Esu tinginė. Neskaičiau visų pasisakymų, nes labai daug pridiskutavote, tai gal kai kur kartosiuos.
Manau, kad kokį istorinį laikotarpį bepaimtum, kokią kultūrą / civilizaciją bepaimtum, tai visur atsiras viena dominuojanti grožio samprata (kultas yra kraštutinė jos išraiška). Bėgs laikas, vieną sampratą keis kita, bet nebus taip, kad nebūtų vienos kurios nors dominuojančios sampratos. Dėl to nereikėtų pernelyg stebėtis, juoba kad gyvename tokiais laikais, kur informacijos srautai ir sklaida labai didelė, todėl ta samprata labai greitai išplinta ir daugelyje visuomenių iš jos padaromas kultas. Jeigu nebūtų žiniasklaidos, tai super-lieknos manekenės gal ir būtų populiarios kur nors Italijoje (čia tik pavyzdys, kur galima įrašyti bet kurią šalį), bet mes, plačioji visuomenė, apie jas nežinotume ir tokia grožio samprata taip greit neplistų. Bet dabar yra toks nesibaigiantis ciklas: spausdina vienas žurnalas, spausdina antras, dėl to pradeda spausdinti kiti, randasi laidos apie tai, tėvai taip auklėja savo vaikus, mergaitės mato tas laidas ir svajoja būti mažosiomis mis (ar matėte tokių konkursų prieš 30 metų?). Didžioji dauguma visuomenės tai perima, nes tapatina rodoma / kalbama viešai = norma / taip ir turėtų būti. Nemanau, kad visiškai pabėgti nuo to įmanoma, nes šitie dalykai tampa visuotinėmis normomis net ir sąmoningai to nesiekiant.
Kaip jau minėjau, man atrodo, kad kulto darymas yra kraštutinė tokios sampratos įsitvirtinimo išraiška, kai žmonės besąlygiškai priima tokį peršamą jiems modelį ir mano, kad kitaip jau yra nebenormalu. T. y. normali tik superliekna, tik atitinkamų bruožų, atitinkamos elgsenos, atitinkamų manierų. Ir tada stengiamasi visais įmanomais ir neįmanomais būdais siekti įsivaizduojamo normalumo. Tarkime, man atrodo, kad pas mus dar didesnis nei grožio kultas yra jaunystės kultas. Nekalbėkim apie žurnalų viršelius, bet gyvenime retai pamatysi sekretorę, kuriai virš 50 metų, pagyvenusią padavėją kavinėje (užsienyje jų tikrai pastebimai didesnis skaičius). Moterys stengiasi bet kokiais, net juokingais būdais apgauti laiką, ir šešiasdešimtmetė pradeda rengtis kaip pauglė ir pan. Tik man atrodo, kad kiekviena visuomenė atitinkamu laikotarpiu turi ne vieną kultą įvairiose gyvenimo srityse. Tik esant tokiais informacijos sklaidai, jie daug greičiau ir daug plačiau išplinta.
Atsakant į klausimą, tai ne, niekas nieko neprivalo. Moteris neprivalo būti graži. Neprivalo vaikščioti su sijonu. Nerpivalo gimdyti vaikų, jei nenori. Net tekėti neprivalo. Neprivalo skaniai (ar apskritai) gaminti. Vyras neprivalo mokėti vairuoti, neprivalo būti šeimos galva, neprivalo mokėti įkalti vinį į sieną. Ir taip be galo. Kaip matote, čia išvardijau daugybę stereotipų. Ir galima sakyti, kad iš jų taip pat padaromas tam tikras kultas, nes kiekvieną mūsų atliekamą socialinį vaidmenį mes linkę asocijuoti su tam tikrais bruožais:
moteris = graži; mėgsta gaminti ir gamina skaniai; silpnesnė už vyrą; rūpestinga; myli vaikus; nori sukurti šeimą; t.t.
vyras = nebūtinai gražus, bet būtų gerai, kad gražesnis už bezdžionę; stiprus; drąsus, ryžtingas; moka vairuoti; meistrauja; t.t.
Nuo stereotipų galima bandyti bėgti ir netgi sėkmingai pabėgti, ir laikytis jų neprivaloma. Bet tokiais atvejais visada aplinkiniams kils klausimų:
- kodėl šita moteris nenori būti graži? (nenormali?)
- kodėl šitas vyras domisi gėlininkyste ir nemėgsta krepšinio? (nenormalus? gėjus?)
Nes tiesiog neįmanoma absoliučiai atsiriboti nuo visuomenės, kurioje gyveni, įtakos ir į galvą sudėtų nuostatų. Kad ir kaip norėtųsi, apie ką bekalbėtume.
