia imigrantes seseli, nors irgi jau jauciasi vietine...kita drauge i Svedija nutekejusi..sia vasara kazkaip sunkiai emem susikalbeti, nes jos poziuris i Lt pasidare svediskas atsilikeliu salis nors ta sritis apie kuria kalbejom Lt gerokai lenkia svedus zodziu...as manau, kad ir cia galime sukurti pagalbas vaikams..kol kas bent jau man sekesi tai padaryti tikiu, kad ir jums seksis

1. Tas klausimas apie mano norą įdėti pastangas - retorinis? Aš beveik įsitikinusi, kad su kiekvienais metais sudėtingėjant mokslams, aš tiesiog turėsiu atsisakyti savo darbo ir dirbti savo vaiko ,,mokytoja" namuose, ruošti kartu namų darbus. O kaip dirbti su klase???

Aš pasiruošus aukotis, kiek reikės.

2. Ar kalbi apie tą patį berniuką Švedijoje?

3. Kadangi moku vokiečių kalbą, tai kartais ji man atrodo lengvesnė negu lietuvių. .
Visgi pagrindinis emigravimo kliuvinys ir būtų mano vaikams svetimos kalbos mokymasis. Tiesa, mūsų kompas, televizorius kasdien burbuliuoja kitomis kalbomis. Streso tai nekelia.

Kas liečia gyvenamosios vietos pakeitimą.
Alchemie, kaip reaguodavo tavo sūnus, būdamas ikimokyklinio amžiaus, kai išvykdavote atostogauti?

Aš pastebėjau, kad mano vaikai normaliai reaguoja į išnuomotą kotedžą. Taisyklės nesikeičia, kur begyventum. Juk tėvai visur kartu. Kai atsostogaujam po pora savaičių kurortuose, net neprisimena namų. Jei ten ir liktumėm, tai neprieštarautų.
Skruzdedos berniukas geriau pasijautė būtent išvykęs į kitą miestą, pakeitęs aplinką.

skruzdeda, tu puikiai viską išdėstei.

Tai va svarstyklės svyruoja: ar geriau būti nors kiek toleruojamu kalbą mokančiu ir dirbančiu imigrantu, kurio vaikais rūpinasi bent 3 pedagogai,
ar vargti mokant gana sunkių mokyklos programos dalykų Lietuvoje, siekti geresnių rezultatų su ašarom akyse ir t.t.? Gerai, jei klasė tolerantiška nuskilo.

Alchemie, jums nuskilo - gera klasė, gera mokytoja. Bet ir tai kiek privargai besiekdama motyvuoti vaiką mokymuisi. Jis tarsi jaunesnis už bendraamžius. Tai jam gal ir per sunku. O programa nelengva.
Tad klausimas, ar nuo penktos klasės bus lengviau? Su kiekvienais metais krūvis didės. Tu sakai, modifikuotą programą galima bet kada nuimti. Ir ką tai duos? Pasididžiavimą, kad vaikas jau gali kaip kiti įsiminti dar daugiau informacijos? Nes į tai ir nukreiptas mūsų vaikų lavinimas. Kuo daugiau info. Iš to daugiau streso. Iš to kitos išplaukiančios pasekmės.
Tavo berniukas gabus, bet ir jam sunku, nes ne pakankamai atsižvelgiama į intelekto individualias savybes, o smegenys visų farširuojamos tuo pačiu kiekiu info. Ne kiekvienas ,,normalios" raidos pajėgus gerai mokytis. Vyresnėse klasėse išvis matematika skirstoma į A ir B lygius. Nori daugiau pasiekti, mokykis A lygiu. Jei nesugebi, eik į B. Mano giminaitė ašaras leidama pati mokosi. Mokosi gerai, bet streso baisiai daug patiria. Konkurencija žiauri. Visi jos klasiokai dirba su repetitoriais, moka pinigėlius.

Abejoju, kad Anglijoje, Skandinavijoje yra toks spaudimas. Sako, kad mūsų vidurinėse mokoma to, ko ten aukštosiose tik pradeda.

Netikiu, kad yra pasakų šalis. Bet pagal mentalitetą gali būti artimesnė net už gimtinę. Be abejo, visiškai teisinga, kad Skandinavai pirmenybę teikia savo piliečiams. Jiems juk irgi reikia darbo. Jei jau vietiniai neina į tą darbą ar truksta specialistų, tai priima užsieniečius.
Nesakau, kad tuoj krausiu lagaminus ir lėksiu į užsienį su vaikais. Bet jei kada nors išvyktume, tai tikiu, kad ten visgi geriau vaikui būtų.
Gal per daug tamsiom spalvom įsivaizduoju mokyklą. Ji man atrodo ,,pasenusio modelio" Matyt, kaip yra iš tikrųjų, suprasčiau tik pradėjus leisti vaiką į ją. Tą patį galiu pasakyti ir apie užsienį. Vien iš nuogirdų miglotai žinau.

