QUOTE(Pou @ 2011 05 22, 19:29)
Kaip sunku, kai reikia savo tikėjimu įtikinti kitus. Tik pykstu ant savęs, kad pastaruoju metu dėl to neįstengiu suvaldyti savo emocijų ir visą dumblą išpilu, kuris susikaupęs. Ir dėl to nukenčia pasipainioję žmogiukai. Gėda

Visi tikriausiai galvoja, kad man su galva negerai, kažkokia isterikė. Bet kad jie nors kruopą suprastų, kaip aš nuo tos kovos su vėjo malūnais pavargau.
Manau, šioje temoje rašančios mamytės, jei ne visos patyrė panašių išgyvenimų, tai jau suprasti, kaip ir kodėl jaučiatės, tikrai gali
Aišku, konkrečiai nežinau, kokios kovos Jus dabar vargina. Bet iš patirties žinau, kad nervingumas padidėja dažniausiai, kai mamytėms trūksta aplinkinių palaikymo jų kovoje su rūpesčiais, ypač kovoje už teisybę, ir poilsio, atsipalaidavimo.
Išvargintas žmogus - puikus taikinys blogai nuotaikai. Ir aš Jus labai gerai suprantu
Aš įsitikinau, kad vaikams geriau už visus specialistus padeda pailsėjusios mamos rūpinimaisis jais, jos ramybė. Bet ne visada tam yra sudaromos sąlygos
Kaip gali nusiraminti karys pačiame mūšio įkarštyje vien nuo pasakymo ,,valdykis"?
Nekaltinkit savęs šiuo metu dėl emocijų protrūkio. Pasikeis tos emocijos, kai pasibaigs kova su vėjo malūnais ar bent paliaubos įsivyraus.
Gal kažkas iš artimųjų galėtų padėti Jūsų kovoje pasirūpindamas Jumis

, palepindamas ar leisdamas kitur atsipalaiduoti?
Tada gal ir su tais ,,nurašinėtojais" bus lengviau kariauti, o gal net susikalbėti.
Nebent tam poilsiui prieš kovą nelieka laiko, nėra pertraukėlės ir kažkoks klausimas ,,biurokratiškai" sprendžiamas kaip tik šiuo periodu.