šįryt išritinau iš lovos pusiau miegantį.. tai nenorėjo rengtis, keltis... įveikėm ir šią kliūtį.. užtat pamojavus auklėtojai ranka: LABAS RYTAS, D...., LABAS, iškart atsakė LABA... 
dziugu, kad toks postumis darzelyje
tikiuosi ir toliau taip bus. Jis didziuojasi, kad mkytojai nustemba, kiek jis zino. Anglu kalba tai aisku, nu ten tiesiog fenomenas yra ir tiek, bet va is gamtos mokytoja nustebo, kai jis eme vardinti medziu, grybu, darzoviu, pauksciu pavadinimus zodziu motyvacija valdo ir dekoju Dievui, kad jis atvede i tokias geras rankas mano vaika
ir namie juk amžinai krizė nesitęs... matau, kaip jam reikia dabar manęs... Ir lipa nat galvos grįžęs, tuoj kas ne pagal jį - ašarų upelis... bet užtat visada šiltos mamos rankos šalia
tai mes vaziuodavome i Vilniaus centra, eidavom i gedimino kalna, i tokia sulciu kavine gerti kakavos ar morku sulciu, rinkdavom kastonus prie prezidenturos, tai tada parejus namo, vaikas budavo lygesnis, nes is tikro jam darzelis visa darzelio laika buvo didelis emocinis kruvis ismoko ir kaire-desine, nes sukdavau arkli i ta puse, kur jis sakydavo, zodziu sekmes jums as irgi turiu dabar dukrytes adaptacini laikotarpi masciau, kad su darzeliu maziau reikes MP, ir galesiu baigti matinti, tai sianakt ji prakabojo visa nakti su MP atsieme viska jauciu, ko per diena negavo, nors i darzeli noriai eina
Mažiui įkando uodas, tai gavosi baisi reakcija.. visa akis beveik užtino.. dėl to ir vengiame gamtos dabar.. beje, mano dičkis irgi neseniai atsisveikino su MP... tai net vakare ir ryte susiranda papuką.. paglosto.. prisiglaudžia.. pabučiuoja spenelį kaip tikrą pasaulio stebuklą mudu susitarėme... Draugė laukėsi leliuko, tai jos sūnučiui reikėjo išsiųsti iš tikrųjų, tai ėmė vieną dieną ir pienukas pats išskubėjo autobusu į Klaipėdą pas mažą berniuką, kuris dar nieko kito negali valgyti, tik gerti pienuką... visi vaikučiai kai užauga padovanoja pienuka kitiems vaikučiams