Namu darbu, kiek ju buna ruosia turbut visi tevai, na buna vaikaii prailgintoj paruosia. Darbo neatsisakysi, tiesiog ruosi pamokas - lietuviu, matematika, pasaulio pazinima, nera tiek kruvio, kad reiktu atsisakyti darbo. Maniskiui namu mokymas del emociju sutrikimo, ne del kalbos
Darbas su klase, kad benrauji su vaikais, ateini vaiko, pasikalbi, maziukai pasiskundzia, pvz. maniskis per smarkiai apkabino ir pan. paaiskini, odel tokios emocijos, klases susirinkimuose dalyvauji, as pvz. esu klases komitete, vedziau keleta pamoku, ejau i ekskursija, tiesiog buvau dlais klases gyvenimo.
2. taip apie ta pati berniuka

Del atostogu, maniskis iki savaites susitaiko, kad jis kitoje vietoje, o paskui jau nori namo, prasosi, kada vaziuosime ir t.t. nu jis stipriai prisirises prie namu

Del Svedijos, yra visokiu pusiu, ten pvz. vaikas gali paskambinti ir paprasyti kitu tevu jei vaikas pasikundzia, sakyusim, akd tevai geria, musa, (nesvarbu, kad tai melavimas ar emocinis pliupsnis atkersyti tevams) tave menesi stebes socialine tarnyba ir labai ramiai gali netekti teisiu i savo vaika
Taip 3 mokytojai 25 vaikai, pokalbiai del vaiko raidos, problemu labai slapti ir konfidencialus, bet jei jie mato, kad negali padeti, jie lygiai taip pat persiuncia vaika kazkur kitur. nrepamirsk, kad socialines garantijos reiskia ir socialiniai isipareigojimai tai saliai.
As kai studijavau, man buvo baisu, kad studentu danu pokalbiai buvo tik sexas, alus, pinigai (dabar ir pas mus gal taip ) bet elementariu zniu buvo vietomis 0. Vos ne, kad pienas yra gaminamas parduotuveje kad negali nebuti karsto vandens, nes yra karsto vandens kranas

Dabar dar momentas, ko tu nori is savo vaiko? Ar dabar jai planuoji ateiti su universitetu, darbu ambasadoje ir pan.? Juk ne..aisku noretusi..bet manau, kad tokiam amziuje svarbiausia, ne ko tu nori, o kaip sudaryti vaikui salygas, akd jis augtu, sustipretu, pasivytu savo bendraamizus toje vietoje, kur jai sunkiau. kad butu salygos jai augti be streso, t.y. tam ir yra modifikuotos programos. A ir B lygiai jau prasideda nuo 3 klases Ar tau svarbu, kad va baigs raudonu diplomu, bet nesugebes pasakyti, kurioje pasaulio vietoje yra Vokietija?Yra kruva tokiu, aukso medaliai, o bendrazmogiskos zinios 0. (nu as cia prikalbejau sorry, jei uzgavau)
Siiap jei nori neformalaus mokymosi bandyk Valdorfo mokykla, bandyk SMC
Ieskok geros mokytojos tada ir mokykla neatrodys pasenusi

Alchemie,
Nežinau, ar visi sėdi ir ruošia su normalios raidos vaikais pamokas. Pažįstu, kur patys ruošia. Ir su manimi nė karto niekas neruošdavo. Aš visada tai darydavau pati ir buvau pirmūnė.
Tame ir esmė, kad mano vaikas turi kalbos raidos sulėtėjimą. Ir jei mano vaikas ne agresyvus, tai nemanau, kad jai klasėje nuo to būtų lengviau. Nes ji jautri. Ir apgauti gali kas tik panorės.

Esant kalbos raidos sulėtėjimui sunku tikėtis aukso medalio. Ne apie jį aš galvoju.
Žodiniai uždaviniai, tekstai visada bus sunkiau suprantami. Tad darbo reikės įdėti daug.
Darbo gali tekti atsisakyti ne tik dėl namų darbų ruošimo, bet jei reikėtų vežioti į mokyklą namų mokymui ir pan., juk irgi reikėtų skirti laiko.

Tu kalbi apie pradinių klasių nedidelį krūvį. Aš klausiu, kas bus 5-12 klasėse. Tu žiūri optimistiškai? Aš - ne.

