Pribrendau tokiam klausimui. Pasaku skaitymas. Kaip jus skaitot? Tiesiog pasiimat ir skaitot, ar sustojat ir aiskinat zodzius? Kiek as suprantu, vaikas nuo tam tikro amziaus pats pradeda klausineti ka reiskia jam nesuprantami zodziai, bet kiek to laukt? Ar nelaukt? Tada kiek aiskint, kad pasakos skaitymas kalbos pamoka nevirstu? Patardziau snd saviske (skaitem batuota katina), tai ji nesupranta kokiu 75% zodziu 
Pvz net nezinojo, kad "sunus" yra zmogus, "karalius" irgi, bet net ir tie zodziai kuriu paveiksliukus parodo visvien gi nesupranta: "princese" tai mergina su grazia sukne pasak ja, "zmogedra"- blogas dede, bet kame blogis- nezino. Dali zodziu paaiskint atrodo lengva: na, "malunas", pvz, bet "valstietis", arba "spaga". Kaip paaiskint kad to dabar nera arba beveik nera, kad zmogedru neegzistuoja, karaliai irgi nevisur yra, o ji nebus princese net ir uzsidejus ilga sukne 
Klausimas ne KAIP paaiskint konkrecius zodzius, bet KIEK aiskint ir AR aiskint.
Pvz net nezinojo, kad "sunus" yra zmogus, "karalius" irgi, bet net ir tie zodziai kuriu paveiksliukus parodo visvien gi nesupranta: "princese" tai mergina su grazia sukne pasak ja, "zmogedra"- blogas dede, bet kame blogis- nezino. Dali zodziu paaiskint atrodo lengva: na, "malunas", pvz, bet "valstietis", arba "spaga". Kaip paaiskint kad to dabar nera arba beveik nera, kad zmogedru neegzistuoja, karaliai irgi nevisur yra, o ji nebus princese net ir uzsidejus ilga sukne Klausimas ne KAIP paaiskint konkrecius zodzius, bet KIEK aiskint ir AR aiskint.
Skaitant pasaką nieko neaiškinčiau. Bet , kai pasaka jau perskaityta, galima paklausti, ar patiko, ar viskas aišku. Ar žinai, kas yra karalius (jei vaikas pats nieko neklausia), kas yra malūnas? Aiškinimas priklauso nuo vaiko amžiaus. Jei vaikas mažas, nereikia plėstis. Tiesiog pasakyti: karalius valdo šalį, jo visi turi klausyti. Jei vaikas vyresnis, jis pats turėtų pakreipti klausimus ir atsakymus jam norima linkme. Man atrodo, kad kol vaikas neklausia pats, reikėtų apsiriboti trumpais ir konkrečiais atsakymais.
As neisivaizduoju, kiek mano vaikas supranta skaitoma teksta (manau dauguma sutiks, kad pasaku zodziai nera kasdienio vartojimo, daug zodziu, kurie reiskia neegzistuojanciu ar neBEegzistuojancius reiskinius). Manyciau praktiskai nei kiek. Tada kyla klausimas: skaityt del proceso ar bandyti visgi aiskintis, bet gal tada ne pasakas reikia skaityt? O ka? kur daugiau-maziau zodynas butu priartintas prie kasdienio? Beto, man neaisku, kaip issiaiskint kiek vaikas supranta (butent is skaitomo teksto, kai nera tokio akivaizdaus gyvenimisko palaikymo). Pvz. "pasejo senelis rope", gerai, senelis-aisku, "rope" tokia darzove, bet as buciau linkusi abejot ar ji zino kas yra "pasejo". Ir? bandyt aiskint? bandyt aiskintis ar supranta? O kai kurie dalykai net i galva neateina aiskint, buvau labai nustebus, kad ji net nezino kad "sunus" yra kazkoks zmogus, nekalbant jau apie tai koks tai zmogus.
Nes i klausima: "ar supranti, ar aisku", manau daugma jaunesniu, silpnai kalbanciu vaiku atsakys "taip", nors ir bus "aisku, kad nieko neaisku".