Apie A ir B lygius kalbėjau turėdama omeny ne mano vaikui užkrautas mano ambicijas, kaip gabūt, tau pasirodė. Man svarbiau, kad ji būtų tiesiog laiminga. Apie tuos lygius kalbėjau kaip apie pavyzdį, kokia neitin palanki susidaro atmosfera net normalios raidos moksleiviams, kai jie pradeda konkuruoti, stresuoti klasėje, kad nebūtų perkelti į klasę, kurioje yra B lygio matematikos mokomi. Nesakau, kad taip yra visose mokyklose, nes nežinau, kaip kitur. Užduočių ten aibė. Nesusitvarkančiam ,,ne vieta" toje klasėje. Taip pareiškiama ciniškai 12 klasės moksleiviams, kurie pergyvena dėl savo ateities, abitūros egzas ant nosies.

Taigi, ne apie aukso medalį svajoju. O būtent apie ramų ugdymą, kurį man vis primeni. To ir siekiu.Neišmanyti elementarių dalykų - aišku keista. Bet pasvėrus ant gyvenimo gerovės svarstyklių, kažkodėl danai, nežinantys, iš kur atsiranda pienas, gyvena geriau, negu pas mus kai kurie, prisimenantys visą Mendelejevo lentelę, mokantys apskaičiuoti stačiakampio plotą ir pan.
Man atrodo, kad ir paradoksalu, geriau nežinoti iš kur atsiranda pienas, negu dar vidurinėje gerti raminamuosius dėl ateities baimės. Bet be abejo, geriau žinoti ir būti ramiam dėl visko
Manau, kad būtina tokius dalykus žinoti, bet pažinimo džiaugsmo, o ne įvertinimo klasės dienyne vardan. Ne egzamino rezultatų vardan.

Turi būti viduriukas tarp akademiškai rimtos įtampos mūsų mokykloje ir tarp to neišmanymo apie elementarius dalykus, kuriuo pasigyrė tavo sutikti danai.
Vaikai turi žinoti pitagoro teoremą, bet kodėl jiems reikia ir tai išmokti, ką ramiai galėtų studijuoti aukštojoje mokykloje?

Iki 18 m. žmogus dar vaikas. tuo tarpu jo smegenys perkraunamos visokio lygio informacija. Gerai, kad žmogaus galimybės beribės, tai suspėja dar ir užklasine veikla užsiimti, ne tik pamokas paruošti. Bet klausimas, ar tikrai viso to reikia tiek?

Apie berniuką Švedijoje. Tai jeigu Lietuvoje jam siūlė tik Švėkšną, tuomet kažin ar persikėlimas į Švediją jam pakenkė. Vis geresnės perspektyvos bus internatą pabaigus, negu pas mus atsidūrus Švėkšnoje. Įtariu, kad ir pabaigęs, bus valstybės kuruojamas toliau, bet gyvens ne psichiatrinėje.

p.s. dar pagalvojau, o gal tavo sutikti danai juokavo? Gal tai toks skandinaviškas humoro stilius nesuprantamas Lietuvoje išlavintam žmogui? Arba jūs ne taip vienas kitą supratot. Nes jeigu spėliotumėte, ar bute yra šiltas vanduo apskritai, tai tuomet vienas iš rodiklių vizualus įsitikinimas, kad yra karšto vandens čiaupas, paskui jau gali patikrinti, ar karštas vanduo teka iš jo būtent tuo momentu, kai jus tai domino

Nejuokavo deja tie danai. Danija pastate senoji karta, su kurios atstovais as geriau radau kontakta Tiesiog is konsumerizmo suvirskintos smegenys mes link to pacio einam Kai man pradiniu klasiu mokytoja i mano komentara apie vasario menesi prazydusius narcizus, kad jau pavasaris, rimtu balsu apsake. nezinau kaip pas jus, bet DK pavasaris prasideda kovo 1d. Na taip, sakau, pas mus kalendorinis irgi kovo 1d. bet va gamta bunda..o ji mane nutrauke ir pasake: pavasaris kovo 1d. o vasara birzelio 1d ir taskas Manau, kad pakankamai ilgai ten gyvenau, jog suprasciau mentaliteta, kuris man asmeniskai labai svetimas ir apti as ten is ilgesio namams numirciau (beje rimtai ten susirgau namu ilgesiu, nustojau miegoti naktimis, paskui plauciu uzdegimas..zodziu 7 men DK man buvo labai sunkus, laimei, kad kiti kartais praejo lengvaiu). beje ir mano sutikti 25meciai nemokejo Pitagoro teoremos ne visi, bet...
Pamkas su vaikasis ruosia ir normalios raidos vaikai..nes buna tingi, nesupranta, del ligos praleidzia, taip 4tokai savarankiskai ruosia, bet cia jau kiekvieno vaiko ivairove
Butent maziau saligyniu uzdaviniu, letesnis ju sprendimas ir yra programos modifikavimas
Optimistiskai reikia ziureti tu dar neturejai pirmu 4 klasiu, o jau apie 5 baisumus ziuri. Viskas auga, pamazu, vaikas gal 5 klaseje bus griausias mokinys, nors tu tuo netiki.
Kai ejau dabar per mokykla, vienoje ju integruotas vaikas su autizmu baige mokykla aukso medaliu

Mokytoja buvo be fantazijos. Kita vertus, ar tu tuo metu jau mokėjai gerai kalbėti daniškai? Gal ji neįsiklausė ir nesuprato tavo minties, manė, kad tu nežinai kada kalendorinis pavasaris prasideda Bet jei rimtai tokių dauguma, tai su fantazija jiems striuka. O gal ji turi autizmo spektro sutrikimų ???