Nes i klausima: "ar supranti, ar aisku", manau daugma jaunesniu, silpnai kalbanciu vaiku atsakys "taip", nors ir bus "aisku, kad nieko neaisku".
Aš savo vaikui pasakas skaitydavau dėl proceso. Tą pačią pasaką mažam vaikui galima ir reikia skaityti ne vieną kartą. Tada jis spės į ją įsigilinti, o gal iškils ir klausimų. Jei pasaka atrodo jums per sunki, galima trumpinti sakinius, praleisti mažiau žinomus žodžius. Vaikas turi įsigyventį į pasaką, pasijusti gal net jos veikėjas. Šiaip vaikai su kalbos sutrikimais nenoriai ir neatidžiai klausosi pasakų. Išeitis jas suvaidinti, pasigaminus kažkokias tai dekoracijas (knygynuose būna popierinių pasakų veikėjų rinkinių). Vieną kartą pasaką skaitykite, kitą suvaidinkite, dar trečią kartą kartu pieškite iliustracijas, iškirpkite ir pasigaminkite savo personažus. Pasaką galima lipdyti, aplikuoti, karpyti, piešti ir t.t Logopedinių užsiėmimų metu ikimokyklinio amžiaus vaikams su kalbos neišsivystymu imu tik labai trumpas pasakas (ilgoms vaikai neišlaiko dėmesio). Taip pat stengiuosi sausai neskaityti pasakų: piešiu pati iliustracijas, naudoju darželio turimas tarybines figūrėles, šiuolaikines popierines kaukes. Paskaičius pasaką užduodu konkrečius klausimus. pvz. pasakai "Vištytė ir gaidelis":
Kas gyveno trobelėje?
Ką jie turėjo?
Ką pasiuvo senelė gaideliui?
O ką pasiuvo vištytei?
Kur išėjo gaidelis su vištyte?
Ką jie rado? Ir taip smulkiai iki pasakos galo. Vaikas, atsakinėdamas į klausimus, geriau įsimena turinį, o taip benagrinėjant pasaką, galima ir paaiškinti neaiškius ar nežinomus ž-odžius. Vienoje pasakoje, vienu metu , neturėtų būti aiškinama daug žodžių, tik kokie 4-5.
Čia mano dienoraštis ir straipsnis apie vaikų kūrybiškumo ugdymą:
http://atviras-langa...urybiskumo.html
Gal pravers.
Kas gyveno trobelėje?
Ką jie turėjo?
Ką pasiuvo senelė gaideliui?
O ką pasiuvo vištytei?
Kur išėjo gaidelis su vištyte?
Ką jie rado? Ir taip smulkiai iki pasakos galo. Vaikas, atsakinėdamas į klausimus, geriau įsimena turinį, o taip benagrinėjant pasaką, galima ir paaiškinti neaiškius ar nežinomus ž-odžius. Vienoje pasakoje, vienu metu , neturėtų būti aiškinama daug žodžių, tik kokie 4-5.
Čia mano dienoraštis ir straipsnis apie vaikų kūrybiškumo ugdymą:
http://atviras-langa...urybiskumo.html
Gal pravers.
Maniske perskaicius pasaka neatsakytu ne i viena klausima 
Perskaicius viena sakini ji daznai negali atsakyti i klausimus apie jo turini. (atmintis norma, demesi islaiko gerai). Manau negali atsakyti nes nesupranta per daug zodziu.
Kaip is vis ta zodziu atsarga naturaliai turi augt?
P.S. a, reiskia gerai darau, nes as bandau sunkesnius zodzius praleist arba pakeist siuolaikiskesniais, vaidint/ zaist pasakas bandem: kol kas nesigauna, nebent labai jau paprasta pasaka, kaip "rope" kokia. Zinau kad darzelyje jie tai daro, ir morala pasakos bando issiaiskinti, ir kas po ko ivyko. Kaip sekasi maniskei- sunku pasakyti, kaip ir daug kitu prasciau kalbanciu vaiku ji super susigaudo is uzuominu, is kitu veiklos stebejimo, ir sudaro vaizda kad daro samoningai, nors paklausius paaiskeja kad nesupranta kas, kaip ir kam dabar daroma.
Papildyta:
aciu
Perskaicius viena sakini ji daznai negali atsakyti i klausimus apie jo turini. (atmintis norma, demesi islaiko gerai). Manau negali atsakyti nes nesupranta per daug zodziu. Kaip is vis ta zodziu atsarga naturaliai turi augt?
P.S. a, reiskia gerai darau, nes as bandau sunkesnius zodzius praleist arba pakeist siuolaikiskesniais, vaidint/ zaist pasakas bandem: kol kas nesigauna, nebent labai jau paprasta pasaka, kaip "rope" kokia. Zinau kad darzelyje jie tai daro, ir morala pasakos bando issiaiskinti, ir kas po ko ivyko. Kaip sekasi maniskei- sunku pasakyti, kaip ir daug kitu prasciau kalbanciu vaiku ji super susigaudo is uzuominu, is kitu veiklos stebejimo, ir sudaro vaizda kad daro samoningai, nors paklausius paaiskeja kad nesupranta kas, kaip ir kam dabar daroma.
Papildyta:
QUOTE(Vėta @ 2011 08 13, 23:26)
Čia mano dienoraštis ir straipsnis apie vaikų kūrybiškumo ugdymą:
http://atviras-langa...urybiskumo.html
Gal pravers.
http://atviras-langa...urybiskumo.html
Gal pravers.
aciu
Jei perskaičius tik vieną sakinį, vaikas negali atsakyti į klausimą iš to sakinio, iš ko sprendžiate, kad atminti ir dėmesys tvarkoje? Aš sakyčiau, kad vaikas nesusikaupia ir neišlaiko dėmesio.
Žodynas auga, susipažįstant su daiktais, veiksmais, reiškiniais kasdieninėje aplinkoje. Dirbant įvairius darbus kartu su vaiku, įvardijami daiktai, veiksmai, daiktų požymiai. Taip plečiamas žodynas. Norint labiau pasigilinti, reikia matyti ir pažinti vaiką, žinoti jo amžių. Kas norma dvimečiui, gali būti sutrikimas esant pvz. penkerių metų. Ar jūsų mergaitei yra nustatytas koks nors sutrikimas?
Žodynas auga, susipažįstant su daiktais, veiksmais, reiškiniais kasdieninėje aplinkoje. Dirbant įvairius darbus kartu su vaiku, įvardijami daiktai, veiksmai, daiktų požymiai. Taip plečiamas žodynas. Norint labiau pasigilinti, reikia matyti ir pažinti vaiką, žinoti jo amžių. Kas norma dvimečiui, gali būti sutrikimas esant pvz. penkerių metų. Ar jūsų mergaitei yra nustatytas koks nors sutrikimas?
QUOTE(Vėta @ 2011 08 13, 23:44)
Jei perskaičius tik vieną sakinį, vaikas negali atsakyti į klausimą iš to sakinio, iš ko sprendžiate, kad atminti ir dėmesys tvarkoje? Aš sakyčiau, kad vaikas nesusikaupia ir neišlaiko dėmesio.
is DISK rezultatu ir bendru su ja dirbanciu specialistu komentaru.
Jai buvo "zymus kalbos neissivystymas" 33 men supratimas/ aktivi kalba 24men. Visos kitos DISK srytys- norma. Dabar lyg normas baigiam pasivyt, kalba, kasdieniam/ buitiniam lygyje manau pasivyjom amziu. (arba beveik pasivyjom). Tai kyla visokiu klausimu is "nekasdieniu dalyku". Dabar jai 44 men.