Šiaip apie danus girdėjau kaip apie itin sąžiningą visuomenę. O kad mes link to ir eitume.

Vaikai auga, bet ar visi spėja įveikti tam tikrą atotrūkį nuo bendraamžių mokykloje?

Gal tu teisi, kad per daug jaudinuosi, nes ne medalis man rūpi, o vaiko ramybė ir pažinimo džiaugsmas.

Gal tas vaikinas, baigęs aukso medaliu, buvo aspergeris.

As tuo metu studijavau daniskai Aarhuso universitete skandinavu literatura..gal jau pakankamai mokejau kalba
Siaip visi skandinavai kazkaip jei vasara tai reikia rengtis su sortais ir sliopkemis, nesvarbu, akd lauke lyja ir tik +13 as apakus Svedijoje buvau..bet nu o kaip kitaip bus vasara, jei ten oras toks
net jei tas berniukas Aspergeris, emocines probelmos nera stiprioji ju puse
maniskio emocinis lygis auga su amziumi, naturaliai, skirtumu mazeja delto, kad bendrai kuo zmogus didenis, tuo emocine branda maziau skiriasi, juk 6-8 metu skirtumas daug didenis, nei 9-11 metu
kiek tave pazistu, tu labai jautriai reaguoji i vaiko bedas, diagnozes, skirtumus, visuomene (as rgi taip reagavu ypac iki pirmos klases..paskui tam tikra patirtis duoda stiprybes, uztikrintumo. Nesakau, kad neblioviau, kai Versme pasake "ne", bet per pusvalandi as jau ieskojau kitu alternatyvu, iseiciu ir..gal tai optimizmas, gal ne..bet as tikejau, kad ten aukstai D zino, ko reikia ir nuves mus teisinga linkme...taip ir padare )
As tau siulau dabar aiskintis, ieskoti kur kokios mokyklos, kokios pagalbos, kas tiktu tavo vaikui. Zinau Ziburio gera, bet ten kaip ir Filaretu pagal gyvenama vieta vos sutalpina...

Sveikos,

na gal truputį ne į temą.. bet kad jau nuo senų senovės čia esu, ir nesu buvus (na gal kartą) autistiškų vaikų temoj, tai... taip ir turi būti. Paskutinę savaitę tik ir darau, kad konsultuojuos su psichologe. Dėl savo autistuko. Tai dabar visgi ir gydytojai prieina nuomonės, kad joks jis autistas, tiesiog jo raida vėluoja. Va patupėjo metus tausojančiam režime, ir vaikis pribrendo mokyklai. Vedžiau į mokyklą, tai ten jau susirado vaikų išdaigoms krėsti. Žodžiu, normalizuojamės.
Tai klausiau aš daktarų - o kaip ištrinsit diagnozę iš kortelių, jeigu po metų po kitų testai jau visai nekabins to autizmo? Sakė, nerašysim, ir tiek. o tai kaip su teiginiu, kad autizmas visam gyvenimui? Ar kiek neatsakingai mėtomos tos diagnozės į kairę ir dešinę
Tai mes liekam dar su diagnoze vienam neįgalumo dokumentų ciklui.. bet jaučiu kitas ciklas tai jau bus žymiai lengvesnis su diagnozėm arba jau ir be jų.. Daug duoda ugdymas, ką ir besakyt.

Naitai, džiugios žinios.
Dėl diagnozės. Autizmas - ne liga. Autizmas yra sutrikimas, kuris gali būti koreguojamas, kompensuojamas pedagoginio, psichologinio poveikio priemonėmis. Vaikas auga ir palaipsniui išmoksta, kaip kad rašo ir Alchemie, tam tikrų socialiai priimtinų elgesio modelių, išmoksta suvaldyti emocijas, baimes ir t.t. Vieniems tai lengviau sekasi, kitiems sunkiau. Suaugę jie aplinkiniams atrodo arba keistuoliai, arba išvis nekrenta į akis. Tokiam "išnykstančiam" sutrikimui naudojamas terminas "vaikystės autizmas", tačiau iš esmės sutrikimas neišnyksta.
Aišku, čia nekalbu apie žymius autizmo atvejus.