Sakyčiau dar per maža nagrinėti pasakas. Siūlyčiau skaityti labai paprastas pasakas: "Vištytė ir gaidelis", "Ropė", "Vilkas ir septyni ožiukai", "Pagrandukas". Mano sūnui ankstyvoje vaikystėje labai patikdavo K.Kubilinsko eilėraštukai. Iš mano patirties, pasakų, eilėraščių skaitymas labai lavina vaiko kalbą, atmintį, dėmesį. Todėl vaikas mokykloje lengviau išmoksta skaityti. Žymus kalbos neišsivystymas - diagnozė ne vieneriems metams. Šis sutrikimas šalinamas 3-4 metus, bet vis vien lieka liekamieji reiškiniai mokykliniame amžiuje, t.y. sunkumai mokantis skaityti ir rašyti. Labai džiugu, kad mama nenuleidžia rankų ir nepasitiki vien tik specialistais. Specialistas gali tik užvesti ant kelio tėvus ir vaikus, tačiau didelis darbas įtvirtinant logopedo darbą tenka tėvams. Logopedo darbas, šalinant kalbos sutrikimus (pasak rusų logopedų, kurie tikrai yra profesionalai savo srityje) sudaro tik 25% galutinio rezultato. Likusieji 75% darbo tenka auklėtojoms ir tėvams.
Rusu yra daug eiliotu "pasaku", visoks daktaras Aiskauda, tt. Ismoksta, ne visai atmintinai, pati nepasakytu keliu eiluciu is eiles, bet pabaigia kiekviena pradeta eilute labai ilgu (keliu psl) eiliotu pasaku. Atminciai gal gerai, bet kiek zodziu atsargai tai duoda? Nes esu tikra kad zodziu ji daug nesupranta is tu pasaku. Va tas man ir neaisku, kiek aiskint sutiktus zodzius (dabar supratau, kad Jusu nuomone 4-5 per viena karta, kita karta skaitant dar 4-5), ir dar labiau kaip issiaiskint ko ji nespranta, nes ir manes paklausus as ne visus savo vartojamus ir suprantamus zodzius mokeciau rysliai paaiskint kitais zodziais, o kai jos zodziu atsarga maza, tai kad neranda kitu zodziu paaiskint kokiam zodziui turbut nereikia kad nesupranta, beto gi neklausinesi kiekvieno zodzio. O dar ir kaip aiskint zodzius, kai pajudejom uz "saukstas, trumpas, bega" ribu. Nes jei zodis labiau abstraktus ar nematomas musu aplinkoje kad ji paaiskint turi dar jai nesuprantamu zodziu pavartot.
O dar ir kaip aiskint zodzius, kai pajudejom uz "saukstas, trumpas, bega" ribu. Nes jei zodis labiau abstraktus ar nematomas musu aplinkoje kad ji paaiskint turi dar jai nesuprantamu zodziu pavartot.
Sakyčiau per anksti aiškinti abstrakčias sąvokas. Jas sunku suprasti net normaliai besivystančią kalbą turinčiam keturmečiui. Pradžioje vaikams su žymiu kalbos neišsivystymu reikėtų plėsti veiksmažodinį žodyną - įvardinti vaiko, kitų atliekamus veiksmus. Taip pat tikslinti daiktavardinį žodyną. Vaikų žodynas būna netikslus, pvz. kėde gali vadinti ir fotelį, suoliuką, taburetę, nežino tokių žodžių kaip samtis, pieštukas, suknelė, sijonas, šalikas, kaspinas ir pan. Nepersistenkit ir neatbaidykit vaiko nuo kalbos. Jei kelsit per didelius reikalavimus, vaikas gali užsiblokuoti ir kalba nesivystys. Viskas turi vykti natūraliai, nepabrėžiant, kad mes dabar mokysimės kalbėti. Jei pamatot, kad vaikas pavargo, nutraukit užsiėmimą. Nereikia forsuoti, greičiau, nei vaikas pats gali niekas neįvyks. Čia dar viena nuoroda, kokias spalvas, kokiame amžiuje turėtų žinoti vaikas, bet tai nėra taisyklė, tik orientacinis testas. Jaunesnis vaikas gali žinoti ir daugiau, vyresnis mažiau spalvų pavadinimų:
http://www.slideboom...s/315...amžių
http://www.slideboom...s/315...amžių
